Franšizės gavėjų pritraukimas - kompleksinis procesas. Šiame straipsnyje patarsime, kaip jam pasiruošti, kur ieškoti franšizės gavėjų, kaip ir ką komunikuoti bei apžvelgsime proceso eigą nuo kandidato užklausos gavimo iki franšizės sutarties pasirašymo.
Prieš pradėdamas franšizės pardavimus kiekvienas franšizės davėjas turi apsvarstyti, kokiomis savybėmis pasižymintis franšizės gavėjas labiausiai tiktų šiam konkrečiam verslui. Pirmiausia būtina atsakyti į gan sudėtingą klausimą: ar ieškoti kandidato, turinčio patirties toje pačioje ar panašioje verslo srityje, ar vis tik tokia patirtis nėra reikalinga? Deja, nėra vienareikšmiško atsakymo, ar susijusi kandidato patirtis bus naudinga Jūsų verslo atveju, ar ne. Tai priklauso nuo verslo specifikos ir franšizės davėjo strategijos. Franšizės davėjas gali ieškoti patyrusio partnerio, jei, tarkime, kandidatas turės galimybę gauti geresnę lokaciją padaliniui ar naudotis sukaupta klientų baze. Tuo tarpu kitais atvejais panaši patirtis gali tapti kliūtimi. Pavyzdžiui, kalbant apie "McDonald's", patyręs restorano vadovas gali turėti sunkumų, nes šio restoranų tinklo sistema nėra paremta tradiciniais restorano valdymo dėsniais. Šios srities žinių turėjimas ir nusistovėję praktiniai įpročiai, jei franšizės gavėjas bandys juos taikyti "McDonald's" padalinio veikloje, gali prieštarauti franšizės davėjo nustatytiems veiklos standartams ir sukelti problemų bei nesusipratimų tarp franšizės davėjo ir gavėjo. Tokiu atveju kandidatas, turintis bendrus verslo ir žmogiškųjų išteklių valdymo įgūdžius, bus labiau tinkamas negu patirties viešojo maitinimo sektoriuje turintis kandidatas.
Be konkrečiam sektoriui reikalingų žinių franšizės atveju labai svarbu, kad žmogus suprastų, ką reiškia franšizė, kuris laikytųsi Jūsų tinklo taisyklių ir suprastų, kodėl tai svarbu bendrai sėkmei. Būtinai atkreipkite dėmesį į verslumo įgūdžius: ar, Jūsų vertinimu, kandidatas bus pajėgus parengti pagrįstą verslo planą? Kandidato verslumas puikiai atsiskleidžia ir gebėjime rasti nustatytus kriterijus atitinkančią vietą būsimam franšizės padaliniui. Kandidato aktyvumas ir įsitraukimo laipsnis derybų proceso metu parodys, ar kandidatas rimtai nusiteikęs ir ar turi Jums reikalingų savybių.
Aktyvią franšizės gavėjų paiešką turėtumėte pradėti tik tuomet, kai turėsite tvarkingai paruoštą informaciją atsakymams į pagrindinius franšizės gavėjų klausimus. Paprastai franšizės gavėjai pirmiausiai domisi:
Pagrindinę franšizės gavėjui aktualią informaciją rekomenduojame paruošti prezentacijos formatu, kad ji būtų tinkama išsiuntimui el. paštu susidomėjusiam kandidatui ar naudojimui pirmojo susitikimo su kandidatu metu.
Ruošiant franšizės pardavimo rinkodaros planą būtina visada turėti omenyje, kas yra franšizė ir ko iš jos tikisi franšizės gavėjas. Franšizės rinkodara negali būti klišinė ar orientuota į produktą. Negalima parduoti franšizės reklamuojant ją kaip prekę, viliojant akcijomis, išpardavimais, paskutinėmis galimybėmis prisijungti prie franšizės tinklo ir pan. Franšizės rinkodara turi būti tiesiogiai susijusi su franšizuojamu verslu, ji gali kalbėti apie būsimą pelną, greitą investicijų grąžą, perspektyvią rinką, saugumą būnant franšizės tinklo dalimi, nuolatinę franšizės davėjo paramą ir pan. Taip pat gali žadėti svajonės apie nuosavą verslą išsipildymą. Jei prekės ženklas dar nėra gerai žinomas platesnei auditorijai, franšizės rinkodara taip pat turi apimti informaciją apie verslo istoriją, parduodamą produktą/paslaugą, akcentuoti verslo išskirtinumą ir pan. Franšizės pardavimo rinkodara turi sukurti potencialaus franšizės gavėjo akyse aiškų jo būsimo verslo paveikslą ir aiškiai komunikuoti buvimo platesnio franšizės tinklo dalimi naudą.
Verslo interneto puslapis
Tai vienas iš pagrindinių informacijos apie Jūsų franšizę šaltinių. Kandidatas čia turėtų rasti pakankamai informacijos, kad galėtų preliminariai įvertinti, ar jis atitinka pagrindinius franšizės gavėjo kriterijus ir ar būtų pajėgus išpildyti padaliniui keliamus reikalavimus (rinkos dydis, reikalavimai lokacijai ir patalpoms ir pan.).
Franšizių katalogas
Informacijos apie parduodamą franšizę publikavimas franšizių kataloge tai populiariausias mažų kaštų franšizės rinkodaros kanalas. Atsižvelgiant į tai, kad žmonės vis labiau yra linkę ieškoti reikalingos informacijos internete, ir, labiausiai tikėtina, pirmiausia įves į paiešką raktinius žodžius „pirkti franšizę“ ir išanalizuos rezultatus, o ne pirks bilietą ir keliaus į franšizių parodą, franšizių katalogas yra puikus įrankis pirminei informacijos sklaidai. Lietuvos rinkoje parduodamos franšizės skelbiamos kataloge https://franchiseinfo.lt/. Šis katalogas yra dalis tarptautinės franšizių pardavimo sistemos, valdomos didžiausios Vidurio ir Rytų Europoje franšizavimo konsultacijų kompanijos „PROFIT System“. Tai leidžia paskelbti informaciją apie lietuviškos kilmės franšizes dar 14-oje Europos ir Artimųjų Rytų šalių, tarp kurių Lenkija, Bosnija ir Hercegovina, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Kroatija, Slovėnija, Latvija, Ukraina, Makedonija, Italija ir Saudo Arabija.
Franšizių parodos
Franšizių paroda – vienas iš franšizės davėjų dažniausiai pasirenkamų būdų surasti naujus partnerius, su kuriais būtų galima plėtoti franšizės tinklą. Parodose dalyvaujantys franšizės davėjai turi turėti aiškiai apibrėžtus kriterijus ir tiksliai žinoti, ko ieško ir kurie kandidatai atitinka franšizės gavėjo profilį. Tai būtina, nes parodų lankytojai dažnai turi daug mažiau apibrėžtus lūkesčius, kartais net nežino, kurioje srityje norėtų turėti verslą, ir parodą išnaudoja kaip galimybę sužinoti apie franšizių rinkos pasiūlą. Todėl franšizės davėjas, viena vertus, turi įdėti daug pastangų, kad įtikintų kandidatus savo pasiūlymu, kita vertus, turi turėti aiškų supratimą, kaip tarp didelio kiekio interesantų identifikuoti jo franšizei tinkamus kandidatus. Franšizių parodų, ypač didesnių, stendai vis dažniau primena franšizės padalinius – parodose įsikuria kavinės, restoranai, bankų padaliniai, maisto prekių ir drabužių parduotuvės. Visa tai daroma siekiant paveikti būsimų franšizės gavėjų vaizduotę. Rekomenduojame sekti šiuo pavyzdžiu, jei norite iš dalyvavimo parodoje gauti daugiausiai naudos. Taip pat būtinai turėkite profesionaliai parengtą franšizės pardavimo rinkodaros medžiagą bei puikiai paruoštus stende dirbsiančius verslo atstovus. Su kandidatais bendraujantys asmenys turi turėti ekspertinių verslo valdymo ir rinkos situacijos žinių ir turi būti pajėgūs kvalifikuotai atsakyti į interesantų klausimus.
Didžiausia Europos franšizių paroda kasmet vyksta Paryžiuje (https://www.franchiseparis.com/). Šią parodą, kurioje dalyvauja virš 500 franšizių prekių ženklų, kasmet vidutiniškai aplanko apie 30.000 žmonių, t.y. potencialių franšizės gavėjų. Lietuvai geografiškai artimiausia paroda tai Targi Franczyza (https://franczyza.pl/), kuri vyksta Varšuvoje ir pritraukia vidutiniškai apie 4.000-5.000 lankytojų.
Socialiniai tinklai
Socialiniai tinklai tai puikus kanalas ne tik Jūsų produkto/paslaugos ir prekės ženklo žinomumo didinimui, bet ir franšizės pardavimo informacijai skleisti. Atkreipkite dėmesį į aktualias grotažymes ir skelbkite ne tik klientams, bet ir potencialiems franšizės gavėjams įdomų turinį. Socialiniai tinklai taip pat gali padėti gauti vertingų įžvalgų apie tai, ko franšizės gavėjai tikisi iš franšizės ir leidžia atsakyti į klausimus, kuriuos jie turi. Jeigu kažkas yra suinteresuotas gauti daugiau informacijos ir turi specifinių klausimų, socialiniuose tinkluose galite iš karto pateikti atsakymus.
Be tiesioginės franšizės pardavimo rinkodaros rekomenduojame išnaudoti socialinius tinklus bendram franšizės idėjos viešinimui. Pagrindinė užduotis čia turėtų būti franšizės davėjo ir jo kartu su partneriais vystomo franšizės tinklo patikimumo stiprinimas. Franšizės gavėjai nori investuoti į patikrintą, stabilų, pelningą ir augimo potencialą turintį verslą. Pagalvokite, kokiais faktais galėtumėte tai pagrįsti Jūsų verslo atveju. Informuokite apie tinklo plėtrą, pasiektus rezultatus (ypač franšizės gavėjų, jei tokių jau turite, rezultatus), tinklo vystymo planus ir pan. Kitas svarbus komunikacijos aspektas turėtų būti franšizės davėjo teikiamo palaikymo akcentavimas. Juk viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl franšizės gavėjas perka franšizę, o ne pradeda nuosavą verslą, yra tai, kad jis nenori būti vienas. Todėl būtinai informuokite apie tinklo ribose franšizės gavėjams teikiamą palaikymą ir bendras iniciatyvas (bendri apmokymai, metiniai renginiai, apdovanojimai ir pan.).
Franšizės tinklas
Verta pridurti, kad tinkle jau veikiantys franšizės gavėjai atlieka svarbų vaidmenį franšizės pardavimo komunikacijoje. Žiūrint potencialaus franšizės gavėjo akimis, kitas franšizės gavėjas visada bus patikimesnis informacijos šaltinis nei franšizės davėjo atstovas. Taip yra todėl, kad kandidatui lengviau susitapatinti su jau veikiančiu franšizės gavėju, kuris taip pat kažkada buvo jo vietoje ir jau yra nuėjęs tą patį kelią Be to, franšizės gavėjas yra nepriklausomas verslininkas, o ne tinklo samdomas darbuotojas. Pasiūlykite geriausiems franšizės gavėjams dalyvauti naujų partnerių pritraukimo procese. Įtraukite juos į procesą - pasiūlykite dalyvauti susitikimuose arba leiskite susisiekti tiesiogiai (taip elgiasi "McDonald's").
Klasikinio atrankos proceso metu darbdavys įvertina kandidatą ir priima galutinį sprendimą. Franšizės atveju tai abipusis procesas, kai abi šalys įvertina viena kitą prieš priimdamos galutinį bendradarbiavimo sprendimą, todėl procesą tiksliau yra vadinti pritraukimu, o ne atranka.
Atitinkamai verta šiek tiek išplėsti informacijos apie kandidatą surinkimo procedūrą ir neapsiriboti standartiniu gyvenimo aprašymu. Franšizės davėjai dažnai pasitelkia papildomas priemones, pavyzdžiui, klausimyną. Pirma, daroma prielaida, kad kiekvienas profesine veikla užsiimantis asmuo turi kokį nors gyvenimo aprašymą ir jo išsiuntimas užtrunka vos kelias sekundes, nepriklausomai nuo to, ar siuntėjas rimtai galvoja apie franšizę, ar ne. Franšizės davėjas turi perskaityti tokį gyvenimo aprašymą, jį išanalizuoti ir nuspręsti, ar kandidatas yra preliminariai tinkamas. Jei paaiškės, kad gyvenimo aprašymas buvo išsiųstas atsitiktinai, franšizės davėjas gali manyti, kad visas tas laikas sugaištas veltui. Franšizės davėjo profesionaliai parengtas klausimynas pašalina šią riziką. Jei kandidatas rimtai nusiteikęs prisijungti prie tinklo, jis stengsis tokį klausimyną užpildyti kuo geriau, kad padarytų gerą įspūdį franšizės davėjui. Jeigu neužpildė, nėra ko gailėtis, kad toks kandidatas atsisakė dalyvauti atrankoje. Gerai parengtame klausimyne kandidatas suteiks atrankos specialistui žinių, kurių veltui ieškotumėte gyvenimo aprašyme - franšizės įsigijimo motyvacija, turimas kapitalas, finansiniai įsipareigojimai, pasirengimas dalyvauti padalinio veikloje ir pan. - tai informacija, kuri padės franšizės davėjui atrinkti geriausius kandidatus.
Franšizės gavėjo pritraukimo procesas paprastai apima šiuos žingsnius:
Šiame procese franšizės davėjui svarbiausia yra operatyviai reaguoti. Kiek laiko kandidatų užklausos laukia Jūsų atsakymo? Per ilgas delsimas susisiekti su kandidatu nesukuria geros reputacijos Jūsų įmonei. Be to, būsimam franšizės gavėjui gali pasirodyti, kad taip pat ilgai teks laukti atsakymo, kai jis paprašys Jūsų pagalbos jau pradėjęs veiklą. Remiantis gerąja franšizavimo praktika, kandidatas turėtų gauti grįžtamąjį ryšį iš franšizės davėjo ne vėliau kaip per 24 valandas nuo užklausos pateikimo. Ar būsite pajėgūs tai užtikrinti?
Tinkle jau esančių franšizės gavėjų veiklos rezultatai tai pagrindinis kriterijus, pagal kurį nauji kandidatai vertina franšizuojamo verslo sėkmingumą ir franšizės patrauklumą. Todėl, pradedant tinklo plėtrą franšizės būdu, franšizės davėjas turėtų bet kokia kaina vengti franšizės gavėjų nesėkmės atvejų. Lūkesčius pateisinę, o gal net viršiję pirmųjų franšizės gavėjų rezultatai - geriausia reklama franšizės davėjui ir iliustracija naujiems kandidatams, ką jie galėtų pasiekti. Ir atvirkščiai, jei pirmieji franšizės gavėjai patiria sunkumų ar užsidaro, nesvarbu, dėl kokios priežasties, franšizės davėjui bus daug sunkiau įtikinti naujus partnerius investicijos į tokią franšizę patrauklumu.
]]>Kaip apskaičiuoti tikrąją investicijų į franšizę vertę? Patarimai, kaip verifikuoti pradines ir einamąsias franšizės pagrindu veiksiančio verslo išlaidas.
Jau nusprendėte, kad norite kurti būtent franšize paremtą verslą. Taip pat, atsižvelgdami į savo pageidavimus, ambicijas ir įgūdžius pasirinkote sektorių, kuriame norėtumėte vystyti veiklą. Jūsų laukia daug sunkaus darbo, tačiau esate tam pasirengę. Vis dėlto nesate tikri, ar esate pajėgūs pakelti finansinę franšizės įsigijimo ir kasdienio padalinio eksploatavimo naštą. Kad neprisiimtumėte įsipareigojimų, kurių negalėsite įvykdyti, pasistenkite apskaičiuoti visas pradines ir einamąsias savo būsimo verslo išlaidas.
Franšizės davėjas paprastai pateikia išsamų verslo planą, kuris apima visus investicijų ir veiklos sąnaudų elementus. Tačiau JK franšizavimo ekspertė Jensine Hough teigia, kad franšizės davėjams būdinga tai, jog jie „pateikia beprotiškai optimistines teorijas dėl franšizės pagrindu veikiančio padalinio steigimo išlaidų“. Prieš pasirašydami franšizės sutartį įsitikinkite, kad franšizės davėjas, atlikdamas pradinius skaičiavimus, nepamiršo nė vieno punkto: patalpų remonto, įrangos pirkimo, leidimų, koncesijų, atsargų įsigijimo ir pan. Nepamirškite, kad jau mokėsite nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, o dar neuždirbsite jokių pajamų. Apskaičiuokite fiksuotas veiklos sąnaudas, būtent: nuomos ir komunalinių paslaugų, darbuotojų darbo užmokesčio, prekių pirkimo, reklamos ir kt. Sudarykite kuo tikslesnį sąrašą ir skaičiuokite, skaičiuokite, skaičiuokite.
Norėdami pradėti franšize paremtą verslą patirsite ir investicinių išlaidų, kurias paprastai sudaro pradinis franšizės mokestis. Sumokėję šį mokestį kaip naujas franšizės gavėjas gausite franšizės paketą. Iš anksto patikrinkite, kiek už jį mokėsite. Antra, išsiaiškinkite, kas yra įskaičiuota į pradinį mokestį ir kuo turėsite pasirūpinti patys. Standartiniais franšizės paketo elementais yra laikomi sukauptas verslo know-how ir prekės ženklas. Dauguma franšizės davėjų taip pat perduoda patalpų dizaino dokumentaciją, pavyzdžiui, tikslią baldų išdėstymo schemą ir apdailos reikalavimų specifikaciją. Verta išsiaiškinti, kas padengs dizaino pritaikymo prie konkrečių patalpų išlaidas. Be to, į franšizės paketą gali įeiti materialinės priemonės, pavyzdžiui, darbo drabužiai ir rinkodaros medžiaga. Franšizės gavėjas iš franšizės davėjo dažniausiai gauna paruoštus lankstinukus, iškabas ar plakatus. Tačiau gali būti ir taip, kad franšizės davėjas tik sukuria reklaminės medžiagos dizainą, o už spausdinimą atsako pats franšizės gavėjas.
Daugeliu atvejų pradinis franšizės mokestis taip pat padengia apmokymo išlaidas. Prieš pasirašydami franšizės sutartį išsiaiškinkite, ką tokie apmokymai apims. Pavyzdžiui, viešojo maitinimo srityje franšizės davėjas turėtų išmokyti, kaip gaminti meniu esančius patiekalus ir įgyvendinti jo nustatytą klientų aptarnavimo standartą. Svarbu ir tai, kur vyksta apmokymai. Jei renginys organizuojamas franšizės davėjo patalpose, išsiaiškinkite, kas padengs apgyvendinimo, maitinimo ir kelionės į mokymų vietą išlaidas. Kai kuriuose franšizės tinkluose, siekiant kuo platesnio naujo padalinio atidarymo fakto paviešinimo, yra rengiama atidarymo rinkodaros kampanija, kuri taip pat reikalauja papildomų išlaidų.
Tapę franšizės gavėju dažniausiai turėsite pats atnaujinti ir pilnai įrengti patalpas. Pavyzdžiui, jei atidarote kirpyklą, reikės įsigyti plaukų džiovintuvų, kėdžių ir kitų darbui reikalingų įrankių. Jei tai maitinimo įstaiga, turite atsižvelgti į, pavyzdžiui, investicijas į vėdinimo sistemą, kuri yra brangi. Be to, turėsite laikytis tam tikrų sanitarinių reikalavimų, kurių įgyvendinimas gali reikalauti papildomų išlaidų.
Kartais patalpų pritaikymo verslui išlaidas dalijasi franšizės gavėjas ir davėjas. Verta tai sužinoti iš anksto. Kai kurie franšizės davėjai siūlo galimybę išsinuomoti reikalingą įrangą, dėl ko franšizės gavėjui gali sumažėti reikalingų pradinių investicijų suma.
Jau žinote, kiek reikės investuoti į verslo steigimą. Laikas pagalvoti apie einamąsias išlaidas. Franšizės davėjai paprastai nepateikia tikslių apyvartinių lėšų, reikalingų verslo einamajai veiklai finansuoti, apskaičiavimų, o tai yra informacija, būtina verslo tvarumui užtikrinti. Pasitaiko, kad franšizės davėjai pernelyg optimistiškai įvertina būsimas gavėjų pajamas. Tačiau paprastai jie tai daro ne iš piktų kėslų, o, kaip patys sako, „norėdami paskatinti“. Jensine Hough pažymi, kad daug franšizės davėjų, apskaičiuodami visą reikalingų investicijų sumą, „prie franšizės kainos neprideda sumų, reikalingų kasdienei verslo veiklai, todėl, deja, vėliau yra priversti naudoti savo rezervines lėšas“.
Todėl turėtumėte iš anksto sužinoti, iš ko susidės einamosios Jūsų būsimo verslo išlaidos. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dauguma franšizės davėjų taiko mėnesinį franšizės mokestį - fiksuotą sumą arba procentą nuo pajamų. Paklauskite, kokias sąlygas taiko Jūsų pasirinktos franšizės davėjas. Be to, įvertinkite, kiek kainuoja patalpų nuoma, kokie bus einamieji mokesčiai už vandenį ir elektrą, išperkamosios nuomos įmoka, reklaminės medžiagos gamybos, biuro reikmenų įsigijimo išlaidos ir t.t. Mažmeninės prekybos sektoriaus franšizių atveju pagrindinė einamųjų išlaidų eilutė bus franšizės davėjo tiekiamų prekių įsigijimas ir jų transportavimas. Kitų franšizių atveju turite išsiaiškinki, ar franšizės davėjas rekomenduos verslui reikalingus tiekėjus, ar turėsite jų ieškoti patys. Prieš priimdami galutinį sprendimą dėl verslo pradžios sudarykite preliminarią savo pardavimų rezultatų prognozę. Paskaičiuokite, kiek klientų turite turėti, kad uždirbtumėte pelną. Taip galėsite numatyti, kiek lėšų reikės pradiniam verslo etapui ir kaip greitai pasieksite lūžio tašką. Pravartu pasirūpinti, kad pirmaisiais verslo mėnesiais turėtumėte atsarginių lėšų arba taip vadinamąją „finansinę pagalvę“, nes pelningumo laukimas gali užtrukti.
Kartais, apskaičiavęs pradinių investicijų ir einamosios veiklos išlaidų sumą, būsimas franšizės gavėjas pamato, kad jo santaupų nepakanka pasirinktai franšizei finansuoti ir reikia pasitelkti kitus finansavimo šaltinius. Tačiau būtinai iš anksto išsiaiškinkite, ar franšizės davėjas sutinka su investicijų finansavimu iš paskolos. Kai kurie franšizės davėjai to neleidžia, argumentuodami tuo, kad paskola per daug apsunkina franšizės padalinio veiklos sąnaudas. Kiti leidžia kredituotis tik iki tam tikros investicijų sumos. Kadangi Lietuvoje bankai franšizės pagrindu veikiančias įmones vertina taip pat, kaip ir bet kurį kitą verslo subjektą, tiesiog ieškokite paskolos su palankiausiomis sąlygomis. Nebijokite derėtis. Pasistenkite įtraukti franšizės davėją į derybas su banku.
Ir atminkite, kad būsite ne svetimo verslo vadovu, o nuosavo verslo savininku.
]]>Franšizavimo konsultantas ir „PROFIT system“ direktorius Michał Wiśniewski pataria, kokių veiksmų turėtų imtis franšizės davėjai, norėdami plėsti savo verslą tarptautiniu mastu.
M. Wiśniewski teigimu, viskas prasideda tada, kai franšizės davėjas pradeda analizuoti savo verslą, kad išsiaiškintų, ar jo verslas gali veikti tarptautiniu mastu.
„Ar mano verslas turi tarptautinį potencialą? Ar mano verslas turi tarptautinį potencialą visur, ar tik tam tikrose šalyse ir rinkose? Franšizės davėjams patariu išsiaiškinti, kokios yra geriausios tikslinės rinkos jų prekėms ir paslaugoms“, sako M. Wiśniewski.
Kadangi pasaulyje yra daugiau kaip 200 šalių, Michał taip pat sako, kad reikia susifokusuoti iki konkrečių tikslinių rinkų. „Gerai turėti galvoje, nuo ko norite pradėti.“
Antrame žingsnyje būtina pažiūrėti į franšizuojamo verslo prekės ženklo registracijos statusą. „Daugelis įmonių savo prekės ženklus yra įregistravusios tik vienoje šalyje. Jos pradėjo savo verslą vidaus rinkoje, todėl neturėjo pagrindo registruoti verslo kitur“, sako Michał.
P. Wiśniewski teigia, kad tai yra formalus reikalavimas bet kurios įmonės plėtrai į užsienį ir pažymi, kad šį procesą verta pradėti anksti, nes pasirengimas dažnai gali užtrukti.
„Europoje tai padaryti paprasčiau, nes daugelyje šalių turime vieną bendrą registraciją. Dauguma franšizės davėjų iš ES pirmiausiai siekia plėstis pačioje ES, tokiu atveju ir prekės ženklo registracijos procesas yra paprastas. Tačiau jei verslas planuoja eiti už ES ribų, jam gali reikėti tarptautinės prekės ženklo registracijos ir, žinoma, kai kuriose šalyse tai gali būti problematiška, jei prekės ženklas naudoja bendrinius žodžius.“
Pavyzdys: „Burger King“
Kai „Burger King“ pradėjo planuoti tinklo plėtrą į Australiją, jie sužinojo, kad jų verslo pavadinimą jau yra užregistravusi Adelaidės (Pietų Australija) maisto išsinešimui parduotuvė, kuri nesutiko atsisakyti savo pavadinimo. „Burger King“ neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik sugalvoti naują pavadinimą plėtrai šiame kontinente, ir yra Australijoje žinomas kaip „Hungry Jack's“. „Hungry Jack's“ naudoja tą patį „Burger King“ branding‘ą ir meniu, tačiau veikia visai kitu pavadinimu. Metų metus „Burger King“ desperatiškai bandė įvesti savo pasauliniu mastu žinomą prekės ženklą į Australijos rinką, tačiau nesėkmingai.
Daugeliu atvejų įmonės turi savo franšizės tinklo veikloje ir valdyme naudojamus dokumentus parengtus savo šalies kalba. Tačiau Michał pataria savo klientams išversti juos į anglų kalbą, „Kadangi tai geriausia tarptautinė darbo kalba“.
M. Wiśniewski pataria išversti padalinio veiklos vadovą, franšizės gavėjų mokymų vadovą, kitus su padalinio veikla susijusius dokumentus bei, būtinai, IT sistemas. Tik tokiu atveju tai bus gyvybingi ir plačiai naudojami įrankiai. Michał sako, kad tai yra sunkiausia ir daugiausiai laiko reikalaujanti pasiruošimo plėtrai dalis. „Šis procesas gali net nesibaigti prieš pereinant prie kitų žingsnių, tačiau tai labai svarbu padaryti, jei norite plėstis tarptautiniu mastu.“
Be to, franšizės tinklui įeinant į naują šalį ir atsiradus poreikiui išversti dokumentus į šios šalies valstybinę kalbą, tai lengviau yra padaryti jau turint dokumentus anglų kalba.
Vertimo procesas taip pat suteikia puikią galimybę nuodugniai peržiūrėti ir įvertinti savo dokumentus. „Turite atidžiai išanalizuoti, ar Jūsų taisyklės veiks kitose šalyse“, sako Michał. „Kartais tarp šalių yra kultūrinių skirtumų ir skirtingų įpročių. Todėl dokumentuose geriausia naudoti bendresnes sąvokas.“
Norint nuspręsti, kuri užsienio plėtros strategija yra geriausia Jūsų franšizei, M. Wiśniewski teigimu, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į šiuos tris veiksnius:
Atstumas
Visų pirma, franšizės davėjas turi atsižvelgti į atstumą tarp savo verslo ir franšizės pagrindu veiksiančių padalinių. Michało teigimu, tai yra gan kompleksiškas klausimas. „Ar franšizės davėjas galės tiekti prekes, ar ne? Ar jis galės kontroliuoti ir mokyti franšizės gavėją? Yra daug aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti, tarp jų geografiniai, kultūriniai ir kt. aspektai.“
Rinkos dydis
Antras dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra rinkos, į kurią norite įeiti, dydis.
„Jei norime plėsti savo verslą franšizės pagrindu mažesnėje šalyje, dažnai geresnė strategija yra susirasti vieną vietinį partnerį, kuris mūsų vardu įsteigs, pavyzdžiui, penkias parduotuves. Tokia plėtros strategija pasiteisintų, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, kiekvienos iš kurių vidinės rinkos potencialas nėra didelis.“
Plėtrą didelėse rinkose organizuoti yra sudėtingiau. Plėtra tokiose šalyse reikalauja daug daugiau laiko ir planavimo, todėl franšizės gavėjams reikės daugiau palaikymo.
Finansinis plėtros aspektas
„Ar franšizės davėjas siekia užsidirbti pelno pardavęs franšizę? Ar jis nori gauti vienkartinį mokestį už dalijimąsi verslo know-how? Ar jį domina ilgalaikės perspektyvos ir periodinių mokesčių rinkimas? O gal jis suinteresuotas tiekti prekes franšizės gavėjams ir padidinti savo gamybos bei veiklos mastą?“
Štai keletas internacionalizavimo strategijų pavyzdžių:
„Artimiausioje ir mažiausioje rinkoje rekomenduočiau pačiam franšizės davėjui tiesiogiai pardavinėti ir vadyti franšizes. Didesnėje rinkoje geriau būtų turėti kažką, kas prižiūrėtų visą regioną.
Dideli franšizės davėjai kuria ir naudoja skirtingas strategijas skirtingoms rinkoms. Dar kartą panaudojus kaip pavyzdį „Burger King“ matome, kad jie naudoja tiesioginį franšizavimą, t.y. patys parduoda franšizes ir valdo franšizės tinklą didžiausiose Europos rinkose, tokiose kaip JK, Prancūzija ir Vokietija. Šios rinkose turi didžiulį pelno potencialą, todėl čia „Burger King“ investuoja į savo veiklą, jiems priklauso plėtrą šiose rinkose valdančios įmonės. Šiose pagrindinėse rinkose dažnai yra daug franšizės gavėjų, todėl nėra prasmės perduoti tokias didelės apimties operacijas trečiosioms šalims.
Vidutinio dydžio rinkose, tokiose kaip Lenkija, „Burger King“ dažnai naudoja keleto padalinių (angl. multi-unit) franšizės modelį. Tik „Burger King“ atveju tai būna ne tiesiogine šio žodžio prasme keli padaliniai, bet dešimčių padalinių atidarymas visoje šalyje ar net keliose šalyse.
Franšizės tinklai gali veikti pagal daugybę skirtingų scenarijų. Pradėdami internacionalizacijos procesą, turėtumėte pasirinkti geriausią savo verslo pradžios strategiją tam momentui. Įmonei augant ir vystantis galite pradėti taikyti skirtingas strategijas skirtingoms rinkoms.
Prieš tvirtinant plėtros strategiją būtina įsitikinti jos gyvybingumu ir parengti finansinį franšizės plėtros modelį. M. Wiśniewski teigimu, „Finansinio modelio sudarymas kartais gali būti keblus.“ Tiesioginio franšizavimo atveju yra paprasčiau, kadangi turėsite apibrėžti tik franšizės davėjo ir franšizės gavėjo finansinius santykius. Tuo tarpu „Vykdant tarptautinę plėtrą ir pradedant naudoti netiesioginio, vadinamojo master franšizavimo modelį, ne visada lengva padalyti pinigus visoms trims šalims, kurios visos nori gauti kuo didesnę pelno dalį“, tęsia Michał.
Kalbėdamas apie franšizės sutartį, Michał pabrėžia, kad sutarties nuostatas turėtų aiškiai suprasti abi šalys. Todėl jis dar kartą rekomenduoja naudoti anglų kalbą.
Kitas su franšizės sutarties sudarymu susijęs spręstinas klausimas yra sutarties teisinės jurisdikcijos pasirinkimas. „Kartais franšizės davėjai renkasi tai, kas jiems lengviausia, o ne geriausią variantą. Pastebime, kad daugelis franšizės davėjų franšizės sutarčiai pasirenka savo įsisteigimo šalies teisinę bazę, nes tai yra lengviausia. Tačiau tai ne visada geriausias sprendimas dėl kelių priežasčių.
„Pirmiausia, jei tarp franšizės davėjo ir gavėjo kyla konfliktas, dažnai franšizės davėjas vadovaujasi savo šalies teisės aktais. Tačiau iš tikrųjų sutartis turi būti pripažinta pagal franšizės gavėjo jurisdikcijoje galiojančius įstatymus.“
Europos Sąjungoje jurisdikcijos pasirinkimo klausimas nėra sudėtingas, nes visos šalys, išskyrus Daniją, pripažįsta kitose ES šalyse priimtus sprendimus. Kitose pasaulio dalyse tai nėra taip paprasta.
„Kai nagrinėjama byla apima vieną ar kelias ES nepriklausančias šalis, esamos teismų praktikos automatiškai nebus pripažįstamos ir net jei laimėtumėte bylą savo šalyje, teks dar ginti savo poziciją teismuose tos šalies, kurioje veikia franšizės gavėjas. Taigi, nepamirškite savęs paklausti, ar sutartis veiks pagal teritorijos, į kurią planuojama franšizės plėtra, teisės aktus?“, pabrėžia Michał.
Užbaigę tvarkyti aukščiau įvardintus formalumus, galite pradėti potencialių partnerių paiešką. Michał atkreipia dėmesį, kad „Franšizės davėjas turėtų nepamiršti, kad vykdant franšizės gavėjų paiešką namų rinkoje, franšizuojamas verslas yra daug lengviau atpažįstamas, potencialiam franšizės gavėjui lengviau susipažinti su verslu ir įvertinti, ar verslo koncepcija pasiteisina. Be to, galima vertinti subjektyvią, „iš lūpų į lūpas“ perduodamą informaciją.“
Tačiau plečiantis tarptautiniu mastu „Susidomėjusių investuotojų, potencialių franšizės gavėjų, savaime suprantama, bus mažiau. Tai reiškia, kad franšizės davėjas turės labiau stengtis paaiškinti savo verslą, kad pritrauktų žmones, kuriems to verslo vykdymas naujoje rinkoje pasirodys įdomus“, sako jis.
„Franšizės davėjai turėtų žinoti, kad dauguma potencialių franšizės gavėjų, ypač didesnėse valstybėse, kur franšizavimas yra gerai išvystytas, renkasi savo šalyje sukurtus verslus. Yra tik nedidelė grupė investuotojų, kurie nori užsienio prekės ženklo franšizės. Toks įsigijimas yra susijęs su padidinta rizika, kadangi perkamo verslo koncepcija būna dar nepatikrinta naujos rinkos sąlygomis. Tačiau pelnas gali būti daug didesnis, jei rasite kažką naujo ir įdomaus“.
Atidarant naują franšizės pagrindu veikiantį padalinį franšizės davėjas turi nuspręsti, kaip organizuoti franšizės gavėjo apmokymo procesą. „Tarptautiniame franšizavime tai taip pat gana komplikuota“, sako M. Wiśniewski. „Daugeliu atvejų tarp franšizės sutarties pasirašymo ir naujo padalinio veiklos pradžios yra laiko tarpas. Šis laiko tarpas reiškia, kad dažniausiai mokymus reikia padalyti į dvi dalis:
- Bendrieji mokymai: paaiškinama, kaip pasirengti verslui, kaip jis veikia ir t. t.
- Operatyvinis mokymas: aptariami kasdienės veiklos ypatumai ir tai turėtų būti padaryta prieš pat padalinio veiklos pradžią.
„Pastebėjau, kad franšizės davėjai visus apmokymus daro vienu žingsniu. O kartais franšizės gavėjas dėl kokių nors priežasčių susiduria su padalinio atidarymo trikdžiais. Ir taip gali nutikti. To rezultate kai kuriais atvejais laiko tarpas tarp apmokymų ir padalinio atidarymo būna toks ilgas, kad franšizės gavėją ir jo darbuotojus reikia mokyti iš naujo“.
Turėkite omenyje, kad pradiniai apmokymai tai tik pradžia, pagal franšizės sutartį franšizės gavėjams reikės ir nuolatinės pagalbos.
M. Wiśniewski įsitikinęs, kad tarptautinis franšizavimas, nors ir baugina naujokus, ilgainiui neabejotinai gali duoti naudos.
„Kalbant apie tarptautinę franšizės plėtrą, vienas iš aspektų, kuriuo dalinuosi su savo klientais, yra kodėl mes galvojame apie internacionalizaciją? Jei franšizė gali pasiekti gerų rezultatų savo šalyje, kodėl verta eiti į užsienį?
Mano atsakymas - jie neturėtų bijoti plėstis, nes šią patirtį galės panaudoti tobulindami savo verslą, tame tarpe ir šalies viduje.
Neturint plačios patirties, sunkiau būti rinkos lyderiu, nes gali nepastebėti tendencijų. Žengdami į naujas rinkas dažnai konkuruojate su kitais stipriais rinkos dalyviais, taip išmokstate būti geresni šiose rinkose, o kartu ir savo šalyje.
Šiuolaikinės ekonomikos laikais rinka ir situacija labai greitai keičiasi, daug vakarykščių lyderių jau pasitraukė iš verslo. Internacionalizavimas suteikia puikias galimybes tobulėti, o tai svarbu Jūsų verslo ateičiai ir ilgaamžiškumui".
]]>Vyresnio amžiaus žmonės, užuot dirbę samdomą darbą, vis dažniau atranda franšizavimo galimybes.
Jungtinės Karalystės Nacionalinės statistikos biuro duomenimis, 2017 m. daugiau nei keturis iš dešimties naujų verslų pradėjo penkiasdešimtmečiai ir vyresni. Jungtinėse Amerikos Valstijose, remiantis „Kauffman“ ataskaita, 2015 m. 24 proc. naujų verslų įkūrėjų buvo 55–64 metų amžiaus. Prieš 20 metų ši amžiaus grupė sudarė 15 proc. verslo įkūrėjų. Augimas prognozuojamas ir toliau.
Kokios priežastys lemia, kad daugėja vyresnio amžiaus žmonių, norinčių verslauti (angl. „olderpreneurs“)?
Nepriklausomų darbuotojų asociacijos (IPSE) paskelbtoje ataskaitoje ši tendencija aiškinama didėjančiu poreikiu dirbti lanksčiai ir pačiam kontroliuoti darbo laiką. Tai jiems yra aktualu dėl didelių įsipareigojimų – reikia rūpintis senstančiais tėvais, suaugusiais vaikais, galbūt jau ir anūkais. Dėl to vyresnio amžiaus žmonės ieško būdų, kaip atsisakyti tradicinio nuo 8 iki 17 val. trunkančio darbo rėžimo. Taip pat ataskaitoje pastebima, kad 50 ir daugiau metų sulaukę žmonės dažnai turi pakankamai investicinio kapitalo. Kita vertus, artėjant pensijai, žmonės nėra tikri dėl finansinių perspektyvų. Taigi verslas leidžia jiems užsitikrinti papildomas pajamas, galbūt labai reikalingas išėjus į pensiją. Apsvarstyti idėją kurti verslą skatina ir darbdavių gretose vis dar egzistuojanti vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių teigia susiduriantys su iššūkiu įsidarbinti, kai dėl darbo pozicijų konkuruojama su jaunesniais kandidatais.
Kodėl vyresnio amžiaus žmonės, ieškodami verslo galimybių, renkasi įsigyti franšizes?
Britų franšizės asociacijos kartu su „NatWest“ banku atlikto tyrimo duomenimis, vidutinis naujų franšizės gavėjų amžius 2018 m. buvo apie 40 metų. Tačiau pastebėtina, kad franšizės gavėjų, įsigijusių franšizę sulaukus 50 ir daugiau metų, skaičius reikšmingai išaugo: 2015 m. sudarė 14 proc., 2018 m. – 19 proc. Skaičiuojama, kad 2018 m. 50 ir daugiau metų turėjo 35 proc. visų franšizės gavėjų.
Tai gali būti aiškinama sparčiu personalizuotų paslaugų sektoriaus augimu – per pastarąjį dešimtmetį sektorius savo apimtimi padvigubėjo. Šis verslo sektorius apima tokias sritis, kaip asmens ir namų priežiūra, augintinių priežiūra, sveikatos ir sveikatingumo paslaugos. O šie sektoriai patrauklesni vyresniems franšizės gavėjams.
Pažymėtina ir tai, kad daugelis vyresnio amžiaus verslininkų ieško tokių galimybių, kurios leistų verslą pradėti greitai. Jie nenori skirti daug laiko, pradėdami verslą nuo nulio ir mokydamiesi iš savo klaidų. Dažnai jie nėra linkę taip stipriai įsitraukti į kasdienes verslo operacijas. Tokie lūkesčiai skatina juos rinktis franšizavimą. Juk franšizė – tai jau išbandytas ir patikrintas verslo modelis, ir naujas franšizės gavėjas paprasčiausiai turi laikytis jau nustatytų procedūrų ir procesų.
Štai franšizės gavėjas Kenas Bartonas Dubline turi savo spaustuvę, veikiančią pagal „Minuteman Press“ franšizę. Prieš tai Kenas turėjo 35 m. darbo su apskaitomis patirties. Franšizės gavėju jis tapo sulaukęs 50 metų.
„Džiaugiausi galėdamas klientams padėti suprasti jų verslo finansinius aspektus. Tačiau sulaukęs 50 m. pradėjau svarstyti galimybę pritaikyti sukauptas žinias ir įgytus įgūdžius savo versle. Įsigyti franšizę nusprendžiau pirmiausia dėl to, kad nebuvau susipažinęs su spaudos industrija. Taigi buvo svarbu atrasti franšizuotą verslą, kuris jau būtų išbandytas“, – sprendimą įsigyti franšizę komentavo K. Bartonas.
Pasitikėjimas savimi, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, verslumas, realistiškas požiūris į verslą – tai perspektyvaus franšizės gavėjo savybės. Šiomis gali pasigirti dažnas vyresnio amžiaus žmogus, turėdamas ilgametę profesinę ir gyvenimišką patirtį.
Visa tai parodo, kad vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimas į franšizavimą, tikėtina, ir toliau tik stiprės.
]]>Egzistuoja ne vienas su franšizavimu susijęs mitas. Jog nebūtumėte klaidinami, ypač, jeigu svarstote įsigyti franšizę, svarbu juos atpažinti. Straipsnyje pateikiami penki tokie mitai.
Kalbant apie franšizavimą, šis mitas, ko gero, yra vienas labiausiai paplitusių. Tikriausiai nesuklysime manydami, kad randasi jis paprasčiausiai iš nepakankamo žinojimo, koks verslo modelis yra franšizė.
Pastebėtina, kad franšizės sutartyje, pasirašytoje tarp franšizės davėjo ir gavėjo, numatomos franšizės pardavimo-įsigijimo sąlygos. Tiesa, šios sąlygos kiekvienu individualiu atveju gali skirtis – vieni davėjai leidžia gavėjams veikti lanksčiau, negu kiti. Tačiau įsigijęs franšizę gavėjas netampa prekės ženklo savininku.
Sulig franšizės įsigijimu franšizės gavėjas įgyja tik teisę naudotis prekės ženklu, verslo modeliu ir verslo identiteto elementais. Teisė į tai taip pat būna apibrėžta geografiškai – franšizės gavėjas šia teise gali naudotis veikdamas tik su franšizės davėju sutartoje teritorijoje ir pagal iš anksto sutartas sąlygas.
Nors, kaip jau minėta, franšizės gavėjas nėra prekės ženklo savininkas, jis yra savo, franšizės gavėjo, verslo savininkas. Vadinasi, už savo verslo sėkmę atsako jis pats, o ne franšizės davėjas. Franšizės davėjas atlieka tik tam tikrą verslo kontrolės funkciją – jog būtų laikomasi sutartų franšizės sutarties sąlygų. Tačiau kasdieniame franšizės gavėjo verslo valdyme jis nedalyvauja.
Franšizės davėjas, savo ruožtu, atsako už gavėjo apmokymus ir, idealiu atveju, tolimesnėse veiklose palaiko franšizės gavėją, konsultuoja, teikia paramą. Tačiau tai labiau pagalbinės veiklos; tai nereiškia, kad franšizės davėjas valdo gavėjo verslą. Pagal franšizę įkurto verslo sėkmė priklauso nuo paties franšizės gavėjo pastangų.
Užsiminus apie franšizavimą, daugeliui pirmiausia į galvą šauna tokie vardai, kaip „McDonald‘s“, „7-Eleven“ ar „Subway“. Kadangi franšizavimas dažniausiai yra siejamas su didelėmis pasaulinėmis kompanijomis, egzistuoja įsivaizdavimas, kad ieškant franšizės, svarbu rinktis populiarią, daugelio atpažįstamą verslo modelį.
Žinoma, žinomas vardas ir su juo potencialiai susijęs didelis klientų srautas – reikšmingi pranašumai, renkantis franšizę. Tačiau atmintina, kad tai nebūtinai reiškia sėkmę. Pasaulinio garso prekės ženklo įvedimo į naują rinką išlaidos neretai būna labai didelės. Taip pat įprastai tokios franšizės nėra lanksčios, taigi franšizės gavėjas neturi daug galimybių inicijuoti verslo modelio pakeitimų, galbūt reikalingų jo pelnui padidinti.
Galiausiai, visi sėkmingi prekės ženklai veiklos pradžioje taip pat buvo mažai kam žinomi. Taigi vien dėl to, kad prekės ženklas nėra plačiai atpažįstamas, dar nereiškia, jog negali būti sėkmingas. Kaip bebūtų, franšizė turėtų būti jau patikrintas verslo modelis, ir franšizės davėjas turėtų potencialiam gavėjui pateikti bent dviejų pastarųjų metų finansinius verslo rodiklius.
Mitas, kad visos franšizės yra labai brangios, yra kilęs iš klaidingo manymo, jog norintis veikti pagal franšizę turėtų investuoti į pasaulinio garso prekės ženklą. Iš tiesų franšizių kainų intervalas yra labai platus; tikriausiai kiekvienas pagal savo turimą investicinį kapitalą rastų sau tinkamą franšizę.
Tik labai svarbu įsivertinti ne tik pačios franšizės mokestį ir padalinio, veiksiančio pagal franšizę, atidarymo kaštus, bet ir žaliavų pirkimo bei darbuotojų darbo užmokesčio išlaidas (apyvartines lėšas).
Potencialus franšizės gavėjas, ieškantis informacijos apie franšizes, tikriausiai susidurs su mitu, jog norėdamas pasinaudoti tokiu verslo modeliu, turi turėti verslo valdymo patirties. Tačiau franšizės, kaip verslo modelio, didysis pranašumas iš tiesų ir slypi tame, kad jis tinkamas net ir pradedančiajam verslininkui. Franšizės davėjo suteikiami mokymai ir palaikymas įgalina net ir pradedantįjį verslininką kurti franšizės gavėjo verslą.
Iš franšizės gavėjo neretai tikimasi, jog šis bus susipažinęs su veiklos sektoriumi. Žinoma, yra franšizių, kurios iš potencialių franšizės gavėjų reikalauja ir specifinės patirties. Tačiau šis reikalavimas įprastai franšizės aprašymuose yra labai aiškiai išskiriamas ir yra gana retas. Dažniausiai didelė motyvacija, noras dirbti su konkrečiu prekės ženklu ir finansinis pajėgumas yra svarbiausi atrankos kriterijai.
]]>Vos prieš kelerius metus greito maisto restoranų tinklas „Burgerim“ buvo vienas iš sparčiausiai augančių Jungtinėse Valstijose. Tačiau praėjusiais metais viskas staiga pasikeitė.
2019 m. gruodžio viduryje „Burgerim“ franšizės gavėjus pasiekė netikėtas pranešimas, skelbiantis, kad svarstoma bankroto paskelbimo byla. Netrukus po to nerimastingas franšizės gavėjų užklausas ir skambučius centrinė „Burgerim“ būstinė ignoravo – niekas nenutuokė, kas atsitiko.
Įdomu tai, kad vienintelis centrinės būstinės kontaktas, kuris tuo metu tebeveikė, buvo skirtas naujoms užklausoms dėl „Burgerim“ franšizės įsigijimo. Galiausiai, situacijai paaiškėjus, tai nestebino: nepaisant tinklą ištikusių nesėkmių, „Burgerim“ toliau siekė parduoti kuo greičiau ir kuo daugiau franšizių.
Taigi jūsų dėmesiui – istorija apie agresyvią verslo plėtros strategiją ir 1200 atvejų, kai apgaulingai kaskart buvo pritrauktos dešimtys tūkstančių JAV dolerių.
„Nuo pat darbo franšizavimo srityje pradžios nesu matęs nieko panašaus, – sakė Keith Miller, „Burgerim“ franšizės gavėjo advokatas, problemas su davėju pradėjęs nagrinėti praėjusiais metais. – Mačiau griūvančias sistemas. Bet niekada nemačiau sistemos, kuri, panašu, kad net nebuvo mėginama sukurti kaip veikiantis verslo modelis, ir būtų taip išaugusi. Atvejis – beprecedentis.“
Kaip ir visa ši istorija, taip ir „Burgerim“ verslo pradžia – miglota. Žinoma tai, kad verslą įkūrė Oren Loni 2008 m. Telavive ir kad verslas specializavosi klientams siūlyti viešojo maitinimo paslaugas (daugiausia mėsainius). Sulaukus pasisekimo Telavive, plėtrai buvo pasirinkta JAV rinka.
Franšizuoti „Burgerim“ verslas pradėtas 2011 m. Galiausiai, visas tinklas veikė franšizės pagrindu. 2014 m. tinklas parduotas įmonių grupei „Burgerim Group USA“. Tiesa, net ir pardavus verslą, O. Loni liko toliau vadovauti tinklui.
2016 m. tebuvo vienas „Burgerim“ restoranas, o 2019 m. šis skaičius siekė 200. Iš viso su „Burgerim“ per savo veiklos metus buvo pasirašytos 1200 franšizės sutartys.
„Burgerim“ pasižymėjo puikiu meniu, moderniu dizainu, dideliu potencialu ateityje. Visa tai buvo patrauklu daugeliui franšizės gavėjų. „Franchise Times“ O. Loni sakė, kad kompanija kasdien sulaukdavo dviejų–trijų šimtų užklausų dėl franšizės įsigijimo.
Franšizė „Burgerim“ labiausiai buvo reklamuojama socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“. Reklamos didžiosiomis raidėmis skelbė: PATIRTIS NEBŪTINA. Taigi franšizės gavėjais tapo mokytojai, buhalteriai, policijos pareigūnai, inžinieriai, karo veteranai, nekilnojamojo turto agentai – visi tie, kurie panoro „įdarbinti“ savo santaupas. Nereikalauti patirties iš franšizės gavėjų gana įprasta. Tačiau kalbant apie sudėtingą viešojo maitinimo sektorių, tai nėra taip įprasta.
Franšizės gavėjų atrankos metu nebuvo kreipiamas dėmesys ir į gavėjo įmonės finansinį likvidumą. O tai lėmė, kad „Burgerim“ franšizės gavėjais neretai tapo tie, kurie staiga prireikus neturėjo prieigos prie kapitalo.
Franšizės gavėjų nerimą davėjas malšino garantuodamas pradinio franšizės mokesčio grąžinimą, nusprendus veiklą nutraukti. Per pirmuosius šešis mėnesius franšizės gavėjams nepavykus susirasti restoranui tinkamų patalpų ar iškilus kitų veiklos nutraukimo priežasčių, jie turėjo teisę nutraukti franšizės susitarimą ir atgauti investicijas. Taigi daugelis franšizės gavėjų pasirašė sutartį, manydami, kad nerizikuoja. Ir iš tiesų (bent jau veiklos pradžioje) franšizės davėjas tokiais atvejais pradinį franšizės mokestį grąžindavo.
Franšizės gavėjai buvo supažindinami (bent jau žodžiu) su finansine situacija. Pats O. Loni būsimiems franšizės gavėjams pasakojo, kad galima pelno marža siekia 23 proc., o investicijos atsiperka per vienerius veiklos metus.
2019 m. duomenimis, franšizės buvo parduotos 30-yje valstijų. Tokie plėtros rezultatai leido „Burgerim“ tikėtis tapsiantį vienu iš sparčiausiai augančių franšizės tinklų istorijoje.
Kaip pabrėžia ekspertai, didžiausia problema, labiausiai prisidėjusi prie „Burgerim“ krizės, – tai franšizės davėjo negebėjimas surinkti periodinių franšizės mokesčių. Nors davėjas buvo numatęs rinkti 5 proc. nuo pardavimų ir 2 proc. rinkodarai, atrodo, kad jis nė kiek nesivargino to daryti. Atvejis, kai neprašoma mokėti periodinių mokesčių (už tęstinį palaikymą ir teisę naudotis verslo modeliu), franšizavime gana neįprastas. Vien tai, anot ekspertų, parodo, kad kompanija neturėjo intencijos veikti kaip franšizės sistema. Davėjas pelnėsi iš franšizių pardavimų, o ne iš tęstinės jų veiklos.
Franšizės gavėjai taip pat buvo klaidinami dėl pradinių investicijų dydžio. Franšizės gavėjams buvo teigiama, kad atidaryti restoraną kainuos 300–350 tūkst. JAV dolerių, o pradinis franšizės mokestis sieks 50 tūkst. JAV dolerių. Tikrasis pradinių investicijų dydis, daugelio franšizės gavėjų liudijimu, siekė 194–683 tūkst. JAV dolerių. Gerokai didesnės reikalingos investicijos, negu buvo planuota, įstūmė franšizės gavėjus į gilias finansines duobes.
Situacija išliko sudėtinga ir atidarius restoraną: susidurta su pardavimų sunkumais. Šiuos labiausiai lėmė rinkodaros pajėgumų trūkumas. Sunkumų restoranuose kilo ir didelio užimtumo metu: verslo procedūros nebuvo pritaikytos greitam klientų aptarnavimui. Iššūkiu tapo ir darbuotojų išlaikymas. Franšizės davėjo nurodymu, gavėjai dažnai turėjo samdyti daugiau darbuotojų, negu jų iš tiesų reikėjo.
Franšizės gavėjai davėjui nuolat teikė skundus. Tinklo naujokai uždarydavo savo restoranus praėjus vos keliems veikloms mėnesiams. Daug franšizės gavėjų paskelbė savo bankrotą. „Burgerim“ tinklas, primenantis kortų namelį, ėmė griūti.
Kai kurie franšizės gavėjai tvirtino, kad O. Loni su dideliais sunkumais susiduriančius franšizės gavėjus parėmė finansiškai. Franšizės davėjo pinigai seko. Atlyginimai darbuotojams vėlavo. Naujiems franšizės gavėjams nusprendus nutraukti veiklą, „Burgerim“ nustojo grąžinti pradinius franšizės mokesčius. Galiausiai, kompanija uždarė visus komunikacijos kanalus – tapo nepasiekiama ir suirutėje paliko visus savo franšizės gavėjus bei darbuotojus.
„Burgerim“ įkūrėjas ir vadovas O. Loni pabėgo iš JAV.
Tačiau kurį laiką tvyrojusias bankroto nuotaikas pamažu pradeda keisti idėjos dėl tinklo perorganizavimo. Neseniai kompanija paskyrė naują tinklo vadovą, kuris, kaip skelbiama, ieškos būdų, kaip pataisyti situaciją.
Tvirtinama ir tai, kad „Burgerim“ franšizės šiuo metu neparduodamos.
]]>Populiarus JAV verslo žurnalas „Entrepreneur“ šiemet jau 41-ąjį kartą išrinko 500 geriausių JAV franšizių.
Kokius klientų poreikius – bazinius ar emocinius – verslui verčiau tenkinti? Franšizėms turėti aiškią, lengvai suprantamą misiją (orientaciją į bazinius ar emocinius kliento poreikius) ypač aktualu. Juk tik turint aiškų savęs ir savo vietos verslo arenoje suvokimą, idėjiškai galima „užkrėsti“ kitus (franšizės gavėjus) ir multiplikuoti verslą.
Žvelgiant į franšizių TOP 500-uką, atrodytų, emociniai poreikiai laimi. Tačiau ar iš tiesų galime lengvai brėžti skirtį tarp bazinių ir emocinių poreikių tenkinimo?
Štai, pavyzdžiu galėtų tapti franšizavime metų metus dominuojantys maitintojai. Šiemet viešojo maitinimo kategorijai priskirtina daugiau negu penktadalis visų TOP 500-uko franšizių. Ir nors žmonėms visuomet reikės valgyti, norint išgyventi, tikriausiai sutiksite, kad šiai kategorijai priklausantys verslai labiau orientuojasi į emocinius, o ne į bazinius poreikius. „McDonald‘s“, „Sonic“, „Culver‘s“ ir kiti maitinimo industrijos žaidėjai nuolat konkuruoja, kurio mėsainis trokštamas labiausiai.
Visgi sakyti, kad viešasis maitinimas ilgainiui nesikeičia, būtų pernelyg neapdairu. Galime pastebėti, kad geriausių maitintojų meniu papildė įvairesni pusryčiai ir užkandžiai. Į TOP 500-uką kandidatavo nemažai franšizių, kurios siūlo naujas koncepcijas, grįstas sveiko ar labai specializuoto maisto meniu (maistas be glitimo, augalinės kilmės maistas ir pan.). Tiesa, daugelis jų kol kas per jaunos ir per mažos, kad patektų tarp geriausių, tačiau jos žymi kryptį, kuria galbūt judėsime ateityje.
Matyti ir tai, kad viešojo maitinimo kategorija pamažu traukiasi. Šiais metais iš penkių šimtų franšizių, išvardytų žurnalo „Entrepreneur“, 103 atstovauja viešojo maitinimo sektorių. Tuo metu praėjusiais metais tokių TOP 500-uke skaičiuota 120. Detalizuojant šių metų viešojo maitinimo kategoriją, matyti, kad 86 franšizės specializuojasi greito maisto (picų, sumuštinių, mėsainių, meksikietiško maisto ir pan.) pateikime. Praėjusiais metais tokių greito maisto restoranų skaičiuota 94. Pilno aptarnavimo restoranams, rodos, taip pat atėjo ne patys geriausi laikai: šiemet į TOP 500-uką pateko tik 9 tokio tipo restoranai, o tai yra perpus mažiau, palyginti su metais prieš tai.
Žinoma, tai viso labo indikacijos. Vargu, ar galima teigti, kad viešojo maitinimo franšizės išgyvena sunkmetį. Juo labiau, kad pirmajame dešimtuke net septynias pozicijas užima franšizės, kurios siūlo maitinimo paslaugas. O pirmajame šimtuke maitinimo industriją atstovauja net ketvirtadalis franšizių.
Daugelį metų iš eilės antra pagal dydį TOP 500-uke yra priežiūros verslų kategorija. Šiai kategorijai priskirtini remonto, valymo, restauravimo, aplinkos priežiūros ir kiti verslai. Ši kategorija labiau nukreipta į bazinius poreikius. Dėl aukšto reikalingumo laipsnio šiai kategorijai priskirtinos franšizės yra labiau atsparios krizėms. Tokio verslo operacinės išlaidos (palyginti su, pavyzdžiui, restoranais) yra mažesnės, ir paslaugas dažnai galima teikti iš namų ar netgi furgonėlio.
Kitaip nei maitinimo kategorija, priežiūros verslų kategorija kasmet plečiasi. Šių metų TOP 500-uke priežiūros kategorijai priskiriama 70 franšizių, praėjusiais metais jų buvo 62. Net 14 iš jų šiemet pateko į pirmąjį šimtuką. Pastebėtina, kad išaugo nusikaltimo vietų valymo verslo apimtys – tiek, kad šiemet šiai veiklai reitinge buvo sukurta atskira subkategorija.
Kalbant apie franšizavimo rinką apskirtai, franšizių TOP 500-uko skaičiai patvirtina, kad franšizės JAV dar neišeina iš mados. Franšizių tinklai, esantys TOP 500-uke, 2019 metų vidurio duomenimis, kartu sudėjus vienijo apie 555 tūkst. veikiančių padalinių – 3,4 proc. daugiau negu metais prieš tai. Apie 223 tūkst. jų veikė už JAV ribų (naujai u JAV ribų atidaryta apie 11 tūkst. padalinių).
Iš visų 555 tūkst. veikiančių padalinių net 511 tūkst. (92 proc.) veikia franšizės pagrindu. Likę padaliniai yra valdomi franšizės davėjų. Įdomu yra tai, kad franšizės davėjų valdomų padalinių skaičius, palyginti su metais prieš tai, šiek tiek padidėjo. Tačiau, kaip bebūtų, tendencija išlieka aiški: franšizės davėjai labiau linkę tinklą plėsti, parduodami franšizes, o ne atidarydami nuosavus padalinius. Kai kurios didžiosios kompanijos, tokios kaip „McDonald‘s“, „Pizza Hut“ ar „Supercuts“, nuosavus padalinius parduoda franšizės gavėjams.
Pakilimą išgyvena ir asmens priežiūros paslaugų franšizės, ypač sporto klubai ir plaukų priežiūros salonai. Šiemet į franšizių TOP 500-uką iš viso pateko 22 sporto klubai iš 60 kandidatavusių. Pažymėtina tai, kad daugiau negu pusė iš šių kandidatavusių sporto paslaugų teikėjų yra franšizuotos per pastaruosius penkerius metus. Vien tai jau daug pasako apie franšizavimo rinkos naujokų potencialą: jei šios bendrovės ir toliau nuosekliai stiprės, ateityje stipriausių franšizių gretose, tikėtina, matysime vis daugiau sporto klubų.
Laisvalaikis dar išlieka palyginti nepopuliariu verslo sektoriumi – pramogas teikiančių franšizių kol kas TOP500-uke nėra daug. Tačiau tos, kurių veiklą galime priskirti laisvalaikio sektoriui, ypač tos, kurių koncepcija susiformavo tik prieš šiek tiek daugiau negu dešimtmetį, vis dar reikšmingai auga. Pavyzdžiui, sėkmę teberodo uždari batutų parkai. Tiesa, daugelis batutų parkų stengiasi praplėsti savo veiklas kitomis atrakcijomis, pavyzdžiui, kartingais ar laipiojimu sienomis. Būtent dėl veiklų plėtros batutų parkų kategorija reitinge pervadinta į nuotykių parkus / pramogų centrus. Prieš kelerius metus populiarumu stebino studijos, rengiančios piešimo pamokas, kartu gurkšnojant vyną ar kitus gėrimus (angl. the paint-and-sip studios). Nors šios tebėra populiarios, matyti, kad šiemet jų plėtra prislopo – TOP 500-uke nerasime nė vienos tokio tipo studijos. Iššūkį joms meta studijos, organizuojančios „pasidaryk pats“ principo užsiėmimus (angl. do it yourself studios). Kokių pramogų verslų galime tikėtis iškylant ateityje? Šiais metais į TOP 500-uką kandidatavo net keturios kirvių mėtymo (į taikinį) franšizės. Kol kas nė viena nepateko į geriausių 500-uką, tačiau ateityje jos gali „aštriau“ siekti savo tikslų.
Taigi akivaizdu viena – laikai keičiasi, bet kai kurie dalykai išlieka nepakitę. Žmonės visada trokš ir gero maisto, ir išspręsti problemas, tokias kaip dužęs langas ar sugedęs automobilis. Jie visada norės išbandyti naujas pramogas, tuomet šias pakeis dar naujesnėmis. Taigi, galiausiai, svarbu ne tai, į ką franšizė orientuota – į bazinių ar emocinių (ar ir tų, ir tų) poreikių patenkinimą, svarbus jos gebėjimas evoliucionuoti ir prisitaikyti.
--
Atkreipiame dėmesį, kad JAV franšizių TOP 500-ukas buvo renkamas pagal eilę kriterijų, tokių kaip franšizės tinklo augimo tempas, būtinosios pradinės investicijos, prekės ženklo stabilumas, aktyvumas socialiniuose tinkluose ir kt.
]]>Pastaraisiais metais stebimas poslinkis franšizės gavėjų motyvacijos srityje. Franšizės pasirinkimą lemia ne tik pelningumas, bet ir veiklos prasmingumas.
Apie darbo kultūros ir dalykinių santykių pokyčius, poreikį „įsitinklinti“ ir turėti didįjį brolį ar seserį, „inkarus“, laikančius darbuotojus, galiausiai apie lietuvių verslumą ir požiūrį į verslą kalbamės su personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo įmonės „Simplika“ vadove Akvile Kazliene.
– Franšizę pardavusio ir franšizę įsigijusio žmonių santykiai kitokie, palyginti su kitais verslo santykiais. Tai nėra vadovo ir darbuotojo santykiai, labiau primena verslo partnerių santykius. Kaip jūs vertinate tokią bendradarbiavimo formą?
– Darbo santykiai keičiasi bet kuriame versle. Aiški tendencija, jog nebėra didelės atskirties tarp vadovo ir darbuotojo, hierarchinės struktūros nebeveikia. Šiandien darbuotojai tikisi lygiaverčio santykio su vadovu, ieško partnerystės, mentorystės santykio. Siekdami geriausių rezultatų, vadovai turi mėginti atliepti tokius poreikius, ieškoti kompromiso su darbuotojais. Mokytis suprasti, kad darbo santykis yra abipusis, svarbu kiekvienam.
– Franšizės verslo modelis yra tarsi tarpinė stotelė tarp samdomo darbo ir paties vadovaujamo verslo. Atrodytų, esi pilnai atsakingas už savo verslą, tačiau kartu sulauki paramos, konsultacijų, ištiestos pagalbos rankos. Kodėl taip svarbu, ypač pradedančiajam verslininkui, mentorystė? Pakomentuokite, kokia jūsų matymo perspektyva.
– Profesinė mentorystė, galima sakyti, yra madinga. Visi mes norime turėti žmogų, iš kurio galėtume mokytis, kuris galėtų mums patarti, padėti, paskatinti, nukreipti. Toks nors yra aktualus tiek samdomam darbuotojui, tiek ir pradedančiajam verslininkui.
Ne veltui klesti tokie projektai, kaip „LT Big Brother“, kurio tikslas suburti ir per neformalų asmenišką bendradarbiavimą perduoti įvairiose profesinėse srityse įsitvirtinusių lietuvių profesionalų (Big Brothers/Sisters) žinias ir patirtį perspektyviam visame pasaulyje studijuojančiam ar karjerą pradedančiam Lietuvos jaunimui (Small Brothers/Sisters).
Tokios iniciatyvos parodo ryškų pokytį. Anksčiau atstumas tarp vadovo ir darbuotojo, tarp patyrusio verslininko ir pradedančiojo buvo didelis. Bendruomenės buvo gerokai uždaresnės ir nelinkusios įsileisti naujokų, žmonių iš šalies. Lemiamą vaidmenį vaidino pažintys, ryšiai. Tuo metu dabar tai nebėra taip sudėtinga. Naujos komunikacijos priemonės, būdai ir pasikeitę požiūriai praktiškai ištrynė tą atstumą. Profesionalai noriai ir atvirai dalinasi savo patirtimi, žiniomis, tarsi palikdami palikimą.
– Kokie „inkarai“ laiko darbuotojus?
– Prieš kelerius metus ypač didelis dėmesys buvo skiriamas socialinėms iniciatyvoms, dalyvavimams įvairiuose renginiuose, pavyzdžiui, bėgimuose. Taip pat rinkoje išsiskyrė tos organizacijos, dažniausiai tarptautinės, kurios darbuotojams siūlė sveikatos draudimą. Ilgainiui daug lėmė ir jauki darbo aplinka, žaidimų, poilsio zonos. Galiausiai, visa tai, užuot buvę privalumai, tapo būtinybe. Dar visai neseniai pamėgtos bendros įmonės išvykos į kitas šalis. Tačiau šios motyvavimo priemonės rezultatai visgi dvejopi: kaip pramoga tai, žinoma, vienija kolegas, tačiau tai nėra tas dalykas, dėl kurio žmonės pasilieka dirbti. Dabar vis stipriau juntamas tų darbdavių pasirinkimas, kurie ilgainiui gali pasiūlyti galimybę kopti karjeros laiptais ar bent jau galimybes mokytis ir tobulėti.
Kalbant apie naudas, pasaulis juda link personalizuotos gerovės – galimybės kiekvienam darbuotojui pačiam pasirinkti naudas. Tai ypač aktualu komandose esant tiek jaunesnės, tiek vyresnės kartos žmonių. Jaunesnius žmones galbūt labiau motyvuoja savanorystė, buvimas bendruomenėse, darbas iš namų. Vyresniems žmonėms galbūt labiau aktualu gauti kompensaciją už privatų vaikų darželį ar sveikatos draudimas. Taigi personalo ekspertai vis labiau kalba apie tai, kad reikia siūlyti labiau personalizuotas naudas. Keliama idėja, jog galbūt tai galėtų būti gerovės paketas – pinigų suma, kurią darbuotojas pats savo nuožiūra galėtų paskirstyti.
– Ar lietuviai linkę į verslą?
Tikrai taip, verslumo lietuviams netrūksta. Kalbant apie tikslą steigti verslą, yra skirtumų tarp vyresnės ir jaunesnės kartos verlininkų. Anksčiau verslą steigę verslininkai kūrė verslą daugiausia siekdami pelno, greito rezultato, norėdami patenkinti savo poreikius, mažiau galvodami apie ateitį. Jaunesniajai, dar tik ateinančiai į darbo rinką kartai nereikėjo sukti galvos apie tai, kuo apsirengti ar ką rytoj valgyti. Saugumo ir gerovės sąlygos jiems jau buvo suteiktos nuo mažens. Jaunesnieji verslininkai orientuojasi ne tik į pelningumą, bet ir į prasmingumą. Jie nori, kad jų veikla padėtų bendruomenei, pasauliui, gamtai.
– Kaip tinkamai atsirinkti darbuotoją, verslo partnerį? Ar susikoncentravimas vien į profesines kompetencijas, gali būti kenksmingas?
– Dažnai klystama, stokojant laiko reikalavimams kandidatui suformuluoti. Jie parašomi šabloniškai, pagal tai, kas populiaru darbo rinkoje. Tačiau kodėl gi būtent tokių kompetencijų yra reikalaujama? Dažnai mums atrodo, kad reikia kuo greičiau užpildyti atsilaisvinusią vietą ir net nesustojame pagalvoti, kas mūsų organizacijai šiuo metu yra iš tiesų reikalingiausia. Galbūt nereikia tokio patyrusio žmogaus, o priešingai – reikia jaunesnio, veržlesnio, galimai labiau motyvuoto žmogaus. Galbūt mums praverstų žinios iš kitos industrijos. Arba – galbūt mums reikia kalbinių žinių, nes norime plėstis į užsienio rinkas. Galiausiai, kokie galimi minimalūs reikalavimai, jog žmogus mums tiktų? Juk dažnai pasitaiko, kad mes norime vieno, bet rinka siūlo kitką. O atrasti žmogų labai svarbu.
Kai mes žinosime, ko mums iš tiesų reikia ir dėl ko, atranka bus lengvesnė. Tuomet galėsime pasiūlyti kandidatui tinkamą darbo vietą. Atmintina, kad didžioji dalis kandidatų dabar patys renkasi. Jie pasimatuoja, kokia darbinė aplinka, kokia energija, ar yra įtampa, ar mato save toje organizacijoje. Jie įvertina žmones, su kuriais susiduria darbo pokalbio metu, ar šie žmonės yra artimi jiems vertybiniu požiūriu.
Dėl to darbdavys taip pat turi pasistengti ir pasiruošti kandidatui pristatyti įmonės poziciją, atvirai kalbėti apie laukiamus iššūkius, neslėpti sudėtingų momentų. Atėjęs į darbą darbuotojas labai greitai pamato, kaip viskas yra. Taigi kuo daugiau jis žinos ateidamas, tuo mažiau bus tikėtina atmetimo reakcija. Jeigu jį „apgavote“, jis paprasčiausiai išeis kitur.
Po pokalbio kandidatui būtinai reikia suteikti grįžtamąjį ryšį. Tai svarbu padaryti kuo greičiau, ypač jeigu grįžtamasis ryšys teigiamas. Rinka labai dinamiška, taigi kandidatas gali greitai gauti kitą pasiūlymą. Dėl to svarbu sprendimus priimti greitai. Net ir neigiamo grįžtamojo ryšio suteikimas taip pat padės kurti atsakingo darbdavio įvaizdį.
]]>Agresyvi plėtra, ypač pirmaisiais verslo plėtros franšizavimo būdu metais, neretam franšizės davėjui tampa sudėtingu iššūkiu, galinčiu brangiai kainuoti.
Kalbant apie franšizės tinklo plėtrą, egzistuoja ne vienas gajus klaidingas mitas. Pavyzdžiui, tikima, kad kuo greičiau ir kuo didesnė užimama rinkos dalis, tuo tinklas sėkmingesnis. Tačiau agresyvi franšizės tinklo plėtra turi ne tik privalumų, bet ir potencialių grėsmių.
Viena iš dažnai pasitaikančių klaidų – nepakankama franšizės gavėjų aptarnavimo kokybė, „skylės“ franšizės davėjo verslo vadyboje. Turima galvoje tai, kad neretai agresyvi tinklo plėtra reiškia, jog franšizės gavėjų skaičius auga greičiau negu franšizės davėjo pajėgumai teikti jiems reikalingą paramą ir pagalbą. O dėl išaugusio tinklo galimai prastėjanti franšizės gavėjų aptarnavimo kokybė gali nulemti ir mažėjančią galutinio kliento aptarnavimo kokybę ir turėti neigiamų pasekmių viso tinklo reputacijai.
„FRANdata“ analitikai pastebi, kad sparti tinklo plėtra yra susijusi su mažėjančiais reikalavimais potencialiems franšizės gavėjams. Tinklui labai greitai augant, neretai potencialiam franšizės gavėjui pakanka būti finansiškai pajėgiam. Tuo metu jo ankstesnės patirtys ir motyvacija steigti fanšizės gavėjo verslą neretai lieka mažiau lemiančiais veiksniais.
Kita dažnai pasitaikanti klaida – neapgalvotas padalinių išdėstymas tam tikroje teritorijoje ir iš to atsirandanti grėsmė sudaryti jiems tarpusavio konkurenciją. Pavyzdžiui, per arti vienas kito išdėsčius skirtingiems franšizės gavėjams priklausančius padalinius, galima „užaštrinti“ jų tarpusavio konkurenciją, pakenksiančią franšizės gavėjų berndradarbiavimo kultūrai. Net ir to paties franšizės gavėjo padalinius, išdėsčius neapgalvotai, galima tapti savo paties konkurentu, ir galiausiai vieną jų teks uždaryti. Tai vėlgi galimai paveiks viso tinklo reputaciją bei reikš prastėjančius finansinius rezultatus.
Tokias grėsmes patvirtina ir „FRANdata“ atliktas tyrimas. Tyrimu siekta patikrinti hipotezę, leidžiančią manyti, kad pernelyg greitas tinklo augimo tempas koreliuoja su didėjančiu padalinių uždarymų skaičiumi.
Siekiant tai išsiaiškinti, buvo tyrinėjami 28 franšizės davėjų-naujokų atvejai. Kiekvienas jų savo verslą franšizavo 2011 metais. Taip pat kiekvienas jų kasmet atidarė vis daugiau franšizės padalinių. Iš viso buvo nagrinėjami septyneri jų veiklos metai, palyginant metinius franšizės padalinių prieaugio skaičius su jų uždarymų skaičiais (beje, dar ankstesni „FRANdata“ tyrimai parodė, kad daugelyje industrijų periodas, trunkantis daugmaž nuo 2,5 iki 4 veiklos metų, naujai atidarytiems padaliniams yra pažeidžiamiausias).
Tyrimo metu buvo atrasti reikšmingi statistiniai įrodymai: naujai atidarytų padalinių skaičiaus pokyčiai koreliuoja su padalinių uždarymų kitais veiklos metais skaičiaus pokyčiais. Kitaip tariant, kuo tinklas greičiau auga, tuo tikimybė po metų uždaryti daugiau padalinių didėja.
Šie rezultatai paremia tai, ką mes tikriausiai intuityviai galėjome numanyti: agresyvi plėtra akseleruoja galimas neigiamas pasekmes. Kyla klausimas – kokia plėtra yra pernelyg greita? „FRANdata“ analitikai atsakymo kol kas nepateikia, nes kintamųjų šioje formulėje labai daug. Pavyzdžiui, privalu įvertinti franšizės gavėjams suteikiamos davėjo paramos lygio skirtumus.
Tačiau aišku viena – kuo plėtros strategija agresyvesnė, tuo reikia daug gilesnių žinių ir atsakingesnio planavimo. Svarbu atidžiai išanalizuoti, kiek nauji padaliniai pareikalaus finansinių ir žmogiškųjų išteklių (tiek davėjo, tiek gavėjo) iki tol, kol šie taps stabilūs.
Vadinasi, užuot klausus, kaip greitai galima išplėsti tinklą iki, pavyzdžiui, 100 padalinių, verčiau klausti, kaip sukurti tvarią franšizės sistemą, gyvuosiančią dešimtmečius ar net šimtmečius.
]]>Naujienlaiškis, kaip priemonė, tebėra aktuali tiek franšizės davėjams, tiek gavėjams – visiems, siekiantiems pakartotinai sudominti klientą ir padidinti jo lojalumą.
Todėl šįkart nusprendėme pasidalinti plačiau apie dabartines el. pašto rinkodaros galimybes. Apie naujienlaiškio evoliuciją kalbamės su el. pašto rinkodaros paslaugas siūlančios bendrovės „Omnisend“ vadovu Ryčiu Laurinavičiumi.
Masėms skirti naujienlaiškiai praranda aktualumą
Pasak R. Laurinavičiaus, naujienlaiškis, kaip terminas, neapibrėžia viso komplekso el. pašto rinkodaros galimybių. Įprastai naujienlaiškių turinys yra skirtas plačiajai auditorijai ir jo siuntimo laikas priklauso nuo paties siuntėjo. Dar daugiau – prieš kelerius metus buvo įprasta gavėjų duomenų bazes ne rinkti, o pirkti, vadinasi, laiškai ne visuomet buvo siunčiami gavėjams sutikus tai daryti. Galbūt finansiškai kartais tokios kampanijos ir atrodo naudingos, bet ar klientas tikrai to tikisi? Prireikė laiko, tačiau pagaliau įmonės įsisąmonino, kad kiekvienas klientas tikisi ne „šlamšto“ skilties vertos, bet jam naudingos informacijos, ir suprato svarbą koncentruotis ne tik į masėms skirtus naujienlaiškius, bet verčiau į jų ir suasmenintų laiškų kombinaciją.
Pagreitį įgyja automatizuoti laiškai
El. pašto rinkodara šiandien suteikia galimybę siųsti ir vadinamuosius automatizuotus laiškus, kurie pasiekia gavėjus tik tada, kai jie yra linkę juos gauti. Šio polinkio priežastys, R. Laurinavičiaus teigimu, gali būti įvairios, pavyzdžiui, klientas jūsų interneto svetainėje žvalgėsi į konkrečias prekes ar paslaugas, galbūt jis jau susidėjo prekes į krepšelį, bet pirkimo neužbaigė arba kurį laiką nebepirko, nors anksčiau pirkdavo. Atsižvelgiant į tokius vartotojo elgsenos veiksnius, galima konstruoti ir kur kas labiau suasmenintą laiško turinį. Rankiniu būdu tai padaryti visgi praktiškai neįmanoma, todėl el. pašto rinkodara automatizuojama – kuriamos sistemos, tokios kaip „Omnisend“, kurios automatiškai įvertina lankytojų elgseną ir, atsižvelgdamos į tai, išsiunčia reikiamą žinutę reikiamu laiku reikiamam gavėjui.
„Štai paprastas praktinis pavyzdys. Apsilankėte mūsų elektroninėje parduotuvėje. Mes jus identifikuojame ir matome, kad turime jūsų kontaktus. Tuomet automatiškai išsiunčiame jums laišką su tomis prekėmis, kuriomis domėjotės apsilankymo metu. Kartu laiške pridedame ir panašių rekomenduojamų prekių skiltį. Tad, jeigu domėjotės telefonu, tą savaitę mes nesiūlome jums pirkti padangų ar šaldytuvo. Mes jums siunčiame informaciją tik apie telefonus“, – dėsto R. Laurinavičius.
Tokie automatiniai laiškai, pašnekovo nuomone, turi 4–5 kartus geresnius rodiklius negu masinės kampanijos. „Viskas paprasta – tai, kas susiję konkrečiai su manimi, man yra reikšmingiausia. Masinės kampanijos aktualumu negali konkuruoti su automatizuotais laiškais“, – pastebi el. pašto rinkodaros ekspertas.
Pirmas žingsnis – kokybiška suinteresuotųjų kontaktų bazė
R. Laurinavičius pabrėžia, kad el. pašto kanalas netinka naujų klientų pritraukimo ir pirmojo kontakto užmezgimo etapams. Tai yra kanalas, per kurį verslai susigrąžina vartotojus pakartotiniam pirkimui ir išlaiko ilgalaikius ryšius.
Paklaustas, nuo ko gi pradėti el. pašto rinkodarą, pašnekovas pataria, kad pradėti reikėtų nuo klientų kontaktų bazės rinkimo. Jo įsitikinimu, kokybiška duomenų bazė lemia per 40 proc. el. pašto rinkodaros sėkmės, galbūt netgi dar daugiau.
Pasak „Omnisend“ vadovo, kaupti duomenų bazę galima trejopai. Pirma, tapti prenumeratoriais vertėtų siūlyti visiems savo pirkėjams fizinėje parduotuvėje, pavyzdžiui, skatinant užpildyti anketas ir taip galbūt dalyvauti konkurse. Antra, patartina prenumeratoriais versti ir visus savo interneto svetainės lankytojus. Šiam tikslui pasiekti yra praktikuojamos įvairios technikos: iššokantieji langai (angl. pop-up), prenumeratos formos, interaktyvūs žaidimai ir pan. Trečia, jeigu jūsų verslas yra ne visai skaitmeninis, rekomenduojama derinti veiklas. Duomenis galite rinkti ir, pavyzdžiui, per lojalumo korteles fizinėse parduotuvėse arba dalyvaudami įvairiuose renginiuose.
Tikslas vienas – surinkti kuo daugiau savo klientų sutikimų leisti komunikuoti su jais skirtingais kanalais. „Labai svarbu neapsiriboti el. pašto platforma. Mes, „Omnisend“, irgi judame nuo el. pašto rinkodaros prie daugiakanalės rinkodaros. Klientams pranešimus siūlome gauti ne tik el. paštu, bet ir žinutėmis telefone, per „WhatsApp“, „Viber“, „Facebook Messenger“ ar kt. Kanalų įvairovė padidina rinkodaros efektyvumą“, – teigia R. Laurinavičius.
Logika elementari: kuo didesnę suinteresuotųjų duomenų bazę sukaupsite, tuo daugiau pardavimais užsibaigsiančių sandorių turėsite. „Omnisend“ vadovas pasakoja, kad, jeigu kalbame apie elektronines parduotuves, įprastai pirkimais pasibaigia ne daugiau nei 2 proc. apsilankymų, tad matematika yra tokia: jūsų svetainę aplanko 100 žmonių, du iš jų nusiperka jūsų siūlomą prekę ar paslaugą, visi likę išeina. Daugiakanalė rinkodara, apsilankymų skaičių padidindama vidutiniškai iki 5 proc., o sėkmingiausiais kartais netgi iki 9 proc., kartu padidina ir pardavimų rodiklius.
Antras žingsnis – pagaulus ir prasmingas turinys
Bendras reklaminis triukšmas didėja – ne išimtis ir el. pašto rinkodara. Tad ne veltui likusią el. pašto rinkodaros sėkmę lemia apgalvotas, vartotojui prasmingas, o ne erzinantis turinys. Ekspertas visų pirma pataria įvertinti, ar jūsų pasiūlymas, palyginti su kitų, yra išties konkurencingas ir vertas prenumeratorių dėmesio. Taip pat atminkite, kad prenumeratoriai yra linkę spausti ant gražių produkto paveikslėlių ir aiškiai veiksmą nurodančių mygtukų (angl. call to action), tokių kaip „Daugiau informacijos“, „Žiūrėti čia“, „Pirkti“.
Paklaustas, kaip dažnai reikėtų siųsti laiškus, R. Laurinavičius atsako: „Geriausia masinius ir automatizuotus laiškus kombinuoti. Masinius laiškus vertėtų siųsti taip dažnai, kaip turite, ką pasakyti. Automatizuotų laiškų siuntimo dažnumas priklauso nuo pačių vartotojo veiksmų. Universali taisyklė tėra viena – laikykitės pažado. Jeigu žadėjote siųsti kas mėnesį, tai ir siųskite kas mėnesį, neužbombarduokite prenumeratoriaus kasdien.“ Beje, nepamirškite, kad būtina svetainę pritaikyti ir mobiliesiems įrenginiams, mat statistiškai daugiau nei pusė el. laiškų yra atidaromi mobiliuosiuose telefonuose.
Aktualu nebūtinai skaitmeniniam verslui
El. pašto rinkodara aktualiausia, be abejo, yra ten, kur galime matuoti konversiją internete. Dėl to, kalbėdami apie el. pašto rinkodarą, daugiausia koncentruojamės į elektronines parduotuves ar kitokius skaitmeninius verslus, kur vyksta vienoks ar kitoks pirkimas internete (galbūt užsiprenumeravimas, užsiregistravimas į konsultaciją), nes šiose srityse yra daug paprasčiau pamatuoti el. pašto rinkodaros rezultatus ir sukurti pridėtinę vertę. Tačiau R. Laurinavičius mano, kad el. paštas, kaip kanalas, yra aktualus bet kokiam verslui bendrauti su savo esamais klientais – juk išlaikyti klientą kainuoja penkis kartus pigiau negu prisijaukinti naują.
Bulgarų prekės ženklas „Brutale“, kostiumais puošiantis džentelmenus, plečiasi Europoje. Franšizės gavėjų ieškoma ir mūsų regione.
Tikriausiai sutiksite – pasiūla drabužių parduotuvėse ne visada tenkina. Masinė produkcija, prasta audinių kokybė, netinkami dydžiai, specifinė mada, dažniausiai orientuota tik į jaunimą, kaina, labiau priklausanti ne nuo kokybės, o nuo prekės ženklo – visa tai vis daugiau vyrų ir moterų verčia rinktis siuvėjų paslaugas.
Didėjantį personalizuotos mados poreikį atliepia „Brutale“. Siuvimo salonai „Brutale“ jau 10 metų pagal individualius užsakymus modeliuoja ir siuva kostiumus ir marškinius vyrams.
Apie visa tai kalbamės su Nikolaju Kostadinovu, „Brutale“ vadovu.
– 216 mln. – daugmaž tiek yra suugusių vyrų Europos Sąjungoje šiuo metu. Tai ir yra mūsų tikslinė auditorija. Kalbant apie tendencijas, pastaruoju metu vis labiau didėja į individualų klientą orientuotos, o ne masinės produkcijos poreikis. Tai ir stengiamės atliepti.
Klaidinga manyti, kad personalizuotos mados prekės ženklai veikia tik prabangos prekių segmente. Iš tiesų veikiame įvairiuose kainos segmentuose – ir žemos, ir vidutinės, ir aukštos. Gyvename laikotarpiu, kai mada nebūtinai koreliuoja su didelėmis pinigų sumomis.
O apranga vis labiau suvokiama ne tik kaip bazinis poreikis, o kaip saviraiškos, saviekspresijos dalis. Dėl to personalizuota mada pamažu meta iššūkį masinei gamybai.
Tokiame kontekste išskiriu dviejų tipų mūsų konkurentus – tuos, kurie kuria vyriškus kostiumus masėms, ir tuos, kurie kaip ir mes siūlo personalizuotas siuvimo paslaugas.
Žinoma, kyla dilema, ką geriau rinktis – įsigyti brangų, kokybišką, konkrečiai tau pritaikytą kostiumą ar įsigyti kostiumą, skirtą masėms, bet plačiai atpažįstamo prekės ženklo? Teigčiau, kad pirmoji opcija geresnė, bet akivaizdu, kad prekės ženklas šiandien lemia labai daug. Dėl to siekiame „Brutale“ iškelti į naują lygmenį – tapti pasauliniu prekės ženklu.
– Verslininkai, architektai, teisėjai, bankininkai, telekomunikacijų specialistai – visi tie, kurie dėvi kostiumus ir yra mūsų tikslinė auditorija. Tiek tie, kurie dėvi kostiumus kasdien, tiek tie, kurie juos dėvi tik progomis. Vienas garsiausių pasaulyje strateginio valdymo ekspertų Michaelis Porteris teigė, kad yra du būdai užimti rinką. Pirma, gali pasiūlyti pigesnį produktą. Antra, gali pasiūlyti geresnį produktą. Mes pasirinkome antrąją strategiją.
Kaip bebūtų, kaip minėjau, kainodara įvairi. Įprastai save pozicionuojame kaip vidutinės klasės prekės ženklą. Kaina už mūsų siūtą kostiumą svyruoja nuo 500 iki 1500 Eur. Audiniai, kuriuos naudojame, yra itališkos kilmės. Galutinę kainą, žinoma, lemia pasirinktas audinys ir kostiumo dydis.
– Ilgus metus sėkmingai veikėme Bulgarijos rinkoje. Todėl patikėjome plėtros į kitas rinkas galimybėmis. Tačiau žinojome, kad plėtra į užsienio rinkas pareikalaus ne tik investicijų, bet ir vietinės rinkos išmanymo, kultūrinių skirtumų pajautimo, gebėjimo suburti klientų ratą. Dėl to nusprendėme ieškoti franšizės gavėjų.
Šiuo metu atidarėme savo biurus ir Londone bei Milane, iš kurių galime organizuoti „Brutale“ veiklą kitose Europos šalyse. Norime veikti lokaliai. Veiklą organizuojame štai tokiu principu: franšizės gavėjai siūlo mūsų produkciją ir paslaugas, pateikia mums kliento išmatavimus, mes pasirūpiname produkcijos gamyba, visa tiekimo grandine, galiausiai gavėjas pateikia galutinį produktą klientui.
– Įsigijęs kostiumą iš mūsų už 250 Eur, jį jis gali parduoti už 400–500 Eur. Tai tik pavyzdys – kokia galutinė kaina klientui franšizės gavėjas sprendžia pats. Tačiau vedu link to, kad mūsų verslas yra pelningas, tik reikia daug dirbti.
Siūlome ne tik kostiumų siuvimo paslaugas, bet ir marškinių. Tiesa, gavėjui vėlgi leidžiame rinktis, ar jis pageidaus prekiauti tik kostiumais, ar ir marškiniais.
– Apmokymai ir technologijos, kurias taikome, galima sakyti, minimizuoja klaidas. Tačiau, žinoma, viskas priklauso nuo individualaus atvejo. Jeigu franšizės gavėjas pateikia mums klaidingus išmatavimus, tuomet dėl produkto netinkamumo atsako jis. Jeigu kostiumas neatitinka išmatavimų, kurie buvo pateikti franšizės gavėjo, tuomet mes padengiame nuostolius.
Kalbant apie apmokėjimą, pusę sumos klientas franšizės gavėjui sumoka iš anksto. Tuomet franšizės gavėjas sumoka sutartą sumą mums. Galiausiai, atsiėmęs galutinį produktą, klientas sumoka likusią kainos dalį franšizės gavėjui.
– Kandidatas turėtų domėtis mada, bet siuvimo patirtis nėra būtina. Pardavimų patirtis stipriai praverstų. Tačiau tai taip pat nėra būtina, nes tiek pardavimų, tiek klientų išmatavimo apmokome. Taigi apskritai mes ieškome motyvuotų, komunikabilių žmonių.
– Tikrai nesiekiame turėti penkių franšizės gavėjų viename mieste. Gavėjui suteikiame teisę veikti tam tikroje teritorijoje, kurios dydį paskaičiuojame pagal populiaciją vietovėje.
Daugiau apie „Brutale“ franšizę rasite FranchiseINFO.lt kataloge, paspaudę šią nuorodą.
]]>Ne tik suteikti ikimokyklinį ir bendrąjį išsilavinimą, tokį, koks jis yra reglamentuotas šalyje, bet ir sustiprintai ugdyti kalbinius (vietinės ir anglų k.) įgūdžius – tai, ko siekia „Maple Bear“.
Kaip teigiama Babelio bokšto mite, taip ir „Maple Bear“ puoselėja mintį, kad tobulame pasaulyje visi kalbėsime viena kalba ir vieni kitus geriau suprasime.
Ir siekiant tai įgyvendinti, „Maple Bear“ lydi sėkmė: atradęs daug bendraminčių, tapusių franšizės gavėjais, ilgainiui „Maple Bear“ išaugo iki vieno didžiausių švietimo srityje franšizės tinklų pasaulyje. Šiandien kanadietiškos kilmės „Maple Bear“ franšizės gavėjų dairosi ir Centrinės ir Rytų Europos regiono šalyse. Franšizės sutartys jau pasirašytos Rumunijoje ir Bulgarijoje. Susidomėjimo tikimasi sulaukti ir iš Baltijos šalių.
Plačiau apie specializuotas, kanadiečių švietimo ekspertų parengtas dvikalbio mokymo programas pasakoja „Maple Bear“ plėtros Centrinės ir Rytų Europos regione vadovas Yann Bidan.
– Istoriškai taip susiklostė, kad daugelio industrinių šalių, tarp kurių – ir šio regiono šalys, švietimo sistemos ilgą laiką buvo orientuotos į tiesioginį faktų ir metodų mokymą. Tačiau naujos technologijos, įgalindamos visiškai naują prieigą prie žinių ir informacijos, iš esmės keičia mokymo modelį. Atsižvelgiant į tai, keičiasi švietimo įstaigų funkcija: anksčiau jų paskirtis buvo skleisti žinias, tuo metu šiandien iš jų tikimasi pagalbos, ugdant bendrąsias kompetencijas, lemtingas beruošiant jaunimą ateities iššūkiams.
XXI amžiaus iššūkiai kelia naujus reikalavimus visuomenei, taigi ir švietimo sistemoms, kurių užduotis dabar – ugdyti jaunuolius, nuolat susiduriančius su itin greitais socialiniais, aplinkos, ekonominiais ir technologiniais pokyčiais. Kanada yra pirmoji šalis, kuri savo šveitimo sistemą pritaikė prie XXI amžiuje reikalingų įgūdžių poreikio. Nuo 1994 m. Kanada taiko metodiką, labiausiai orientuotą į bendrųjų įgūdžių ugdymą.
Tokiu būdu siekiama ugdyti socialiai aktyvius žmones, tvarios visuomenės lyderius, galinčius efektyviai prisitaikyti prie greitų pokyčių. Švietimo fokusas perkeliamas nuo faktų, kurie gali greitai pasenti, pateikimo prie modelio, orientuoto į „minkštųjų“ įgūdžių ugdymą.
Šią Kanados švietimo sistemos metodiką taiko ir „Maple bear“. Metodika yra grindžiama paieškos procesu, eksperimentavimu ir problemų sprendimu. Tradiciniai mokymo metodai pakeičiami ugdymu, kuris mokinius skatina tyrinėti juos supančią aplinką, rasti atsakymus į klausimus, kurie jiems yra svarbūs. Kai žinias ir gebėjimus gali pritaikyti savo kasdienybėje, iš tiesų pradedi mėgti tai, ką darai.
„Maple Bear“ taip pat kuria aplinką, kuri skatina mokytis iš klaidų. Nebijojimas klysti bei žinojimas, kad klaidos yra mokymosi proceso dalis, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.
Šių kompetencijų ugdymą siejant su tarptautiniu kontekstu „Maple Bear“ siekia aiškiai apibrėžto tikslo – paruošti savo mokinius taip, kad jie galėtų dalyvauti, tobulinant besikeičiantį pasaulį. Siekiame, kad mūsų mokiniai gebėtų įsisavinti naujausias technologijas, būti aktyviais savo bendruomenių nariais ir lyderiais bei sėkmingai veikti pasaulyje, turinčiame vis mažiau sienų ir susiduriančiame su tokiomis problemomis, kaip migracija, globalinis atšilimas, naujos profesijos ir naujos žinių sritys.
– Visų pirma „Maple Bear“ mokyklos yra ne tarptautinės, o vietinės. Kitaip tariant, jos atitinka šalies įstatymų numatytus reikalavimus, siūlo tokį mokymą, kuris yra privalomas šalyje, tik papildomai dar integruoja kanadiečių mokymo programą ir metodus.
Žengdami į naują šalį mes parengiame kombinuotą mokymo turinį, kuriame – ir tai, ko reikalauja šalies Švietimo ministerija, ir „Maple Bear“ mokymo programos. Užtikriname, kad mokykloje bus mokoma to, kas yra reglamentuota, tačiau iš kitų švietimo įstaigų išsiskiriame mokymo būdu. „Maple Bear“ mokyklose mes ugdome vaikus, turinčius pasaulio piliečio mąstyseną!
Kalbant apie kalbą, kuria mokoma, kiekvienoje šalyje galioja tam tikros nuostatos, kurių privalome laikytis. Daugelyje šalių ikimokyklinis ugdymas dėstomas anglų kalba. Dėstyti vietine kalba pradedama ikimokyklinio ugdymo pabaigoje. Bendrajame ugdyme jau taikoma dvikalbė mokymo sistema.
– Taip susiklostė, kad Kanada yra dvikalbė šalis. Dvikalbystė yra mūsų DNR. Turėdami dvi „vietines“ kalbas, turime ir išmanymo, kaip veikia dvikalbis mokymas. Taikydama specializuotą metodiką, dvikalbio švietimo srityje Kanada yra pasaulio lyderė.
Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikai susiduria su antrąja kalba, tuo geresnį karjeros startą jie galimai turės. Dvikalbystė yra privalumas, kuris reiškia ne tik laisvą bendravimą dviem kalbomis. Dvikalbystė kartu pagerina įvairias mentalines funkcijas, lavina socialinius įgūdžius. Remiantis naujausiais tyrimais, dvikalbiai vaikai geba geriau susikaupti, lengviau užsiimti keliomis veiklomis vienu metu, bendrauti, prisitaikyti prie pokyčių ir spręsti problemas. Dvikalbis mokymas netgi iki 5 metų gali atitolinti tokias ligas, kaip Alzhaimeris.
– „Maple Bear“ yra sukūrusi ugdymo programą, skirtą vaikams nuo 6 savaičių amžiaus iki vidurinės mokyklos abiturientų. Įprastai mūsų mokyklose, net ir tose, kurias valdo partneriai, mokyti pradedama nuo ikimokyklinio ugdymo, paskui tęsiama bendrajame ugdyme. Kurios paslaugos bus plėtojamos šalyje, tai – partnerio sprendimas. Tačiau visuomet rekomenduojame pradėti nuo ikimokyklinio ugdymo, vėliau tęsti bendrajame ugdyme.
– Mūsų partneriais tapti gali bet kas, kas domisi švietimu ir vadovaujasi mūsų vertybėmis. Specifinio išsilavinimo nereikalaujame, tačiau verslo valdymo ir vadybos patirtį vertiname kaip didelį privalumą. Dažniausiai į mus kreipiasi trijų tipų kandidatai: 1) rinkoje jau veikiančių privačių vaikų darželių steigėjai, 2) anglų kalbos mokyklų steigėjai; 3) verslininkai, kurie ieško galimybių įžengti į edukacijos sektorių.
– Vos tik pasirašoma sutartis su „Maple Bear“, franšizės gavėjas įgyja nuolatinę paramą iš švietimo srities ekspertų, dirbančių 19-oje šalių, turinčių daugiau negu 400 mokyklų tinklą. Kiekvienam franšizės gavėjui paskiriamas virtualus konsultantas, kuris dirba su vietine komanda ir stebi mokytojų darbą bei mokymo programų taikymą.
Kitas žingsnis – mokytojų mokymas. Kokybiškas mokytojų darbas – kanadiečių šveitimo stiprybė. O kokybės užtikrinimas prasideda mokytojų mokymo programose. Turime daugiau kaip 200 žmonių, kurie apmoko mokytojus. Pastariesiems yra vedami intensyvūs kelių savaičių mokymai veiklos pradžioje, vėliau – ir tęstiniai mokymai, organizuojami bent kelis sykius per metus.
Be to, kiekvienais metais franšizės gavėjus lanko kanadietis ekspertas, kuris įvertina mokyklą. Tiesa, tai reikėtų suvokti ne kaip kontrolės priemonę, bet kaip priemonę, kuri leidžia nuolat tobulinti mokyklos veiklas.
Galiausiai suteikiama visapusiška pagalba, kalbant apie verslo valdymo operacijas. Konsultuojame dėl verslo plano parengimo, ypač daug dėmesio skiriame mokyklos atidarymo periodu, padedame personalo ir mokinių pritraukimo, komunikacijos ir viešųjų ryšių organizavimo klausimais.
Daugiau apie „Maple Bear“ franšizę rasite FranchiseINFO.lt kataloge.
]]>Vilniaus verslo kolegija, siekdama atliepti naujausias tendencijas, su „SEO akademija“ sudarė franšizės sandorį dėl SEO specialisto mokymų programos įsigijimo.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos švietimo sistema ne kartą sukėlė abejonių dėl savo gebėjimo užtikrinti šalies gyventojams šiame amžiuje aktualius įgūdžius. Ypač sektoriaus problemos išryškėjo po 2008-ųjų ekonominės krizės, kai suabejota švietimo sistemos pajėgumu pritraukti ir išlaikyti jaunimą. Spartus kvalifikuotų asmenų nedarbo augimas taip pat atskleidė, kad siūlomos švietimo programos nesuteikė absolventams įgūdžių, leidžiančių greitai reaguoti į pokyčius ekonomikoje.
Pagrįstai kilo klausimas, ar Lietuvos aukštosios mokyklos tikrai yra atviros pasaulio kaitai? Ar užauginsime besimokančią tai, kas reikalinga, visuomenę?
Paaštrėjus konkurencijai su nuolat naujai atsirandančiomis verslo iniciatyvomis, pasiūlant modernesnius mokymo būdus, ilgainiui Lietuvos aukštosios mokyklos, rodos, suprato, kad, norint išlikti, šios privalo keistis. Šis supratimas daugeliu atvejų paskatino prasmingą studijų ir verslo partnerystę, ypač dangstant skaitmeninių įgūdžių ugdymo spragas.
Apie didėjantį skaičių projektų, bendradarbiaujant su verslu, pasakoja ir Vilniaus verslo kolegijos vadovė Jolanta Skirgailė. Spalio pradžioje priimtas sprendimas – iš „SEO akademijos“ įsigyti franšizę – tai tik pagrindžia.
Įsigyti SEO specialisto – asmens, kuris padeda interneto svetainėms organiškai (be mokamos reklamos) atsirasti paieškos sistemų („Google“, kitų) rezultatų aukščiausiose pozicijose, – mokymų programą, kaip teigia J. Skirgailė, buvo būtina, vejantis verslą.
„Daug bendrauju su verslo atstovais ir matau SEO specialisto profesijos poreikį. Šiandien jau kiekvienai įmonei, kuri turi interneto svetainę, reikia SEO specialistų arba esami marketingo darbuotojai turi integruoti SEO žinias į savo kasdienį darbą. Verslas eina taip greitai, ir, deja, bet aukštosios mokyklos dažnai nespėja paskui. Stebėdama tai, suprantu, kad mes, nors ir ne patys didžiausi, turime žengti į priekį. Esame palyginus maža struktūra, tačiau veržli, dinamiška, lanksti, todėl ir sprendimai čia gali būti priimami greitai. Mūsų patirtis su realiais verslo projektais ir „SEO akademijos“ praktinė patirtis, tikiu, duos labai gerą sinergiją. Tad nuo šiol šios XXI amžiuje itin reikalingos profesijos bus galima mokytis ir Vilniaus verslo kolegijoje“, – komentuoja J. Skirgailė.
Kartu Vilniaus verslo kolegijos vadovė pažymi, jog ir jaunimas pasikeitė: „Dabar jaunimas ateina mokytis visiškai kitoks. Vadinasi, mes privalome adaptuotis prie jų tempo ir poreikių. Mūsų tikslas yra suteikti studentams galimybes atrasti save ir savo talentus.“
Priduria ji ir tai, kad jos vadovaujama švietimo įstaiga mokymosi ir tobulėjimo galimybes siekia suteikti ne tik studentams, bet ir kiekvienam kolegijos administracijos darbuotojui bei dėstytojui.
„Mūsų kolegija – augimo ir tobulėjimo vieta visiems. Čia mes esame šeima. Čia kuriami bendruomeniniai santykiai ir ta bendrystė yra labai svarbi“, – teigia J. Skirgailė.
Evelina Biliūtė, „SEO akademija“ įkūrėja ir mokymų metodikos autorė, nuotolinius SEO specialistų mokymus pasakoja vedanti jau šešerius metus. Per šiuos veiklos metus E. Biliūnaitė skaičiuoja spėjusi apmokyti per 3 tūkstančius studentų. Dauguma „SEO akademijos“ absolventų tebėra alumni klube, turi savo SEO agentūras.
„Šiuose mokymuose mokau ne tik pačios SEO metodikos, bet ir SEO specialisto darbo etikos bei sėkmės niuansų. Nuotoliniu būdu esu apmokiusi nemažai Lietuvos universitetų ar kolegijų administracijos darbuotojų. Todėl jau seniai mačiau poreikį to mokyti universitetuose“, – Vilniaus verslo kolegijos pasiryžimu vesti SEO specialisto mokymus džiaugiasi E. Biliūnaitė.
Franšizė, pasak metodikos autorės, yra puiki galimybė veiklai plėtoti, kai pats stokoji tam laiko. „Džiugu, kad tie žmonės, kurie nori būtent gyvų šių mokymų, nuo šiol turės galimybę tai padaryti Vilniaus verslo kolegijoje“, – teigia E. Biliūnaitė. Pati metodikos autorė mokymus šiuo metu organizuoja nuotoliniu būdu.
Veikiant pagal franšizę, mokymų programą Vilniaus verslo kolegijoje ves dėstytojai iš „SEO akademijos“.
„Mane itin sužavėjo, kad šioje mokymų programoje nebus daug sausos teorijos. Mokymų metu dėstys „SEO akademijos“ mokymų programą jau pabaigę studentai, kurie patys savo patirtimi gali patvirtinti metodikos efektyvumą“, – priduria J. Skirgailė.
Tikimasi, kad įsigyta SEO specialisto mokymų programa dar labiau priartins Vilniaus verslo kolegiją prie verslo sektoriaus ir suteiks studentams aktualias žinias ir įgūdžius.
]]>Lenkijoje lyderiaujanti programavimo mokykla „Coders Lab“ plečia savo franšizės tinklą. Franšizės gavėjų „Coders Lab“ dairosi ir Baltijos šalyse.
Programavimo mokykla „Coders Lab“ veiklą pradėjo 2011 m. Šioje mokykloje mokoma ypač intensyviai ir koncentruotai – turinys sukurtas toks, kad kuo greičiau duotų startą absolventų karjeros pokyčiams. Praktika rodo, kad „Coders Lab“ absolventai, ieškodami darbo, ilgai neužtrunka – net 82 proc. absolventų įsidarbina vos per tris mėnesius po mokymų. Skaičiuojama, kad intensyvius „Coders Lab“ kursus nuo 2013 m. iš viso baigė daugiau negu 43000 programuotojų.
Pasiekę sėkmę namų rinkoje, „Coders Lab“ ambicingai ryžosi planuoti globalią plėtrą franšizavimo būdu.
Pirmąja užsienio rinka, kurioje „Coders Lab“ pradėjo veikti franšizės pagrindu, tapo Rumunija. Čia franšizę įsigijo didžiausias šalyje darbo paieškos portalas „eJobs“. Pirmieji „Coders Lab“ kursai – Front-End ir Back-End – Bukarešte (Rumunija) pradėti organizuoti gegužę (po šešių mėnesių po franšizės sutarties pasirašymo).
Netrukus programavimo mokykla „Coders Lab“ savo paslaugas pasiūlys ir Indonezijoje. Franšizės sutartis psirašyta su bendrove „Koding Next“. „Koding Next“ jau teikia programavimo mokymų paslaugas vaikams ir paaugliams Indonezijoje. „Coders Lab“ franšizė leis jiems praplėsti savo veiklos profilį, pasiūlant mokymus ir suaugusiems.
„Indonezijoje egzistuoja didelis programuotojų poreikis, žmonės nuolat dairosi galimybių, leisiančių pagerinti jų profesinius įgūdžius, tad esame tikri, kad „Coders Lab“ čia susilauks didelės sėkmės. Neabejojame, kad mūsų laukia ne vieneri metai abipusiai naudingo bendradarbiavimo su „Coders Lab“, ir tikime, kad Indonezija netrukus taps viena iš svarbiausių „Coders Lab“ plėtros rinkų“, – sako Bartek Wasik, bendrovės „Koding Next“ įkūrėjas.
Indonezijoje „Coders Lab“ startuos su trijų programavimo kursų – JavaScript, Java ir Back-End – paketu. Viliamasi daug susidomėjimo sulaukti iš didžiųjų korporacijų. Jau dabar, kaip teigia „Koding Next“ įkūrėjas, iš kompanijų, kurioms programuotojų trūkumo rinkoje problema opiausia, sulaukiama daug užklausų dėl programavimo mokymų suaugusiems.
Sandorio metu „Koding Next“ įgijo teisę veikti pagal „Coders Lab“ franšizę Indonezijos sostinėje – Džakartoje, kurioje gyvena beveik 32 mln. žmonių.
„Žengimas į Indoneziją – tai strateginis žingsnis, siekiant tarptautinės plėtros. Esame tikri, kad „Koding Next“, pasinaudodama savo ankstesne patirtimi, sėkmingai pritrauks klientus. Indonezija labai didelė ir perspektyvi. Jau dabar joje yra sutelktas didelis informacinių technologijų sektoriaus potencialas. Programavimo mokykla „Coders Lab“ neabejotinai padės vietinėms bendrovėms edukuoti savo darbuotojus, pagilinant jų žinias ar perkvalifikuojant“, – sako Marcin Tchórzewski, „Coders Lab“ įkūrėjas ir vadovas.
„Coders Lab“ franšizės davėjas rūpinasi viskuo, idant palengvintų programavimo mokyklos steigimą: rinkodara ir vadybos įrankiais, mokomąja medžiaga, ekspertizės ir „know how“ perdavimu. Franšizės gavėjas, savo ruožtu, turi suburti komandą, atsakingą už kasdienes operacijas mokykloje.
„Savo verslo koncepciją matome kaip puikią galimybę jau rinkoje veikiančioms kompanijoms, kurios norėtų papildyti savo veiklų portfelį ir padidinti savo pajamas. „Coders Lab“ verslo modelis gali puikiai pasitarnauti įmonėms, veikiančioms švietimo sektoriuje, siūlančioms technologinius sprendimus ar siūlančias įdarbinimo paslaugas“, – sako Grzegorz Morawski, „Coders Lab“ franšizės vadovas.
Franšizės gavėjų, norinčių praplėsti savo kompetencijų sritis, steigiant programavimo mokyklas ir ugdant IT žinioms imlią kartą, „Coders Lab“ ieško ir kitur. Kaip teigia franšizės davėjas, šiuo metu prioritetinėmis kryptimis yra laikoma Švedija, Ispanija, Austrija, Vokietija, Čekijos Respublika, Vengrija, Balkanų ir Baltijos šalys.
Plačiau apie „Coders Lab“ franšizę rasite FRANCHISEinfo.lt kataloge.
]]>Suskubkite pasiimti bilietą į franšizių parodą, vyksiančią spalio 17–19 d. Varšuvoje, nemokamai!
Septynioliktus metus iš eilės profesionalias konsultacijas verslo plėtros klausimais teikianti bendrovė „PROFIT system“ organizuoja didžiausią Vidurio ir Rytų Europoje franšizių parodą Varšuvoje.
Organizatorių duomenimis, verslo pulsą šįkart parodoje išsimatuos per 200 franšizės davėjų iš įvairių pasaulio šalių – Lenkijos, JAV, Vokietijos, Italijos, Vengrijos, Kroatijos, Ukrainos ir kitur. Visos franšizės bus pristatytos per 7000 lankytojų auditorijai. Daugmaž tiek suinteresuotųjų tikimasi sulaukti per tris parodos dienas.
Kaip ir kasmet, franšizių gausa parodoje išsiskirs viešojo maitinimo sektorius, tačiau bus pristatomos ir franšizės, veikiančios įvairiuose kituose sektoriuose – mažmeninės prekybos, finansų ir bankininkystės, švietimo, grožio ir sveikatos, nekilnojamojo turto ir t. t.
Paroda yra patogi kontaktų mainams abejoms franšizės sandorio šalims: tiek patiems prekės ženklų valdytojams, suinteresuotiems verslo plėtra, tiek individams, ieškantiems, kur protingai investuoti.
Daugelis parodoje pristatomų franšizių – franšizavimo rinkos pionierės, aktyviai jau ne vienerius metus ieškančios franšizės gavėjų ir sparčiai plečiančios tinklą. Pavyzdžiui, „McDonald‘s“, „Papa John’s“ ar „Subway“.
„Nekantriai laukiame franšizių parodos Varšuvoje. Mes vis dar plečiame savo tinklą ir plėtrai paspartinti ieškome naujų potencialių franšizės gavėjų. Ankstesnėse parodose sulaukėme daug lankytojų dėmesio, aktyviai keitėmės kontaktais. Negalime praleisti tokios galimybės ir šiemet“, – sako Krzysztof Stępień, „McDonald‘s“ franšizės vadovas Lenkijoje.
Tačiau dalis parodos dalyvių – ir rinkos naujokės. Parodos lankytojai galės susipažinti su gana dideliu skaičiumi sąlyginai mažų investicijų reikalaujančiomis smulkaus ir vidutinio verslo koncepcijomis.
Tiesioginio kontakto su franšizių atstovais parodoje metu lankytojai galės išsiaiškinti visas franšizės įsigijimo sąlygas – kokių investicijų pareikalautų franšizė, kokios gavėjas gali tikėtis paramos iš davėjo, kokios galėtų būti investicijų atsipirkimo prognozės, kokie yra reikalavimai potencialiems gavėjams, kokie esminiai lokacijos verslui pasirinkimo aspektai ir kt.
Parodos organizatoriai taip pat žada, kad lankytojai galės sudalyvauti ne tik franšizių kontaktų mugėje, bet ir susitikti su franšizavimo ekspertais ir konsultuotis su finansavimo pritraukimo, teisės, nekilnojamojo turto ir kitais specialistais. Parodos metu bus vedamos paskaitos, praktiniai seminarai, diskusijų forumai.
FRANCHISEinfo.lt skaitytojai, norintys dalyvauti franšizių parodoje Varšuvoje, turi galimybę lankytojo bilietą gauti nemokamai.
Norėdami gauti bilietą, registruokitės paspaudę šią nuorodą ir pasinaudokite nuolaidos kodu LM3ESQ.
El. paštu gautas bilietas leis parodoje lankytis visas tris dienas. Atkreipiame dėmesį, kad nuolaidos kodu galite pasinaudoti iki spalio 19 dienos.
Detalesnę informaciją apie franšizių parodą rasite čia.
Paroda vyks spalio 17–19 d. Varšuvoje, Kultūros ir mokslo rūmuose.
]]>2005-ieji. Priešakyje – laiptai, vedantys į niekur, mūro sienų griuvėsiai, suniokotas žmonių turtas, nutraukti elektros laidai.
Tai – viskas, kas liko iš čia stovėjusių namų, pro kurių langus kadaise galėjai regėti įstabius saulėtojo Majamio (pietų Florida, JAV) vaizdus. Iki kol staiga ir netikėtai pastaruosius pakeitė uraganas „Katrina“.
Šiose apylinkėse „Katrina“ ne tik sutrikdė kasdienę gyvenimo rutiną, bet įsisuko taip, tarsi ketindama iš žemėlapio ištrinti ištisus namų kvartalus, negailestingai juos nušluoti nuo žemės paviršiaus. Jungtinėse Valstijose praūžęs uraganas „Katrina“, kuris neretai įvardijamas kaip vienas kruviniausių uraganų istorijoje, kainavo ne tik milijardus JAV dolerių nuostolių, bet svarbiausia – ir tūkstančius žmonių gyvybių.
Ir tai tik viena iš įvairius pasaulio regionus nuolat sukrečiančių, su orais susijusių nelaimių. Anot ekspertų, didelių žemės drebėjimų, štorminių potvynių, uraganų, karščio bangų, smarkių liūčių ir kitų stichinių nelaimių poveikis pasaulio gyventojams, kintant klimatui, kasmet tik didėja.
Skaičiuojama, kad nuo 1970 m. stichinių nelaimių pasaulyje padaugėjo daugiau negu keturis kartus, iki maždaug 400 per metus. Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuras nustatė, kad 1998–2017 m. stulbinančiai daug – 91 proc. visų didžiausių nelaimių – buvo susijusios su klimatu.
Remiantis vienos didžiausių pasaulyje perdraudimo bendrovės „Swiss Re“ ataskaitos duomenimis, 2018 m. stichinės katastrofos vien JAV kainavo rekordinius 155 mlrd. JAV dolerių.
Stichinės nelaimės kelia daug nerimo plačiajai visuomenei, todėl dedamos didelės pastangos, ieškant būdų, kaip sumažinti galimą gamtos katastrofų žalą. Kaip viena iš priemonių, padedančių visuomenei geriau pasirengti panašaus masto įvykiams ateityje, yra franšizės verslo modelis.
Stichinių nelaimių kontekste franšizavimo industrijai neretai keliamas uždavinys kaip įmanoma greičiau pasiūlyti pagalbą tiems, kam jos tuo metu reikia labiausiai, suteikti paramą ir viltį gamtos reiškinių nuniokotų vietovių gyventojams. Panaudojant masto ekonomijos ir didelio bendro kapitalo pranašumus, franšizės verslo modelis tam yra ypač parankus.
Pavyzdžiui, netikėtai negandų užkluptose, griuvėsiais nuklotose teritorijose svarbu kuo greičiau atstatyti pastatus. Neatsitiktinai pastaraisiais metais pastebima didėjanti franšizių, teikiančių restauravimo paslaugas, pasiūla. Laikotarpiu nuo 2015 iki 2017 m. restauravimo paslaugų industrijoje pradėjo veikti daugiau negu 2000 naujų verslo žaidėjų. O franšizuotų verslų skaičius per tą patį laikotarpį šiame verslo sektoriuje paaugo 3 proc. 2016–2017 m. tiek dideli, brandūs, tiek dar tik augantys prekės ženklai, rengdami plėtros planus, įvertino ir atsižvelgė į didėjančią restauravimo paslaugų paklausą. Pavyzdžiui, berdrovė „Restoration 1“, palyginti naujas rinkos dalyvis, paskelbė apie savo planus per ateinančius ketverius metus, iki 2023 m. įkurti 500 naujų padalinių visoje JAV.
Susijungimo ir įsigijimo sandoriai taip pat stipriai prisideda prie stiprėjančio restauravimo paslaugų verslo sektoriaus. Štai pavyzdžiui, 2018 m. „Delta Disaster Services“ įsigijo „HRI Holdings, Inc.“, 2019 m. viena didžiausių restauravimo paslaugų franšizių „Servpro“ už daugiau nei milijardą JAV dolerių įsigijo „BlackStone Group“. Tais pačiais metais „AdvantaClean“ įsigijo „Home Franchise Concepts“. Tuo metu restauravimo paslaugų franšizių gavėjai taip pat augo per konsolidacinius procesus.
Į didėjantį stichinių nelaimių skaičių atsižvelgė ne tik restauravimo paslaugų teikėjai. 2015–2017 m. 11 proc. augo ir franšizuotų įmonių skaičius šiukšlių išvežimo ir perkraustymo paslaugų srityse. Šiuo laikotarpiu buvo sukurta apie 400 naujų, šiose srityse veiklą vykdančių franšizių. Tuo metu dažymo paslaugų teikėjų gretas papildė daugiau negu 1300 naujų franšizių davėjų, o franšizės padalinių skaičius šioje industrijoje išaugo 3 proc.
Stebint šias tendencijas, panašu, kad ateityje franšizės vis reikšmingiau galės pasitarnauti, kovojant su negandomis, tokiomis kaip negailestingoji „Katrina“, ir neatidėliotinai galės pasiūlyti pagalbą šios prireikus.
]]>Didieji viešbučių tinklai plėtrai Europoje vis dažniau renkasi franšizės verslo modelį, pažymima 2019 m. HVS ataskaitoje „Viešbučių franšizavimas Europoje 2019“.
Ataskaitoje nurodoma, kad prieš 10 m. franšizės tinklams priklausė apie trečdalis Europos viešbučių. Šiandien šis skaičius yra išaugęs iki 40 proc. Tuo metu Jungtinėse Valstijose šis skaičius siekia 70 proc. ir yra stabilus pastaruosius 5 m.
„Nors kai kurie savininkai nenori perduoti nuosavu prekės ženklu žymėtų viešbučių valdymo kitiems operatoriams, ypač sėkmingiausiose vietovėse, vis dažniau, organizuojant plėtrą, pirmenybė teikiama franšizei, – teigia vienas iš ataskaitos autorių Stephen Collins. – Tačiau franšizės verslo modelis, žinoma, atneša ir iššūkių. Net ir esant dideliam prekės ženklo atpažįstamumui, tai, kas sėkmingai veikia vienose Europos rinkose, nebūtinai reiškia, kad veiks ir kitose. Pastebėtina ir tai, kad skirtingos teisinio reguliavimo sistemos Europos šalyse, kitaip negu JAV, gali sąlygoti ir skirtingus franšizės susitarimus.“
Ataskaitoje nurodomos kelios lėto, bet nuoseklaus franšizavimo apimčių Europos viešbučių rinkoje augimo priežastys. Franšizės verslo modelis visų pirma leidžia viešbučių prekės ženklų valdytojams išlaikyti santykinai didelį kontrolės laipsnį, mainais pasinaudojant vietinių verslininkų rinkos išmanymu ir ryšiais, taip pat renkant mokesčius.
Tinkliniai viešbučiai taip pat dažnai turi palakesnes prisitaikymo prie rinkos poreikių sąlygas negu pavieniai nepriklausomi viešbučiai, ypač kalbant apie naujausių technologinių tendencijų atliepimą. Didžiosios kompanijos turi ekspertų, kurie apmoko naujus operatorius susidoroti su kylančiais iššūkiais, pradedant rinkodara, informacinių technologijų diegimu ir baigiant finansinėmis bei kitomis verslo valdymo operacijomis.
Ataskaitoje išskiriamos ir priežastys, dėl kurių franšizavimo apimtys viešbučių segmente nedidėja sparčiau. JAV turi Federalinę prekybos komisiją, kuri reguliuoja franšizės santykius visose valstijose. Tuo metu Europoje skirtingos šalys turi skirtingas teisinio reguliavimo taisykles. Kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Belgija, Prancūzija, Italija, vadovaujasi aiškiais franšizės santykius nustatančiais įstatymais, kurie diktuoja, kas turi būti nurodoma franšizės sutartyse. Kitos Europos šalys aiškaus franšizės santykių reguliavimo neturi – franšizės sutartys sudaromos ir vykdomos, remiantis Civiliniu kodeksu bei gerosiomis praktikomis.
„Ilgainiui vykstantys viešbučių konsolidacijos, verslo modelio pirkimo ir pardavimo procesai atvedė prie to, ką turime šiandien: franšizės pagrindu valdomų viešbučių dalis tampa vis reikšmingesnė. Ši tendencija ypač ryški, analizuojant didžiųjų viešbučių tinklų portfelius. Šiems esant didesniems negu bet kada anksčiau, tikėtina, panašiai bus elgiamasi ir toliau – norėdami užimti kuo didesnę rinkos dalį ir išlikti konkurentų priešakyje, didieji tinklai tęs plėtrą franšizavimo būdu“, – mano ataskaitos bendraautorė Sophie Perret.
Skaičiuojama, kad per pastaruosius 5 m. viešbučių grupės „Accor“ franšizavimo apimtys padidėjo nuo 37 proc. iki 48 proc., „Hilton“ – nuo 32 proc. iki 51 proc., „IHG“ – iki 56 proc. Įdomu, kad tokios kompanijos, kaip „Hyatt“, kurios ilgą laiką deklaravo, jog franšizės Europoje nesiūlo, dabar jau taip pat yra pardavusios keletą franšizių ir yra pasirengusios aktyviau taikyti šį modelį plėtrai.
Kaip pažymi „Lodging Econometrics“, beveik pusė (47 proc.) visų pagal franšizę valdomų viešbučių priklauso keturiems didiesiems franšizės tinklams. Pagal „Accor“ franšizę valdomų viešbučių dalis rekordinė – net 256 viešbučiai, kuriuose įrengti 35 073 kambariai. Pagal „Marriott International“ franšizę veikia 208 viešbučiai, kuriuose – 33 395 kambariai. „Hilton“ franšizės pagrindu įkurti 172 viešbučiai su 26 466 kambariais. „IHG“ – 147 viešbučiai su 24 483 kambariais.
]]>Pasirinkus tinkamą strategiją ir partnerius, net ir nuo didžiųjų miestų stipriai nutolusiose vietovėse gali klestėti franšizės pagrindu įkurtas verslas.
Vienas tokių pavyzdžių – bendrovės „Tūkstantis mylių“ patirtis, nuo 2014 m. veikiant pagal „Vynotekos“ franšizę Tauragės miesto centre. Iki tol vynu, kitais alkoholiniais gėrimais, įvairiais užkandžiais prekiaujančias specializuotas „Vynotekos“ parduotuves buvo galima rasti tik Lietuvos didmiesčiuose.
„Buvome pirmieji, kurie įsigijo „Vynotekos“ franšizę. Tiesa, kadangi bendrovė „Gelsva“, „Vynotekos“ valdytoja, tuo metu verslininkų bendradarbiavimui neieškojo, tokio tikslo neturėjo, tam pasiekti prireikė nemažai pastangų – savininkus reikėjo įtikinti kurti franšizę. Laimei, turėjome daug entuziazmo bei noro ir jie sutiko“, – šypsosi bendrovės „Tūkstantis mylių“ vadovė Inga Dikšaitienė.
Pašnekovė pasakoja, kad dairytis verslo galimybių pradėjo visų pirma dėl to, jog Tauragės centre turėjo puikiai prekybai tinkančias patalpas. O „Vynotekos“ koncepcija ją ypač žavėjo – kaskart nuvykusi į didžiuosius Lietuvos miestus „Tūkstantis mylių“ vadovė stengdavosi užsukti į specializuotą gėrimų parduotuvę lauktuvių sau ir draugams.
„Aplinkiniai džiaugėsi mūsų sprendimu atidaryti „Vynoteką“, labai palaikė. Nieko panašaus į „Vynoteką“ Tauragėje tuo metu neturėjome. Žinoma, sprendimas susilaukė ir kritikos, grįstos tuo, kad tai – alkoholio parduotuvė. Į alkoholinių gėrimų gurkšnojimą, degustavimą tuo metu čia dar nebuvo žvelgiama kaip į kultūros dalyką, labiau kaip į savaime blogą dalyką“, – pastebi I. Dikšaitienė.
Visgi, žvelgiant retrospektyviai ir vertinant, kas pasikeitė per veiklos pagal „Vynotekos“ franšizę metus, verslininkė džiaugiasi tauragiškių gretose didėjančiu gilesnių žinių apie gėrimus poreikiu. „Vynotekos“ klientai, anot verslininkės, labai kultūringi, besidomintys tradicijomis, nekonfliktiški. Šiandien jie žiūri į gėrimų vartojimą kaip į kultūros dedamąją – domisi, ką geria, iš kokių ir kur augintų vynuogių pagamintas vynas, kuo jis skiriasi nuo kitų ir pan.
„Kadangi be „Vynotekos“ dar turime kelionių organizavimo verslą, daug keliauju. Man labai artima Italijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse labai išpopuliarėjusi degustavimo kultūra, tradicijos. Pagalvokite, kas viduramžiais gamino vyną? Ogi vienuoliai. Ką gėrė visa diduomenė? Daugiausia būtent vyną. Kas padėjo graikams išgyventi ilgus, alinančius karus? Tai – aliejus ir vynas“, – seniausius istorijos laikus siekiančiomis tradicijomis dalinasi pašnekovė.
Užsienio šalyse populiarų butikinių, savito šarmo turinčių gėrimų krautuvių formatą verslininkė pasakoja norėjusi turėti ir savame mieste. Žinoma, visada yra galimybė kurti savo prekės ženklą, bet tai yra ilgas ir daug kainuojančių klaidų galintis turėti kelias, todėl buvo nuspręsta kreiptis dėl franšizės.
„Su franšize viskas gerokai paprasčiau, sparčiau ir taupiau. Net ir franšizės pagrindu atidaryti „Vynoteką“ buvo iššūkis. Tuo metu „Vynoteka“ jau sėkmingai veikė didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau Tauragė buvo pirmasis pabandymas atrasti rinką atokesniame, mažesniame mieste. Nors lengva nebuvo, labai padėjo „Vynotekos“ savininkų pagalba, konsultacijos. Su didžiaisiais miestais lygintis sudėtinga, tačiau „Vynotekos“ koncepcija, regis, Tauragėje iš karto prigijo. Verslas sekasi neblogai“, – sprendimą įsigyti franšizę aiškino verslininkė.
Lėšų verslui I. Dikšaitienė pasakoja ieškojusi ir iš išorės.
„Pasinaudojome ne vienu finansiniu įrankiu. Analizavome, kokia galima parama jaunam verslui, rašėme projektus, siekdami ja pasinaudoti. Sulaukėme daug pagalbos iš INVEGOS (aut. pastaba – įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“, kuri siūlo pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamomis ir INVEGOS administruojamomis finansinėmis priemonėmis), kredito unijų. Pasinaudojome priemone darbo užmokesčiui kompensuoti. Galimybių tikrai yra, reikia tik domėtis. Manau, esame pavyzdys, kaip neturint pakankamai žinių ir finansų, galima sėkmingai kurti ir plėtoti verslą“, – dėsto pašnekovė.
Po dviejų sėkmingų veiklos pagal „Vynotekos“ franšizę metų Tauragėje, bendrovė „Tūkstantis mylių“ ryžosi plėtrai. 2016 m. bendrovė atidarė antrą „Vynoteką“, tik šįkart Telšiuose.
„Turėjome „Vynotekos“ parduotuvę ir Telšiuose, bet ten veikla visgi nepasiteisino. Visų pirma buvo priimtas klaidingas sprendimas dėl patalpų. Šalia parduotuvės nebuvo patogios automobilių stovėjimo aikštelės, o nesant kur klientams sustoti, jie ir nesustodavo. Netinkamą pasirinkome ir rinkodaros strategiją. Į Telšius žengėme pozicionuodami, kad esame pigių prekių parduotuvė. Bet netrukus susilaukėme priekaištų, kad čia ne pigiau nei kitur. Matyt, pozicionuoti save reikėjo kaip išskirtinio asortimento parduotuvę. Suklydome“, – apgailestauja pašnekovė, tačiau atkreipia dėmesį, kad „Vynoteka“ Telšiuose tebėra, tik dabar ten ji yra valdoma franšizės davėjo.
I. Dikšaitienė atvirauja, kad laikotarpis Telšiuose atskleidė, jog verslo plėtra – ne jai.
„Reikia labai aiškiai žinoti, kad nori būti verslininku. Mano įsitikinimu, daugeliui žmonių tinkamesnis visgi yra samdomas darbas. Būti verslininku reiškia aukoti vakarus, savaitgalius, daug atsakomybės ne tik už save, bet ir kitus žmones. Visa tai – ne kiekvienam“, – mano ji ir linki labai kritiškai įsivertinti savo, kaip verslininko, norus ir galimybes. O tvirtai apsisprendusius kurti verslą, I. Dikšaitienė skatina apsvarstyti galimybes mažesniuose Lietuvos miestuose. Ji neabejoja, kad juose – dar daug neišnaudoto potencialo.
]]>Kiekviename iš mūsų slypi paslėpti talentai ir įgūdžiai, kurių dažnai nepavyksta atskleisti ir išugdyti formaliai švietimo sistemai. Programavimo mokyklų „Coding Giants“ steigėjai siūlo alternatyvą.
Kadangi programuotojai vis dar vieni geidžiamiausių specialistų darbo rinkoje, daugelyje valstybių vis labiau klesti programavimo mokyklos, atliepiančios didėjantį programavimo kursų poreikį. Vienas iš tokių alternatyvaus ugdymo vėliavnešių – programavimo mokyklų tinklas „Coding Giants“.
Programavimo mokyklą „Coding Giants“ įkūrė keturi ambicingi Varšuvos technikos universiteto, Elektronikos ir informacinių technologijų fakulteto absolventai, savo entuziazmu programavimui norintys užkrėsti kuo daugiau jaunimo. Pirmoji „Coding Giants“ mokykla įsteigta 2015 metais.
„Mūsų tikslas – edukuoti naujausiomis technologijomis ir programavimu besidominčius jaunus žmones. Suteikti jiems aktualius įgūdžius, leisiančius ateityje be didelių rūpesčių prisitaikyti prie modernios darbo rinkos. Be to, manome, kad mokymasis programuoti lavina ne tik skaitmeninius įgūdžius, suteiksiančius geresnę karjeros starto poziciją ateityje, bet svarbiausia – ir loginį mąstymą“, – dalinasi Radosław Kulesza, vienas iš programavimo mokyklos „Coding Giants“ įkūrėjų.
Per pastaruosius ketverius metus „Coding Giants“ įkrėjams, bendradarbiaujant su franšizės gavėjais, pavyko atidaryti daugiau negu 80 programavimo mokyklų Lenkijoje ir užimti lyderiaujančias pozicijas šalies rinkoje. Iš visų šalyje veikiančių programavimo mokyklų 60 yra valdomos paties franšizės davėjo, 26 – franšizės gavėjų. Mokymo paslaugas „Coding Giants“ siūlo 55 Lenkijos miestuose.
„Didelį susidomėjimą programavimo kursais stebime ir už Lenkijos ribų. Todėl verslo modelį nusprendėme pasiūlyti ne tik vietiniams verslininkams, bet ir veikiantiems užsienio rinkose. Kalbant apie tarptautinę plėtrą, pirmąją mokyklą už namų rinkos ribų atidarėme Barselonoje, Ispanijoje, – pasakoja R. Kulesza. – Šiuo metu dairomės ir kitų tarptautinių partnerių. Esame pasirengę jiems pasiūlyti tiek master „Coding Giants“ franšizę šaliai ar regionui, tiek vieno padalinio franšizę. Taip pat planuojame ir toliau, parduodami franšizes, tęsti plėtrą Lenkijoje.“
Programavimo milžinų „Coding Giants“ dairosi ir Lietuvoje. Būtinosios pradinės investicijos, franšizės pagrindu steigiant mokyklą Lietuvoje, kaip teigiama, pareikalaus apie 6 tūkst. Eur (įskaitant ir pradinį franšizės mokestį). Master franšizės gavėjo mokesčio dydis priklausys nuo teritorijos, kurioje ketinama veikti. Įdomu tai, kad franšizės gavėjui paliekama galimybė pačiam pasirinkti mėnesinį franšizės mokestį: arba fiksuotas mėnesinis mokestis (bendradarbiavimo pradžioje jis siekia apie 70 Eur), arba sutartas procentas nuo franšizės gavėjo pajamų.
Taip pat franšizės davėjas potencialiam gavėjui kelia reikalavimą turėti ne nemažesnio negu 30 kv. m. ploto patalpas (nuosavas ar nuomojamas) patogioje vietoje. Verslo modelis yra siūlomas vietovėms, kuriose yra daugiau negu 30 tūkst. gyventojų.
„Kadangi veiklos sritis yra specifinė ir reikalauja didelio išmanymo, tikimės, kad franšizės gavėjai turės programavimo patirties ir žinių. Manome, kad programavimo pagrindų turėjimas yra labai svarbus, norint išlaikyti aukštą siūlomos paslaugos kokybę“, – aiškina R. Kulesza.
Savo ruožtu franšizės davėjas gavėjui įsipareigoja perduoti visą „know how“, mokyklos valdymo standartus, suteikti mokomąją ir rinkodarinę medžiagą, prieigą prie programinės įrangos.
Skaičiuojama, kad franšizės gavėjo investicijos atsipirkti turėtų po 6–8 veiklos mėnesių.
Plačiau apie „Coding Giants“ franšizę ir jaunos kartos ugdymą alternatyviais metodais rasite FRANCHISEinfo.lt kataloge.
]]>Jungtinės Karalystės prekių būsimoms mamoms bei kūdikiams prekės ženklo „Mothercare“ valdytoja skelbia svarstanti parduotuvių namų rinkoje pardavimą franšizės gavėjams.
Intensyvėjant konkurencijai su naujos kartos prekybininkais, daugiausia veikiančiais virtualioje erdvėje, „Mothercare“ ieško būdų kovoti su kylančiais iššūkiais, atsiliepiančiais krentančia pardavimų kreive. Pastaraisiais metais „Mothercare“ tinklas Jungtinėje Karalystėje buvo optimizuotas, uždarant apie trečdalį parduotuvių rinkoje. Parduotuvių uždarymus „Mothercare“ bendrovė aiškino siekiu susikoncentruoti į globalaus prekės ženklo vystymą ir pardavimų internetu skatinimą.
Šiuo metu „Mothercare“ valdytoja skelbia vedanti derybas su potencialiais partneriais, kurie galėtų perimti verslą Jungtinėje Karalystėje. Bendrovė jau turi daug patirties vykdant prekės ženklo plėtrą franšizavimo būdu užsienio rinkose, todėl svarstoma franšizės gavėjams perleisti ir verslą namų rinkoje.
Įprastai franšizės verslo modelis yra pasitelkiamas, siekiant kurti globalaus prekės ženklo imperiją, sparčiai ir su palyginti mažomis investicijomis vykdant plėtrą užsienio rinkose. Tik nedaugelis Jungtinės Karalystės mažmenos prekybininkų ryžtasi pagal franšizę veikti ir namų rinkoje.
Bent jau taip buvo iki šiol.
„Mothercare“ vadovas Mark Newton-Jones patvirtina, kad šiuo metu bendrovė kelia sau tikslą rasti vietinį operatorių, kuris galėtų veikti kaip franšizės gavėjas Jungtinėje Karalystėje.
„Ironiška, kad 75 proc. tinklo apyvartos yra sugeneruojama už Jungtinės Karalystės ribų. Todėl manome, kad kurdami prekybinį asortimentą, turime orientuotis į pasaulines tendencijas, kurias atnešime ir į Jungtinę Karalystę. Jungtinė Karalystė yra vienintelė rinka, kurioje iki šiol atsisakėme parduoti franšizes“, – komentavo M. Newton-Jones.
Vadovas tvirtina, kad šiuo metu bendrovės tikslas yra labiau persiorientuoti į „verslas verslui“ segmentą. Tai planuojama daryti dvejomis kryptimis: bendradarbiaujant su franšizės gavėjais bei aktyviau veikiant didmeninės prekybos sektoriuje.
„Kai „Mothercare“ tapo globaliu prekės ženklu, natūralu, kad verslas Jungtinėje Karalystėje tapo panašus į franšizės gavėjo verslą“, – kalbėjo M. Newton-Jones.
M. Newton-Jones neabejoja, kad restruktūrizacija namų rinkoje išlaisvins globalų „Mothercare“ prekės ženklą, kuris franšizės principais plėtojamas jau daugiau kaip 1000 parduotuvių 50 pasaulio šalių. Taip pat restruktūrizacija leis daugiau dėmesio skirti kitoms rinkoms, tokioms kaip Indija, Indonezija, Kinija.
„Ieškome verslo modelio, sukursiančio didžiausią vertę bendrovei, – aiškina M. Newton-Jones. – Ar verslo perdavimas partneriams yra geriausias modelis? Parodys rezultatai. Bet tikiu, kad verslas Jungtinėje Karalystėje gali būti valdomas franšizės gavėjų.“
Franšizavimas mažmeninės prekybos tinkluose – ne naujiena. Daug mažmenos žaidėjų bendradarbiauja su franšizės gavėjais kitose rinkose, siekiant išplėsti verslą globaliai. Sprendimas franšizės gavėjams atiduoti ir namų rinką – kiek neįprastas žingsnis industrijoje. Tačiau, kaip teigia bendrovė, taip bus testuojama, ar strategija, taikoma kitose rinkose, veikia ir namų rinkoje.
Marshall Lester, prekės ženklų valdymo klausimais konsultuojančios įmonės „ML Marketing“ vadovas, sako, kad, jei „Mothercare“ planas pavyks sėkmingai, šios bendrovės pavyzdžiu gali pasekti ir kiti rinkos žaidėjai.
„Plėtra pagal franšizės verslo modelį reikalauja gerokai mažiau franšizės davėjo investicinio kapitalo. Tai yra didelis tokios plėtros privalumas bet kuriam Jungtinės Karalystės prekės ženklui. Neabejoju, kad industrijos žaidėjai atidžiai stebės „Mothercare“, tirdami, ar toks verslo plėtros modelis veikia. Jei modelis veiks sėkmingai, daugelis kitų industrijos žaidėjų, manau, gali taip pat labai rimtai svarstyti pasekti „Mothercare“ pavyzdžiu“, – pasakojo M. Lester.
Jo manymu, žingsnis parduoti verslą franšizės gavėjams, perkels „Mothercare“ svorio centrą kitur – tai bus globalus prekės ženklas. Tačiau anot jo, „Mothercare“ žingsnis yra rizikingas, nes franšizavimas nėra paprastas sprendimas – siekiant išsaugoti prekės ženklo identitetą, labai svarbu bus šalyje rasti tinkamus partnerius.
Franšizės „Mothercare“ gavėja Lietuvoje yra vaikiškų prekių mažmenos įmonių grupė „Kotryna“. „Kotryna“ valdo dvi pagal franšizę veikiančias „Mothercare“ parduotuves Lietuvoje – prekybos centruose „Panorama“ ir „Akropolis“. Franšizės sandorį dėl „Mothercare“ franšizės Lietuvoje pirkimo „Kotryna“ sudarė 2017 m. „Kotrynos“ įmonių grupė franšizės pagrindu „Mothercare“ parduotuves valdo ir Latvijoje bei Estijoje.
]]>