Apie makiažu nepridengtą veiklos pagal „Make Up Store“ franšizę realybę

Švediškas kosmetikos prekės ženklas „Make Up Store“ lietuviams pažįstamas jau bemaž dešimtmetį, tačiau įsitvirtinti rinkoje nebuvo lengvas uždavinys. Visa tai sąlygojo 2008-aisiais visą šalies grožio industriją išbalansavusi ekonominė krizė. Ši sukrėtė ne vieną garsaus vardo žaidėją – ne vienos durys buvo priverstinai užvertos.

Paties „Make Up Store“ likimas Lietuvoje susiklostė dar kitaip – pagal master franšizę veiklą buvo pradėję vieni jos gavėjai, bet po penkmečio franšizė buvo perparduota kitiems. Tad taip nuo 2013 metų už „Make Up Store“ vairo Lietuvoje stojo ir iki šiol stabilaus kurso laikosi UAB „Baltic Stores“.

Šiuo metu pasaulinį mažmeninės prekybos tinklą „Make Up Store“ sudaro daugiau kaip 230 parduotuvių 25 šalyse. UAB „Baltic Stores“ valdo dvi „Make Up Store“ parduotuves – Vilniaus prekybos centre „Ozas“ ir Kauno prekybos centre „Mega“. Kaip teigia pašnekovė, visai netrukus klientai bus pakviesti ir į dar vieną šios kosmetikos parduotuvę Užupyje.

„Ši jau buvo pradėjusi veikti, bet laikinai sustabdėme, gavę pasiūlymą atsidaryti „Megoje“. Nedelsę visus baldus iš Užupio laikinai perkėlėme būtent ten, o dabar laukiame naujo dizaino baldų. Baldai turi atitikti visus franšizės sutartyje numatytus reikalavimus, tad tai užtrunka. Tačiau jau rugsėjo pabaigoje turėtume atsidaryti ir Užupyje, – sako L. Parulė. – Beje, tai bus kiek kitokio formato parduotuvė – šįkart kartu su makiažo mokykla. Pakviesime klientes į individualias ir grupines makiažo pamokas. Įprastai įrengiama viena tokio formato parduotuvė didelei teritorijai, mūsų atveju, bus viena visai šaliai. Tai bus tarsi pilnos komplektacijos „Make Up Store“.“

Sutampa mąstymas

„Kodėl būtent ši franšizė? Labai paprasta – sutampa mano ir franšizės savininkų mąstymas. Išskiriame tuos pačius prioritetus ir panašiai suvokiame verslą. Yra labai daug žinomų „brand‘ų“, kurie turi vieną šviesų ir vieną vidutinio šviesumo atspalvį, o tamsių – kur kas daugiau. O štai švedai labiau orientuojasi į šviesiaodes. Mums tai labai aktualu. Visos spalvos, tekstūros, dizainas, rodos, mums puikiai tinka, – džiaugiasi pašnekovė. – Sutampa ir paties aptarnavimo įsivaizdavimas.

Dabar, bendraujant su naująja Y karta ir esant masei skirtingų prekės ženklų, ir aptarnavimas turi būti kitoks. Dabar vienas pirkėjas, nepatenkintas aptarnavimu ar produkto kokybe, pasakytų apie tai dešimčiai. Toks neigiamų atsiliepimų srautas neabejotinai paveiktų pardavimus. Todėl nebegali stovėti už prekystalio ir laukti, kol klientas pats kažką pasiims ir prieis nusipirkti. Dabar kartu su preke siekiame parduoti ir paslaugą. Klientui leidžiame išmėginti produktus, parodome, kaip tepti, su kuo tepti, ką derinti ir pan. Visažas yra meninė sritis, bet vienareikšmiškai – kartu tai ir mokslas. O žiniomis mes norime dalintis, tai daryti skatina mus ir švedai. Norisi tiesiog įkvėpti kiekvieną moterį.

Aukštas aptarnavimo lygis kelia ir sunkumų, ieškant papildomos injekcijos į kolektyvą, nes mūsų darbuotojos turi būti ir profesionalios visažistės, ir tuo pačiu turėti pardavimų patirties, o tai – skirtingos sritys.“

Viskas atsiremia į finansus

Verslininkė taip pat pastebi, kad pati franšizė ir palaikomi geri santykiai su franšizės davėjais Švedijoje savaime nereiškia verslo sėkmės. Anot pašnekovės, vietos, rodos, yra visiems, net ir konkurentų nėra tiek daug, bet esant mažai Lietuvos rinkai, kiekvienas klientas tampa labai reikšmingas.

Atsidaryti parduotuvę yra viena, bet užtikrinti sklandų jos funkcionavimą – visai kas kita. Neužtenka, kad per dieną tavo parduotuvėje apsilankytų dešimt ar dvidešimt žmonių. Tam, kad išsilaikytumei, kasdien reikia bent šimto jų.

„Dirbti pagal franšizę labai patogu dėl gaunamo produkto. Produkto atitinkančio naujausias vakarietiškas tendencijas. Turėdami tokį produktą, patys galime diktuoti madas.

Tuomet yra pardavimai ir marketingas – be jų bet kokia veikla nesugebėtų pajudėti iš atspirties taško. Iškristalizuoti visi procesai, kaip tu turi atrodyti, ką sakyti klientui, kokiomis žinutėmis ir kokiais kanalais pasiekti savo tikslinę auditoriją – visa tai aprašyta juodu ant balto.

Bet yra ir kita medalio pusė – franšizės sąlygos yra gan sunkios finansine prasme, – užsimena L. Parulė. – Taip, švedai teikia visapusišką pagalbą ir paramą, bet viską tu pats turi apmokėti. Tiek už jų vizitus, mokymus, ruošiamą rinkodarinę medžiagą, parduotuvių interjero projektavimą, baldus ir t. t.

Nėra ir jokių atidėliotų apmokėjimų už užsakytą kosmetiką. Kai kurie galvoja, kad užsisakysi tiek, kiek norėsi, prisisandėliuosi pilnus stalčius, o susimokėsi po to, kai parduosi. Deja, viskas apmokama iškart. Tad turi kruopščiai planuoti kiekvieną žingsnį. Apsiskaičiuoji sau per tam tikrą laiką parduodamų produktų kiekį ir, jei pardavimo rodikliai netenkina, išimi produktą ir testuoji su kitais – lentynėlė juk turi uždirbti pinigus.“

Pas mus – tai prabangos prekė

Paklausta apie rinkų skirtumus, pašnekovė sutinka, kad jų tikrai yra – pradedant nuo „einamiausių“ produktų iki pat užimamos nišos vietiniame grožio sektoriuje.

„Paimkime, pavyzdžiui, prekės ženklo namų rinką – Švediją. Ten pragyvenimo lygis yra visiškai kitoks negu Lietuvoje, o kainodara visose „Make Up Store“ parduotuvėse – identiška. Na, gali būti plius minus vienas euras, bet šis esmės nekeičia.

Tad pačioje Švedijoje pagal kainodarą ši kosmetika yra prieinama daugeliui, todėl suvokiama labiau kaip kasdienio naudojimo. O pas mus pagal tokią pat kainodarą tai yra aukšto lygio kosmetika, dažnai labiau siejama su profesionaliu naudojimu. Čia, Lietuvoje, tai yra prabangos prekė, – pasakoja L. Parulė. – Nemėgstu lyginti, vertinti kitų. Pas mus yra vienokie produktai, pas kitus – kitokie. Bet panašiausi į mus kainos ir kokybės prasme būtų, pavyzdžiui, „Make Up For Ever“, „Mac“.

Kitas dalykas – skiriasi ir pati dažymosi kultūra. Lietuvoje kosmetika naudojama lėčiau. Nėra dar taip, kad lietuvės labai daug dažytųsi, esą makiažas – progoms. O mūsų verslo filosofija grįsta labiau tuo, kad mes, moterys, kiekvieną dieną turime jaustis gražios, patrauklios. Net ir ofise ar gatvėje.“

Gali skaudžiai nudegti, jei pasirinksi ne „savo“

„Jeigu reikėtų man dabar atsivežti kokį naują „brand‘ą“ į Lietuvą, tai būtų tikras galvos skausmas, – šypteli verslininkė. – Čia labiau ideologijos klausimas. Gali skaudžiai nudegti, jei neišnarpliosi franšizės nuo A iki Z prieš startuodamas ir verslo eigoje išaiškės, kad siūlomas produktas neatitinka tavo, o kartu ir tavo klientų filosofijos.

Pavyzdžiui, „Make Up Store“ griežtai paiso etinių normų ir, užuot testavusi su gyvūnais, testuoja su DNR dalelėmis arba, jeigu tikrinami nepavojingi produktai, su savanoriais. Taip pat iš didelio „Make Up Store“ prekių katalogo tik keletas produktų nėra laikomi veganiškais. Ir visgi, jeigu staiga būtų pradėti bandymai su gyvūnais ar papildomai panaudojamos gyvūninės kilmės priemonės, manau, prarastume kokių 30 proc. pirkėjų. O mūsų prieštaravimai gamintojui būtų nereikšmingi.

Realybė čia yra tokia, kad tavo nuomonė ir tavo sprendimai franšizės sistemoje nėra lemiantys. Todėl tik visiškai tikėdamas produktu, gali imtis tokio verslo. Aš „Make Up Store“ produktais tikiu visu šimtu procentų.“