2017-01-16

Verslo franšizabilumas

Atminkite – verslai yra nevienodai franšizabilūs, todėl vertėtų labai nuodugniai įvertinti savo verslo potencialą būti franšizuotu.

Verslo franšizabilumo vertinimas – pirmasis franšizės davėjo verslo sukūrimo algoritmo žingsnis. Jo metu nustatomas verslo, kurio pagrindu norima kurti franšizę, tinkamumo ir pasiruošimo tiražavimui laipsnis.

Žemas esamo verslo franšizabilumas leidžia daryti prielaidą, kad, kuriant franšizę, gali reikėti gana stipriai keisti verslo modelį. Aukštas franšizabilumas reiškia, kad esamas verslas gali būti paruoštas tiražavimui be esminių produktų, paslaugų ar verslo procesų pakeitimų. Franšizabilumo laipsnis svarbus ir franšizės gavėjams atrankiniuose franšizės etapuose.

Vertinant franšizabilumą, pagrindinis dėmesys yra skiriamas intelektiniam kapitalui, kuris įprastai apibūdinamas tokiais kriterijais:

  • Esamo verslo dydis, istorija ir reputacija. Esant tokiems franšizės davėjo įmonės veiklos faktams, kaip ilga franšizuojamo verslo veiklos istorija, didelis sėkmingai veikiančių padalinių skaičius, spartus verslo augimas, plati veiklos geografija ir puikūs finansiniai veiklos rezultatai, galima daryti prielaidą, kad verslas yra pajėgus plėstis franšizavimo būdu. Jeigu viešoje erdvėje vyrauja vartotojų nusiskundimai, informacija apie franšizės davėjui iškeltas bylas ar ginčus, abejotina kreditingumo istorija ir pan., prieš pradedant verslo plėtrą franšizavimo būdu, franšizės davėjui, pirmiausia, vertėtų užsitikrinti palankią reputaciją visuomenėje, turint omenyje, kad potencialūs franšizės gavėjai didelį dėmesį skiria franšizės davėjo patikimumui.

  • Žmogiškasis kapitalas. Franšizės davėjas turėtų įvertinti, ar jo organizacijos darbuotojai turi franšizės davėjo verslui kurti ir vystyti reikalingas kompetencijas bei patirtį, ar nustatyti aiškūs darbuotojų vaidmenys, parengtos jų pareiginės nuostatos. Jei reikalingų kompetencijų ar patirties trūksta, turi būti numatyta naujų darbuotojų paieška.

  • Organizacinis kapitalas. Franšizės davėjas turėtų įvertinti, ar jo organizacijos vertybės ir kultūra sudaro tvirtą pagrindą ilgalaikiams bendradarbiavimo santykiams su franšizės gavėjais megzti ir palaikyti. Atmintina, kad franšizės gavėjai nėra davėjo pavaldiniai. Davėjai, kurie nepripažįsta gavėjų nepriklausomybės ir autokratiškai diktuoja jiems sprendimus, stipriai rizikuoja franšizės davėjo verslo ateitimi.

  • Procesinis kapitalas. Franšizės davėjas turėtų įvertinti, ar jo organizacijos procesinis kapitalas yra pakankamai struktūrizuotas ir formalizuotas tam, kad galėtų būti patogiai perduotas franšizės gavėjams, lengvai ir greitai pritaikomas naujame padalinyje ir sistemingai tobulinamas ateityje. Didesne procesinio kapitalo parengtimi pasižymi tie verslai, kuriuose yra įdiegtos ir taikomos strategijos, kokybės, procesų, rodiklių ar kitos vadybos sistemos ir metodai.

  • Inovacinis kapitalas. Franšizės davėjas turėtų įvertinti, kokia teisiškai apsaugota intelektine nuosavybe, kuri bus naudojama franšizės davėjo versle, jis disponuoja. Mažiausiai, ko reikia franšizės davėjo verslo pradžiai, yra patentuoti prekių ženklai ir kiti verslo identiteto elementai. Kuo daugiau apsaugotų intelektinės nuosavybės objektų bus naudojama franšizės davėjo versle, tuo geriau.

  • Santykių kapitalas. Franšizės davėjas turėtų nustatyti, kurie iš esamų franšizuojamo verslo ryšių ir santykių galės ir turės būti naudojami franšizės davėjo versle. Turėtų būti įvertinta, ar šie ryšiai ir santykiai atitiks franšizės davėjo verslo keliamus reikalavimus, ar kiti šių santykių dalyviai yra pakankamai patikimi ir pajėgūs, kad ryšius su jais galima būtų inkorporuoti į franšizės davėjo verslą.

  • Ekonominis kapitalas. Franšizės davėjas turėtų įvertinti, ar jo verslas yra pajėgus ir patrauklus finansiškai. Norint tai atlikti, įprastai pasitelkiami tokie rodikliai, kaip pradinių investicijų ir vidutinių pajamų santykis, atsiperkamumas, vieno padalinio vidutiniškai uždirbamas pelnas, verslo gaminamo produkto ar teikiamos paslaugos paklausa. Kuo šie rodikliai geresni, tuo didesnės yra prielaidos kuriamos franšizės konkurencingumui ir sėkmei.

Žinoma, šie kriterijai tėra tik orientaciniai, o ne tiesiogiai atsakantys į klausimą, ar galima verslą plėsti franšizavimo būdu. Visgi tik atlikę tokius „namų darbus“ ir įvertinę savo verslo franšizabilumo laipsnį, įgysite pagrįsto tikėjimo savo kaip franšizės davėjo verslo potencialu.

Tuomet būsite pasirengę kitam franšizės davėjo verslo sukūrimo algoritmo žingsniui – franšizės davėjo verslo vizijos ir misijos patvirtinimui. Tik apsibrėžę ir formaliai patvirtinę savo kaip davėjo verslo verslo viziją ir misiją, galėsite sklandžiai ir sistemingai veikti bei stebėti, ar artėjate prie savo vizijos ir misijos, ar nuo jų tolstate.


Nuorodos:

  1. Malkin, I., Malkina, V. 2014. Franšizės davėjo verslas: pradžia.
  2. Malkin, I., Michailovska, V., Žilinskis, S. 2011. Franšizės įsigyjimas: greitkelis į verslo sėkmę.

Dalintis straipsniu

Rūta Jadzevičiūtė

Franšizavimo konsultantė
Parašyti autoriui