2017-08-01

Franšizavimo rinkos lyderiais tampa Y karta

Per pastarąjį dešimtmetį Y kartos atstovai ryžtingai žengia į pagrindinę verslo areną, neretai užnugaryje palikdami vyresniuosius.

Sena kaip pasaulis tiesa, kad žmones skiria tai, kuriuo laikotarpiu jie yra gimę, ir tai, kokiomis vertybėmis jie remiasi. Sociologų, psichologų ir demografų daugmaž bendru sutarimu gimę nuo 1980 m. iki 2000 m. priklauso Y kartai (vyresni – Baby boomers (Kūdikių bumo) ir X kartai, jaunesni – Z kartai).

Y kartai šiandien jau priklauso dalis pačių didžiausių ir pelningiausių įmonių pasaulyje. Jie kuria verslą dukart dažniau ir kur kas anksčiau. Vidutiniškai verslininkais Y karta tampa sulaukę vos 27 metų (Baby boomers kartoje vidutiniškai tai buvo 35 metų amžiaus riba), rašo „Forbes“.

Anksčiau, atrodė, viskas turi vykti nuosekliai. Išsimokslini, padirbi samdomą darbą, mažesnėje ar didesnėje korporacijoje, o jau ilgą laiką ten atidirbęs, lyg ir užsitarnauji galimybę pradėti veikti nepriklausomai ir kurti savo paties verslą. Juolab, kad ir užtrunki, kol prikaupi lėšų verslo pradžiai. Dažnas Y kartos atstovas skeptiškai vertina korporacijas, todėl ieško alternatyvų. Viena jų – franšizė.

Nori būti viršininkais, bet nenori visko daryti patys

Dažnai Y karta apibūdinama medijų formuojamais stereotipais, jog tai tingūs, lepūs, į viską dedantys mažai pastangų žmonės. Gajus ir tas požiūris, jog Y kartai svarbiau yra pramogos, linksmybės, o darbas turi būti lankstus ir lengvai derinamas prie laisvalaikio. Taip, teisingai, ne laisvalaikis turi būti derinamas prie darbo, o darbas prie laisvalaikio.

Tiesa ta, kad, palyginti su kitomis kartomis, Y kartos žmonės nenori visko daryti patys. Jie žino savo stipriąsias ir silpnąsias puses. „Y karta yra atvira patarimams. Jie žino, kad nežino visko, todėl negali kurti verslo vieni patys. Negali to padaryti be stiprios komandos, todėl jiems ir yra patrauklios franšizės“, – sako Danas Rowe‘as, konsultacinės franšizavimo bendrovės „Fransmart“ įkūrėjas ir vadovas.

Per ateinančius 5-10 metų nebus nė vienos sėkmingos franšizės sistemos, neturinčios strategijos, kaip pritraukti Y kartą kaip vartotojus ar kaip franšizės gavėjus.

Nesenai tarptautinė franšizavimo asociacija (angl. International Franchise Association) įkūrė programą „NextGen in Franchising“, kuri yra skirta būtent tokiems Y kartos atstovams supažindinti su franšizavimo rinka, sudaryti galimybes mokytis iš franšizavimo rinkos lyderių.

Fanatiškai rūpi prekės ženklas

Kitas bruožas, išskiriantis Y kartą iš kitų, yra tai, kad jie viską renkasi pagal prekės ženklus. „Y kartos franšizės gavėjams rūpi ne tik gauti pelną, jiems fanatiškai rūpi prekės ženklas, – sako D. Rowe‘as. – Šios kartos atstovai tapo labiau gurmanais. Jiems rūpi, ką jie valgo. Jiems rūpi, kaip atrodo. Jie nori padaryti kažką prasmingo ir tuo pasidalinti su kitais.“

Jie nori dirbti tokiose įmonėse, kurių filosofija atitinka jų pačių. Jie nori pirkti „The Body Shop“ franšizę, jeigu taip pat propaguoja griežtų etinių standartų laikymąsi grožio industrijoje, arba jie nori pirkti elektroninių automobilių franšizę, jeigu rūpinasi ekologija ir siekia tausoti gamtą.

Lengviau pritraukti finansavimą

Žengimas į verslo areną ankstyvame amžiuje šiandien stipriai susijęs ir su atsiradusiomis naujomis finansavimo pritraukimo galimybėmis. Tai iš esmės palengvino internete kuriamos franšizės davėjų, gavėjų bei investuotojų bendruomenės, tokios kaip „ApplePie Capital“.

„Tokių internetinių svetainių pagrindinė tikslinė auditorija – Y karta, – sako D. Rowe‘as. – Prieš kelias dešimtis metų viso to paprasčiausiai nebuvo. Esu girdėjęs ne vieną ir ne dvi istorijas, kaip žmonės, neturėdami jokio pradinio kapitalo, pritraukė tiek lėšų, jog atidarė tris restoranus.“

Saugi investicija

Andrew Gruelis, greitai augančio fast casualSlapfish“ restorano vadovas, dalinasi patirtimi, kad neretai franšizės gavėjais tampa tie, kurie jau yra kūrę startuolius, dažnai susijusius su naujųjų technologijų sritimis, praturtėję ir dabar ieškantys galimybių, kur investuoti. „Daugeliui, žinoma, maisto industrijos verslas ir pati franšizė atrodo rizikinga, bet ne jiems, – sako jis. – Jie jau, kurdami startuolį, yra susidūrę su žymiai didesne rizika, todėl franšizė jiems – lyg saugi investicija.“

Kiti dar prisimena ekonominę krizę 2007-2009 m., kuri tik patvirtino, kad nieko nėra garantuota ir kad už pagrindą po kojomis esi atsakingas pats, jei esi savo paties viršininkas.

„Franšizavimas visgi nėra labai greitas būdas praturtėti, bet tai yra būdas greitai tapti savo paties viršininku“, – sako D. Rowe‘as.

Visas dėmesys Y kartai

Robertas Cresantis, tarptautinės franšizavimo asociacijos prezidentas, teigia, kad, nors dar gajus požiūris, neva vyresni kandidatai pirkti franšizes yra stabilesni, visgi štai šie Y kartos žmonės, dabartiniai dvidešimtmečiai, tirsdešimtmečiai, yra visos franšizavimo rinkos varomoji jėga. Tai jau yra pagrindinė darbo grupė, tad ir visa darbo rinka pradeda suktis aplink juos.

„Manau, kad Y karta turi būti prioritetinė. Per ateinančius 5-10 metų nebus nė vienos sėkmingos franšizės sistemos, neturinčios strategijos, kaip pritraukti Y kartą kaip vartotojus ar kaip franšizės gavėjus. Visos franšizės sistemos verčiau jau turėtų tokį planą, nes gali būti jų pačių išstumti iš franšizavimo rinkos“, – mano R. Cresantis.

Dalintis straipsniu