2017-09-14

Kaip prancūzo Lietuvoje įkurta „Thierry“ „išsimatavo“ franšizę

Beveik septynerius metus skaičiuojantis kepyklų-kavinių tinklas „Thierry“ jau užkariavo lietuvių širdis, netrukus mėgins – ir baltarusių.

Apie kanelių, prancūziškų migdolinių kruasanų, tartalečių su rabarbarais, bandelių su šokoladu ir kitų konditerinių šedevrų verslą kalbame su „Thierry“ prekės ženklo valdytojos, bendrovės „Albineta“, direktoriaus pavaduotoja Sigita Unguraite.

Pašnekovės teigimu, prancūzo Thierry Lauvray Lietuvoje įkurto tinklo dydis jau visai netrukus išaugs iki 14 kepyklų-kavinių. Dvi iš jų pagal franšizę jau veikia Vilniuje, tiek pat jų – ir Kaune. Rugsėjo pabaigoje franšizės pagrindu duris atvers dar penkios naujos kepyklos-kavinės: viena – vėlgi Vilniuje, likusios keturios – Minske.

Startavome Užupyje

„Pirmieji veiklos metai nebuvo it sviestu tepti – teko susidurti su ne vienu iššūkiu, – apie pradžią užsimena S. Unguraitė. – Tačiau Thierry gan džiugiai mums primena patį startą, kai uždirbo pirmuosius 310 litų. Dieną, kai su nerimu visų teismui buvo pristatytas visiškai naujas prekės ženklas. Kartu tai tapo ir ta diena, nuo kurios „Thierry“ vardas, rodos, gan natūraliai pamažu buvo „įpaišytas“ į viešojo maitinimo įstaigų žemėlapį.

Thierry

„Užklausos ir privertė susimąstyti apie verslo plėtrą nebūtinai savo jėgomis. Argumentai, jog tai nereikalauja didelių investicijų ir yra greitai įgyvendinama, „pastūmėjo“ link franšizės.“

Prie sėkmės, mano galva, stipriai prisidėjo pati pirmosios kepyklos vieta. Tai buvo ne kas kitas, o kultūriškai įvairiaspalvis Užupis. Šio rajono gyventojai bei svečiai – būtent tie, kurie daugeliu atvejų jau buvo susipažinę ir pamėgę prancūziškus kulinarijos gaminius; tie, kurie yra atviri naujiems skoniams. Tokie klientai netgi įkvėpė mus dar didesniems kulinariniams ieškojimams.

Žinoma, ką pas mus paragauti, atras ir konservatyvesnis klientas. Auditorijos labai stipriai nesegmentuojame. Vienokie klientai atranda vieną kepyklą-kavinę, kitokie – kitą.“

„Pastūmėjo“ link franšizės

„Dirbome daug ir sunkiai. Ir štai tuomet atėjo tas momentas, kai pradėjome gauti užklausas iš norinčiųjų kurti tokį pat kaip „Thierry“ verslą. Šios užklausos ir privertė susimąstyti apie verslo plėtrą nebūtinai savo jėgomis. Argumentai, jog tai nereikalauja didelių investicijų ir yra greitai įgyvendinama, „pastūmėjo“ link franšizės.

Jautėme potencialą, tad nedelsę standartizavome visus savo verslo procesus ir norintiesiems veikti po „Thierry“ prekės ženklu pasiūlėme pilną prekybinį verslo modelį: patį mūsų produktą, aptarnaujančio personalo apmokymus, palankias įrangos ir išorinių paslaugų tiekimo sąlygas, rinkodarinį palaikymą. Didžiausiu galvos skausmu pradedančiajam verslininkui buvo belikusios patalpos. Bet net ir apie jas kalbant, žinojome, ką rekomenduoti.

Tokia franšizė, rodos, atitiko verslininkų poreikius ir netrukus buvo parduota. Pirmiausia – Lietuvoje. Čia viskas daugiau ar mažiau sklandu iki šiol. Žinoma, pasitaiko pardavimų svyravimų, bet priimame tai kaip natūralų dalyką – tokia jau ta viešojo maitinimo sektoriaus kasdienybė.

Thierry

„Abejones eliminavo tai, kad baltarusiai įsipareigojo ne tik įrengti patalpas pagal mūsų reikalavimus, jie įsirengė ir kepyklą.“

Bendradarbiaujant su vietiniais franšizės pirkėjais, būta jau ir kiek kuriozinių situacijų, bet viskas tiesiog „atsiremia“ į žmogiškąjį faktorių, pavyzdžiui, pagaminamas per mažas tortas ar šis papuošiamas kitokiu užrašu nei buvo užsakyta, – šypteli pašnekovė. – Bet visa tai – išsprendžiami niuansai.“

Prancūziškas skonis suviliojo ir baltarusius

„Kepyklų-kavinių tinklui jau kurį laiką sėkmingai veikus Lietuvoje, pradėjome tikėti, kad galime žengti ir į kaimynines šalis. Tikėjimą sustiprino iš Baltarusijos gauta užklausa, – pasakoja S. Unguraitė. – Tai buvo užklausa iš bendrovės, kurios valdomas restoranų tinklas patenka į geriausių šalyje restoranų dešimtuką. Iš pradžių į franšizės pardavimą toje rinkoje žvelgėme gana atsargiai, tačiau negalėjome nepasinaudoti tokia galimybe pradėti vykdyti tarptautinę verslo plėtrą.

Abejones eliminavo tai, kad baltarusiai įsipareigojo ne tik įrengti patalpas pagal mūsų reikalavimus, jie įsirengė ir kepyklą, kurioje pagal mūsų receptus po apmokymų patys keps prancūziškus kepinius. Jiems parduotas ne tik lietuviams taikytas prekybinis verslo modelis, bet ir gamybos.

Visų verslo procesų diegimas Baltarusijoje pareikalavo išties nemažai pastangų, verslo modelio perdavimas truko nuo vasario mėnesio, bet štai jau šį mėnesį ten atsidarys pilnai paruoštos „Thierry“ kepyklos-kavinės. Iškart visos keturios, mat, franšizės pirkėjas nori iškart užimti kuo didesnę rinkos dalį.

Kol kas tai didžiausias mūsų eksperimentas per visą verslo gyvavimo istoriją. Bet mūsų plėtros radare rikiuojasi ir kitos Pabaltijo šalys, Lenkija. Norime didesnę rinkos pyrago dalį atsiriekti ir pačioje Lietuvoje.“

Thierry

„Franšizės kaip augalai. Tu turi nuolat jas laistyti ir prižiūrėti, kad jos žaliuotų ir žydėtų.“

Franšizės kaip augalai

S. Unguraitė pritaria minčiai, kad franšizė yra kaip gyvas organizmas: neužtenka tik pirminės injekcijos – parduoti franšizę, reikia ir nuolatinės priežiūros – palaikyti. „Franšizės kaip augalai. Tu turi nuolat jas laistyti ir prižiūrėti, kad jos žaliuotų ir žydėtų, nes tik tokiu atveju klestės visas kepyklų-kavinių tinklas. Jeigu klientai nejaučia, kuri kepykla-kavinė yra nuosava, o kuri valdoma franšizės pirkėjo, tuomet visos procesų grandinės – nuo pat užsakymo pateikimo iki jo gavimo – kontrolė pasiteisina“, – vildamasi, kad taip ir yra, sako pašnekovė.

Atsipalaiduoti – ne valia

Pasak S. Unguraitės, tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos viešojo maitinimo industrijoje vietos naujokams dar yra, ir tai susiję su nuolat besikeičiančiais kliento poreikiais, neišvengiama dinamika. Labai paprasta: arba eksperimentuoji, nuolat ieškai naujų sprendimų, atrandi, ko rinkai išties reikia, arba pasitrauki iš konkurencinės kovos.

Svarbu yra ne tik pats produktas, kurį siūlai, bet ir kita medalio pusė – reputacija. „Besiplečiančiam verslui užtikrinti gerą reputaciją yra gana sudėtingas uždavinys. O prekės ženklo reputacija, ypač kalbant apie mūsų, viešojo maitinimo, sritį, yra ypatingai reikšminga. Klientai šiandien yra itin reiklūs – jei tik kas nors ne taip, jie reaguoja, klausia, piktinasi, prašo, labai atvirai mums viską išsako. Todėl atsipalaiduoti negalime sau leisti nei mes patys, nei mūsų franšizės pirkėjai. Svarbiausia čia – konstruktyvumas ir bendras sutarimas. Tik nuosekliai dirbant ir tikint savo idėja viskas išties būna lyg gardus prancūziškas migdolinis kruasanas“, – apibendrina pašnekovė.

Pašnekovę kalbino Rūta Jadzevičiūtė

Dalintis straipsniu