2017-01-18

Įgyjamos teisės

Sulig franšizės sutarties pasirašymu, franšizės gavėjas įgyja teisę naudoti franšizės davėjo verslo modelį ir sukauptą „know-how“ bei teisę naudoti verslo identiteto elementus.

Teisė naudoti verslo modelį ir sukauptą „know-how“

Veiklos vadovai ir mokymai

Franšizės davėjo sukauptas franšizuojamo verslo vystymo „know-how“, generuodamas didžiausią vertę franšizės gavėjams ir didžiausias pajamas franšizės davėjams, laikytinas svarbiausiu franšizės davėjo verslo turtu. Plačiąja prasme sąvoka „know-how“ apima visą franšizės davėjo turimą intelektinį kapitalą, išskyrus verslo identiteto elementus ir santykių kapitalą. Organizacijos intelektinį kapitalą (be išskirtų pastarųjų dedamųjų) sudaro žmogiškasis kapitalas (žinios, įgūdžiai, patirtis, kūrybiškumas ir lyderystės kompetencijos) ir struktūrinis kapitalas (nemateriali organizacijos infrastruktūra, kuri leidžia žmogiškajam kapitalui kurti vertę, pavyzdžiui, organizacijos vertybės, filosofija, struktūra, komandiškumas, metodai, procedūros, procesai, intelektinė nuosavybė). Šį turimą ir naujai kuriamą intelektinį kapitalą franšizės davėjas viso franšizės davėjo verslo gyvavimo eigoje turi siekti kiek įmanoma aiškiau struktūruoti, kiek įmanoma didesnę dalį jo sudedamųjų elementų formalizuoti bei, paverčiant intelektine nuosavybe, jas tinkamai teisiškai apsaugoti. Pagal apibrėžtumo lygį skiriamos tokios organizacijos „know-how“ formos:

  • Formalizuotas „know-how“, apimantis tokius franšizės davėjo organizacijos intelektinio kapitalo objektus, kurie yra aiškiai struktūruoti, aprašyti ir yra sistemingai taikomi verslo vertės kūrimo procese. Tai gali būti aprašytos procedūros, instrukcijos, atmintinės, standartai, organizacijos vertybės, kompetencijų matricos, personalo apmokymo programos ir t. t.

  • Neformalizuotas „know-how“, apimantis tokius franšizės davėjo organizacijos intelektinio kapitalo objektus, kurie nėra aprašyti, tačiau yra žinomi franšizės davėjo darbuotojams ir yra daugiau ar mažiau sistemingai taikomi verslo vertės kūrimo procese. Tai gali būti nerašytos taisyklės, neaprašytos veiksmų sekos, organizacijos tradicijos, klientų aptarnavimo metodai ir t. t.

  • Nestruktūruotas „know-how“, apimantis visus likusius franšizės davėjo organizacijos intelektinio kapitalo objektus, kurie nėra struktūrizuoti, aprašyti ir nėra sistemingai taikomi verslo vertės kūrimo procese. Tai gali būti vienkartiniai problemų sprendimo metodai, unikalios atskirų darbuotojų kompetencijos ir patirtis, vadovams nežinomi darbuotojų susitarimai dėl procesų atlikimo ir t. t.

Priklausomai nuo „know-how“ formos, kiekvienas franšizės davėjas, kurdamas franšizę, turi aiškiai apsibrėžti pasirinktiną „know-how“ perdavimo priemonių asortimentą, turinį, teikimo dažnumą, trukmę, formą ir išteklių, reikalingų šioms priemonėms įgyvendinti, kiekį. Pagrindinėmis priemonėmis išskirtinos šios:

  • Veiklos vadovai. Tai pagrindinės priemonės franšizės davėjams perduodant formalizuotą „know-how“ franšizės gavėjams. Veiklos vadovai paprastai kategorizuojami į:

    • Padalinio atidarymo veiklos vadovus, kurie yra pagrindinės priemonės, reglamentuojančios franšizės gavėjo veiksmus, franšizės davėjo ir gavėjo santykius ir juos grindžiančius įsipareigojimus, pradinių verslo procesų įgyvendinimo etape – nuo franšizės sutarties pasirašymo iki padalinio veiklos pradžios;

    • Padalinio veiklos vadovus, kurie reglamentuoja franšizės gavėjo veiksmus, franšizės davėjo ir gavėjo santykius ir juos grindžiančius įsipareigojimus, einamųjų verslo procesų įgyvendinimo etape;

    • Darbuotojų veiklos vadovus, kurie reglamentuoja konkrečių pareigybių gavėjo darbuotojų tiesiogines atsakomybes, teises, jų veiklos efektyvumo, rezultatyvumo ir kokybės standartus.

  • Mokymai. Tai pagrindinės priemonės franšizės davėjams perduodant neformalizuotą „know-how“ franšizės gavėjams. Mokymai paprastai kategorizuojami į:

    • Pradinius mokymus, kurie yra skirti pradinių verslo valdymo ir konkrečių darbo funkcijų vykdymo kompetencijų formavimui, perduodant atitinkamą „know-how“.

    • Periodinius mokymus, kurie yra skirti planinių verslo valdymo ir konkrečių darbo funkcijų vykdymo kompetencijų formavimui, perduodant atitinkamą „know-how“.

    • „Ad-hoc“ mokymus, kurie yra skirti netipinių verslo situacijų, reikalaujančių greitos ir vieningos visų franšizės tinklo dalyvių reakcijos, valdymo kompetencijų formavimui, perduodant atitinkamą „know-how“.

Metodinė pagalba ir paslaugos

Tai pagrindinės priemonės franšizės davėjams perduodant nestruktūruotą „know-how“ franšizės gavėjams. Jų apimtis, priklausomai nuo konkrečios franšizės, gali labai skirtis. Metodinė pagalba ir paslaugos paprastai kategorizuojamos į:

  • Metodinę pagalbą, kuri apima pagalbą prieš padalinio verslo pradžią, rinkodaros srityje, verslo valdymo srityje ir „ad-hoc“ situacijose.

  • Kontrolę ir rekomendacijų tobulinimui teikimą kokybės ir procesų standartų laikymosi srityje, finansų planavimo ir verslo plano įgyvendinimo srityje.

  • Kitas paslaugas, kurios dažniausiai yra unikalios ir priklauso nuo konkrečios franšizės.

Infrastruktūra

Kadangi, ko gero, kiekvieno franšizės davėjo siekiamybė yra ne vienas franšizuojamo verslo padalinys, o visas jų tinklas, didelis dėmesys skiriamas ir infrastruktūros kūrimui. Franšizės tinklo infrastruktūrą sudaro franšizės tinklo aptarnavimą užtikrinanti franšizės davėjo organizacija, susiję išoriniai subjektai (tiekėjai, pirkėjai, partneriai ir t. t.) ir ryšiai su jais. Šios infrastruktūros, kaip ir pačios franšizės, kūrimas nėra baigtinis procesas. Po to, kai franšizės davėjas sukūrė pradinę tinklo palaikymo infrastruktūrą, jis turi tęstinai ir nenutrūkstamai ją vystyti ir tobulinti taip, kad ji, atitikdama besikeičiančias rinkos sąlygas ir franšizės gavėjų poreikius, taptų franšizės konkurenciniu pranašumu.

Teisė naudoti verslo identiteto elementus

Kaip jau minėjome, franšizuojamo verslo identiteto elementai, kaip ir „know-how“, yra sudėtinė franšizės davėjo intelektinio kapitalo dalis. Verslo identiteto elementais kuriamas prekės ženklo išskirtinumas, žinomumas ir konkurencinis pranašumas, o tai, savo ruožtu, generuoja vertę ne tik franšizės davėjui, bet ir franšizės gavėjams. Verslo identiteto elementais laikytinas ne tik pats prekės ženklas, bet ir kiti jį charakterizuojantys veiksniai, tokie kaip atskirų prekių ar paslaugų ženklai, firminis stilius, dizainas, personažai ir pan. Suvokiant, kad verslo identiteto elementai stipriai prisideda prie verslo vertės kūrimo, franšizės davėjas turi, pirma, tinkamai reglamentuoti šių elementų naudojimą, jų teisinę apsaugą, antra, nuolat tikslingai investuoti į jų tobulinimą, populiarinimą, geros reputacijos palaikymą.


Nuorodos:

  1. Malkin, I., Malkina, V. 2014. Franšizės davėjo verslas: pradžia.
  2. Malkin, I., Michailovska, V., Žilinskis, S. 2011. Franšizės įsigyjimas: greitkelis į verslo sėkmę.

Dalintis straipsniu

Rūta Jadzevičiūtė

Franšizavimo konsultantė
Parašyti autoriui