2017-11-02

Franšizė, bet ne ta

Ką bendro su franšize turi „Deadpool“, „Kakė Makė“, „Piktieji paukščiai“ ar „Žvaigždžių karai“?

Jei perkate klasikinę franšizę, faktiškai įsigyjate tam tikro verslo modelį, taip pat ir teises naudotis franšizės pardavėjo prekiniu vardu bei technologijomis. Labai panašius dalykus siūlo įsigyti ir kino franšizės pardavėjai. Perkantys kino franšizę gauna idėją, pavadinimą, pagrindinį herojų arba net visą išgalvotą pasaulį. Žinoma, visa tai apiforminama intelektinės nuosavybės perdavimo sutartimi, kuri ir yra pagrindinė kino franšizės vertė. Kino kompanijoms turėti franšizę labai naudinga – tereikia jau „atidirbtą“ ir išpopuliarintą idėją pateikti naujam režisieriui, kuris jos pagrindu sukurs naują gerą filmą. Šansų, kad tokia kino juosta bus pelninga daug daugiau nei kitais atvejais, nes filmo herojai, istorijos pavadinimas ar išgalvotasis pasaulis (kaip „Žiedų valdovo“ ar „Hario Poterio“ atvejais) gerai žinomi ir jau turi nemažai ištikimų gerbėjų. Būtent tai ir dar garsios aktorių pavardės yra pagrindinis kino franšizės sėkmės receptas.

Serialas ir kino franšizė

Kino franšizę būtina skirti nuo paprasto serialo. Pastarasis pavadinimas – siauresnis. Serialo dalys sudaro vieningą visumą menine prasme; vieni ir tie patys aktoriai vaidina vienus ir tuos pačius herojus, vieno filmo veiksmas dėsningai išplaukia iš ankstesnio. To paties nepasakysi apie franšizę. Kaip pavyzdį, paimkime Džeimsą Bondą, kurį suvaidino Pirsas Brosnanas (Pierce Brosnan), ir Džeimsą Bondą, įkūnytą Danielio Kreigo (Daniel Craig). Iš vienos pusės – tai ta pati franšizė, tas pats „brand‘as“, tačiau tikrai negalima pasakyti, kad visi šie filmai yra vienos tęstinės istorijos dalys. Netgi atvirkščiai – P. Brosnanas ir D. Kreigas Agentą 007 vaidina skirtingai – Brosnano Bondas inteligentiškas, rafinuotas, Kreigo – vyriškas ir net kiek šiurkštokas. Bet juk taip netgi įdomiau! Kaip ir tai, kad skirtingas franšizės dalis kuria dažnai skirtingi režisieriai.

Jei įprastos franšizės pirkėjai verslą tegali vystyti nuo dabar tik į ateitį, tai kino franšizės gavėjai turi kur kas daugiau laisvės. Dar neseniai populiariausia pasakojimo rutuliojimo forma buvo linijinė – kai kiekvienas filmas ar naujas režisierius tęsia ankstesniame filme pasakotą istoriją. Kino pasaulyje tokie filmai vadinami sikvelais (angl. sequel). Taip sukonstruota dauguma „Hario Poterio“, „Džeimso Bondo“ ar „Greiti ir įsiutę“ franšizių filmų.

Jei herojus turėtų būti miręs

Bėda ta, kad kai kurios franšizės gyvuoja taip seniai, kad pagrindinis herojus pagal visus fizinius dėsnius jau turėtų būti visiškas senukas ar net iškeliavęs anapilin. Tačiau kino franšizių kūrėjai ir čia rado sprendimą – prikvelą (angl. prequel), t. y. filmą, kuris pasakoja, kas buvo dar anksčiau nei pačioje pirmojoje franšizės dalyje. Štai neseniai kino teatruose rodytas „Fantastiniai gyviai ir kur juos rasti“ yra garsiosios franšizės „Haris Poteris“ prikvelas.

Fantastic Beasts and how to find them

Tačiau paskutiniu metu linijinė pasakojimo eiga kino franšizių kūrėjų jau netenkina. Pereinama prie labiau „šakotų“ veiksmo plėtojimo modelių. Pasakojama ne tik atgal ar į priekį, bet ir, sakykime, „į šoną“. Studija „Universal“ netrukus ketina suvienyti pačius žinomiausius monstrus: Drakulą, Nematomą žmogų, Mumiją ir Žmogų-vilką. Pagal JAV komiksus leidžiančios kompanijos „Marvel“ išbandytą schemą kiekvienas iš šių herojų gaus po „solinį“ filmą, o po to jie visi susivienys vienoje kino juostoje.

Įvairių herojų suvienijimo viename filme atvejų pasitaiko ir dažniau („Svetimas prieš grobuonį“, „Betmenas prieš supermeną“ ir pan.). Šiais atvejais naujo filmo kūrėjai įsigyja franšizes, leidžiančias panaudoti atitinkamus herojus jų filme.

Dar vienas metodas – spinofas (angl. spin-off), kuomet iš antraplanių franšizės herojų atrenkamas kas nors, kas pelnė žiūrovų simpatijas ir apie jį sukuriamas atskiras filmas. Tokią strategiją naudojo „Madagaskaras“ („Madagaskaro pingvinai“), „Šrekas“ („Batuotas katinas“), „Bjaurusis aš“ („Pakalikai“) bei „X-menai“ („Deadpool“). Spinofai naudingi tuo, kad sumažina franšizės nesėkmės riziką. Jei juosta nepavyko, pagrindinė franšizės linija lieka „nesugadinta“. Tačiau, reikia pripažinti, dažnai tokio tipo filmai būna sėkmingi. Pavyzdžiui, aukščiau minėtas „Deadpool“ pateko į pelningiausių Lietuvoje 2016 m. rodytų filmų dešimtuką.

Pagaliau kino franšizės turėtojai gali išvis spjauti į franšizės aprašymą ir seną idėją perskaityti naujai, kas visiškai neįmanoma klasikinėje verslo franšizėje. Toks metodas vadinamas remeiku (angl. re-make). „Betmenas“, „Betmenas sugrįžta“, „Betmenas amžiams“, „Betmenas ir Robinas“ gerokai skiriasi nuo Kristoferio Nolano trilogijos apie Tamsos riterį – tačiau visi šie filmai eksploatuoja tą patį „brand‘ą“.

Kine jau neišsitenka

Ne viena populiari franšizė besivystydama išsiplėtė ne tik laike ar išgalvotame pasaulyje, tačiau persikėlė ir į kitas pateikimo vartotojams formas. Visų pirma, nemažai populiarių kino franšizių kažkada buvo literatūros kūriniai („Haris Poteris“, „Žiedų valdovas“, „Narnijos kronikos“, „Džeimsas Bondas“), komiksai („Betmenas“, „X-menai“), kompiuteriniai žaidimai („Piktieji paukščiai“) ar netgi žaidimas-konstruktorius („Lego filmas“). Kai kurios kino franšizės prie pilno metro filmo peršoko nuo TV serialo („Ponas Bynas“) ar kaip tik iš filmo virto TV serialu („Kalnietis“).

Dėl šios priežasties kino franšizė vis dažniau vadinama medijų franšize, nes jei autoriaus sukurtas herojus ar išgalvotas pasaulis itin populiarus, tiesiog laiko klausimas, kuomet franšizę įsigijusios kompanijos tai perkels į kitą terpę: kompiuterį, žaidimo konsolę, planšetę, mobilų telefoną, animacinį filmą ar serialą, TV serialą, komiksus ar netgi stalo žaidimą. Beje, labiausiai daugialypė išlieka „Žvaigždžių karų“ medijų franšizė. Režisieriaus Džordžo Lukaso (George Lucas) sukurtą pasaulį pristato ne tik pilnametražiai filmai, tačiau ir knygos, komiksai, animacinis filmas, animacinis serialas, TV serialas, taip pat ne vienas kompiuterinis žaidimas ir t. t.

Kino franšizių rekordai

Naujausiais svetainės The-numbers.com duomenimis daugiausia pinigų visame pasaulyje surinko „Marvel“ superherojų franšizė. Nors ji gyvuoja tik nuo 2008 metų, jau išleisti ir suplanuoti 23 filmai, kurie bendrai uždirbo apie 10,9 mlrd. eurų (apie 12,7 mlrd. JAV dolerių). Antroje vietoje liko filmai apie Harį Poterį (sukurta ir dar planuojama sukurti 12 filmų, uždirbta per 7,3 mlrd. eurų (per 8,5 mlrd. JAV dolerių), pirmas filmas išleistas 2001 m.). Trečioje vietoje – „Žvaigždžių karai“ su 12 filmų (iš jų 3 planuose) ir apie 6,5 mlrd. eurų (apie 7,6 mlrd. JAV dolerių) pasaulinių pajamų. Ketvirtą vietą užima „Džeimsas Bondas“, apie kurį susukti net 25 filmai (1 planuose). Toks kiekis kol kas yra didžiausias tarp kino franšizių. Atrodytų, ši nuo 1963 metų gyvuojanti franšizė turėtų būti ir seniausia, tačiau taip nėra. Čia „Džeimsą Bondą“ aplenkė „King Kongas“, apie kurį pirmasis filmas pasirodė dar 1933-aisiais. Penketuką užbaigia režisieriaus Piterio Džeksono (Peter Jackson) „Žiedų valdovas“, kurio sąskaitoje – 6 filmai ir per 5,1 mlrd. eurų (per 5,9 mlrd. JAV dolerių), uždirbtų visame pasaulyje.

Marvel

Medijų franšizės Lietuvoje

Jei paieškosime medijų franšizių Lietuvoje, tikrai rasime, nors, palyginti su vakarietiškomis, jos itin kuklios. Juk pas mus ir serialų, išskyrus muilo operas, nėra tiek daug. Tačiau panašu, kad nors kol kas ir nėra, bet potencialo tapti medijų franšize turi istorija apie „Tadą Blindą“. Dar 1973 m. (kitais duomenimis 1972 m.) pagal Rimanto Šavelio romaną režisieriaus Balio Bratkausko sukurtas keturių dalių TV serialas apie „svieto lygintoją“ turi savo tęsinį – 2011 m. Donato Ulvydo sukurtą kino filmą „Tadas Blinda. Pradžia“. Jau iš pavadinimo aišku, kad ši juosta – prikvelas – pasakojanti apie tai, kas vyko su herojumi iki įvykių, pasakotų 1973 m. sukurtame filme. Deja, kol kas negirdėti, kad būtų planų tęsti Tado Blindos nuotykius ir išties pretenduoti į kino franšizės statusą, nors 2012 m. D. Ulvydo kūrinys tapo pelningiausia lietuviška juosta. Įdomu, kad Tadas Blinda veikia ir Lietuvių kalbos instituto išleistame mokomajame kompiuteriniame žaidime „Tadas Blinda. Kieti riešutėliai“, skirtame mokytis kirčiavimo.

Vis labiau į medijų franšizę ima panėšėti Linos Žutautės sukurta vaikų herojė „Kakė Makė“ ir jos pasaulis. Juolab reikia manyti, kad intelektinės nuosavybės reikalai čia tvarkomi kur kas geriau nei „Tado Blindos“ atveju, mat projektas gimė jau tuomet, kai autoriaus nuosavybė pradėta vertinti rimčiau. Jau yra keletas knygų, žiūrovams rodomi du spektakliai, o neseniai atsirado ir miuziklas „Kakės Makės gimtadienis“. Visko gali būti, kad netrukus pamatysime Kakę Makę kokiame nors kompiuteriniame žaidime ar filme.

Šiokios tokios potencijos virsti medijų franšize turi ir Andriaus Tapino stimpanko žanro romanas „Vilko valanda“. Jo pagrindu jau sukurtas dėmesio sulaukęs kompiuterinis žaidimas. Autoriaus svetainėje užsimenama ir apie kuriamą animacinį serialą. Galbūt kažkas ateityje išsirutulios ir iš Kristinos Sabaliauskaitės tetralogijos „Silva Rerum“.

Dalintis straipsniu