Franšizės įsigijimo rizikos

Rizikos dėl franšizės

Pirmiausia, verta detalizuoti rizikos veiksnius, susijusius su franšize:

• Situacijos rinkoje neatitinkantis verslo modelis. Ne visada franšizės pagrindą sudarantis verslo modelis atitinka rinkos, kurioje norima plėstis, sąlygas. Pirma, ši rizika yra susijusi su sudėtingu paklausos prognozavimu – vienoje šalyje sėkmingai rinkoje įtvirtinta specifinė produkcija ar paslaugos gali visiškai neturėti vartotojų kitoje. Antra, riziką kelia galimos skirtingos finansinės aplinkybės – vienoje šalyje, esant mažesnėms sąnaudoms, pavyzdžiui, darbuotojų išlaikymo, patalpų nuomos ar logistikos paslaugų, gali būti dirbama pelningiau nei kitoje. Trečia, neretai franšizės davėjo diktuojama kainų politika neatitinka rinkos galimybių. Pavyzdžiui, ekonomiškai stipresnėje šalyje suklestėjusi franšizė, įeidama į ekonomiškai silpnesnių šalių rinkas, neatsižvelgia į naujos rinkos perkamąją galią ir neadaptuoja savo kainų.

• Prasta franšizės kokybė. Kai kurie franšizės davėjai vengia investuoti į savo franšizuojamo verslo veiklos vadovų (franšizės aprašymų) aukštą kokybę, kokybės standartų nustatymą ir tobulinimą, apmokymų programas ir kitus įrankius, kurie turėtų padėti franšizės gavėjui atkartoti franšizuojamo verslo sėkmę. Prasta franšizės kokybė gali stipriai apsunkinti franšizės gavėjo verslo įtvirtinimą rinkoje bei franšizės gavėjo santykius su franšizės davėju, nes, natūralu, kad, esant skirtingoms kokybės standartų ir įsipareigojimų interpretacijoms, gali kilti konfliktų. Ko gero, kiekvienas sutiktų, kad dviprasmiškos, neaiškios, nenuoseklios taisyklės, veda link nesutarimų.

• „Fiktyvi“ franšizė. Šiais laikais interneto platumose galima rasti itin daug franšizės klastočių, nurodančių panašias sąlygas, platinamų, pasitelkiant panašius rinkodaros būdus, ir pan., bet išties neturinčių nei franšizės pagrindu įkurtų padalinių, nei kitų esamų franšizės gavėjų. Prie tokių „fiktyvių“ franšizių priskiriamos ne tik neegzistuojančios, bet ir itin neprofesionaliai sukurtos franšizės, kurios grindžiamos nepatikrintu ir (arba) savo sėkmingumą dar neįrodžiusiu verslo modeliu. „Fiktyviomis“ franšizėmis siekiama pasipelnyti iš franšizės gavėjų, imituojant jų atrankos procesą ir gaunant pradinius franšizės mokesčius. Norint išvengti tokių „fiktyvių“ franšizių, būtina skirti pakankamai laiko informacijos apie franšizę patikrai. Jei franšizės davėjo, kitų esamų franšizės gavėjų ar viešoje erdvėje pateikiama informacija apie planuojamą įsigyti franšizę kelia įtarimus ir abejones, vertėtų kreiptis patarimo į profesionalus arba tiesiog vengti bet kokių reikalų su tokiomis franšizėmis.

Rizikos dėl franšizės davėjo

Franšizės davėjas taip pat gali sukelti rūpesčių savo franšizės gavėjams. Štai kai kurie iš jų:

• Pasyvus franšizės davėjas. Pasyviais vadiname tokius franšizės davėjus, kurių franšizių tinklai ilgą laiką nesiplečia arba plečiasi itin lėtai, kurie nėra linkę nuolatos tobulinti savo verslo modelį, sudarantį franšizės pagrindą, kurie neatsižvelgia nei į kintančius franšizės gavėjų, nei į galutinių vartotojų poreikius. Tokie į rinkos pokyčius vangiai reaguojantys ir franšizės davėjo verslo gerinimui dėmesio neskiriantys franšizės davėjai gali pastūmėti savo franšizės gavėjus į nesėkmę.

• Per daug reiklus franšizės davėjas. Kai kurie franšizės davėjai aprašinėja savo verslo modelį pernelyg smulkmeniškai ir, siekdami tobulumo, yra linkę franšizės gavėjams primygtinai siūlyti savo sprendimus visose įmanomose srityse. Franšizės davėjas gali versti (besivadovaudamas kruopščiai surašytos franšizės sutarties nuostatomis) franšizės gavėjus investuoti finansinius ir laiko išteklius į abejotinų ar neracionalių verslo idėjų įgyvendinimą. Ilgainiui, franšizės gavėjams taip ir neįgavus savarankiškumo ir praradus motyvaciją, tai gali privesti prie franšizės tinklo stagnacijos, o pernelyg didelės nepelningos investicijos – prie verslo žlugimo.

• Per daug lankstus franšizės davėjas. Nors franšizės gavėjai yra labai priklausomi nuo franšizės davėjo, dažnai pasitaiko atvirkščias spaudimas – franšizės gavėjo franšizės davėjui. Susidūrę su tokiais savo taisykles diktuojančiais gavėjais, kai kurie franšizės davėjai nebesugeba tinkamai kontroliuoti franšizės standartų laikymosi. Per didelis franšizės davėjų lankstumas gali lemti unifikacijos ir kokybės mažėjimą franšizės tinkle, o tai, savo ruožtu, sietina mažėjančiu vartotojų lūkesčių patenkinimu.

• Neprofesionalus franšizės davėjas. Sparčiai besiplėtojančiam franšizės tinklui ir jame esantiems gavėjams gali kilti grėsmė, jei franšizės davėjas neturės pakankamai kompetencijų, laiko ar finansinių resursų tam, kad profesionaliai aptarnautų ir padėtų visiems savo franšizės gavėjams, savalaikiai ir kokybiškai plėstų franšizės infrastruktūrą, sumaniai investuotų į prekės ženklo žinomumą ir t.t. Deja, situacijos, kai franšizės davėjas stengiasi bet kokiomis priemonėmis pritraukti kuo daugiau naujų franšizės gavėjų, per daug nesirūpindamas dėl savo įsipareigojimų jau esamiems gavėjams, nėra retas reiškinys, ypač jei franšizės davėjas tik neseniai įkūrė franšizės davėjo verslą ir dar stokoja patirties. Franšizės davėjui, nesugebant skirti pakankamai laiko kiekvieno franšizės gavėjo aptarnavimui, kontrolei ir būtinos franšizių tinklo palaikymo infrastruktūros sukūrimui, gali tekti susidurti su nerezultatyviu franšizės gavėjų darbu ir prastu vartotojų poreikių patenkinimu. Tad, galimi labai neigiami padariniai – nuo franšizės prekės ženklo nuvertėjimo iki franšizės gavėjų ar net franšizės davėjo bankroto.

Rizikos dėl franšizės gavėjo

Kartais pats franšizės gavėjas gali pakenkti tiek sau, tiek franšizės davėjui, tiek kitiems esamiems franšizės gavėjams. Taip gali nutikti tokiais atvejais:

• Perdėti lūkesčiai. Kartais franšizės gavėjai iš franšizės davėjo tikisi daugiau nei jis gali duoti. Franšizės įsigijimas yra efektyvus būdas įkurti pelningą ir tvarų verslą, tačiau tai negarantuoja sėkmės savaime ir nenuima franšizės gavėjo pareigos dirbti ir prisiimti atsakomybę už savo verslo rezultatus. Nors franšizės davėjas ir padės siekti trokštamų rezultatų, pagrindinis franšizės padalinio sėkmės veiksnys yra to padalinio savininkas – franšizės gavėjas.

• Netinkamas požiūris. Kadangi franšizės gavėjai ir davėjai yra priklausomi vienas nuo kito, natūralu, kad būtinas bendradarbiavimas ir sutarimas. Konfliktuoti ir įsipareigojimų nesilaikyti linkę franšizės gavėjai gali dėl to prarasti teisę į franšizę. Tad, jeigu verslininkui visų svarbiausia yra kontrolės nebuvimas, vargu, ar franšizės įsigijimas būtų geresnis sprendimas nei nepriklausomo verslo steigimas.

• Reikalingų kompetencijų stoka. Franšizės gavėjo kompetencijos gali neatitikti franšizės davėjo lūkesčių dviem atvejais: franšizės gavėjui stokojant patirties ir „perdėtai“ turint patirties. Viena vertus, daugelis franšizės davėjų mano galį išmokyti bet kurį franšizės gavėją tinkamai valdyti franšizės pagrindu kuriamą verslą, tačiau pabrėžtina, kad bent pagrindinės franšizės gavėjo verslo vadybos žinios yra būtinos bendram suvokimui. Kita vertus, jau didelę anksčiau įgytą patirtį turintiems ir „per daug“ kompetentingiems franšizės gavėjams gali būti sunku pamiršti jiems įprastą darbo metodiką ir prisitaikyti prie franšizės davėjo diktuojamų sąlygų.

• Investicijų stoka. Viena didžiausių naujų franšizių problema – būtinųjų investicijų naujo verslo atidarymo bei vystymo sąnaudoms padengti stygius. Dažnu atveju franšizės gavėjai pernelyg optimistiškai skaičiuoja būtinąsias lėšas – pervertina savo turimas finansines ir skolinimosi galimybes, neįvertina visų galimų išlaidų ir tikisi pernelyg daug būsimų pajamų. Deja, toks nepagrįstas optimizmas (o galbūt vertėtų jį vadinti lengvabūdiškumu) gali sukelti rimtų problemų, planuojant investicijų grąžą ilgalaikėje perspektyvoje, ar net sąlygoti bankrotą.

Nuorodos:

1. Malkin, I., Malkina, V. 2014. Franšizės davėjo verslas: pradžia.
2. Malkin, I., Michailovska, V., Žilinskis, S. 2011. Franšizės įsigyjimas: greitkelis į verslo sėkmę.