Rinkodaros specialistas reikalingas tam, kad... nereikėtų rinkodaros

04.03.2018
Daugelio šalies įmonių rinkodaros situaciją galima apibūdinti skalbyklės efektu.
 

Taip teigia marketingo, produktų, verslo plėtros vadovas ir konsultantas, „INVL Asset Management“ marketingo vadovas Andrius Bruno Rimkūnas.

Kartodamas savo veiksmus, triumfo nesukursi

„Visi mes esame buvę situacijose, kuomet suprantame, jog nieko nebesuprantame. Viskas aplink bėga, juda, dega. Mes judame greit, iš visų jėgų. Tačiau to neužtenka – vis vien esame toje pačioje vietoje arba pasistūmėjome labai nežymiai.

Nejudėti – ne išeitis. Kaip tuomet judėti?

Iš vienos pusės – galima atsikratyti to, ką darėme iki šiol. Neturėdami antsvorio, būdami šiek tiek lengvesni, galėsime bėgti greičiau. Iš kitos pusės – galima išmokti bėgti kitaip arba kitur, kaip tą darė „Google“ ir „Amazon“.

Prieš dvidešimt metų apie „Google“ ir „Amazon“ nieko net nežinojome, nes paprasčiausiai tuo metu jų dar nebuvo. Šiandien jos – didžiausios pasaulyje. Bėgdamos kitur ir kitaip, jos užčiuopė galimybes, apie kurias anksčiau nesuuodė kiti. Jos prisitaikė prie kintančios situacijų, aplinkybių, naujų poreikių.

Kodėl cituoju Čarlzą Darviną, kalbėdamas apie CMO (rinkodaros vadovą)? – pirmojoje Lietuvoje rinkodaros vadovų konferencijoje „LiMA CMO Summit 2018“ klausė jis. – Nes mes, rinkodaros vadovai, esame atsakingi už pokyčius rinkoje ir vertės kūrimą klientams. Išgyvena nebūtinai stipriausi ir greičiausi, o tie, kurie sugeba geriausiai prisitaikyti. Mes esame ant eilinės revoliucijos slenksčio. Šįkart – rinkodaros revoliucijos.

Mes matome, kad aplinka pasikeitė, bet vis dar labai dažnai bandome naudoti senoviškus įrankius, kurie nebeveikia. Aš tai vadinu skalbyklės efektu.

Esame taip įsisukę, kad net nepastebime, kad darome tą patį. O jeigu visada darai tą patį, ką darei iki šiol, tuomet ir rezultatas bus toks pats, galbūt su kelių procentų paklaida. Kaip Einšteinas sakė: to paties darymas yra labai geras beprotystės apibrėžimas.“

Kartodamas kitų veiksmus, triumfo nesukursi

Skalbyklės efekto mintį konferencijoje praplėtė ir agentūros „Be&Do“ strategas ir partneris Andrius Grigorjevas, teigdamas, kad verslai pernelyg linkę kartoti pasiteisinusias praktikas nei patys ieškoti naujų kūrybiškų sprendimų.

„Kūrybiškumas vis dar dažnai organizacijose yra sugretinamas su kultine veikla, kurią neaišku kaip komercializuoti. Tebematau vyraujantį įsitikinimą, kad kūrybiškumas yra stichiškas, nekontroliuojamas, o ko nekontroliuojame, to tikrai nenorime matyti savo versle.

Visa tai veda į dvi pagrindines su kūrybiškumu susijusias problemas versle.

Pirma, kūrybiškumas yra visiškai deleguojamas trečiosioms šalims. Nebūtinai kūrybiškumas deleguojamas į išorę, kartais – kokiam nors atskiram skyriui. Blogiausia turbūt, kas gali atsitikti, yra tai, jog įkuriame inovacijų centrą. Inovacijų centras yra tas, kurio niekada niekas neklauso.

Antra, iššlavę kūrybiškumą, optimizuojame tai, kas jau buvo padaryta. Bandome naudotis metodikomis, kuriomis jau pasinaudojo kiti, tad ir rezultatus turime standartinius. Juk nėra sėkmės istorijų bandant pakartoti sėkmės istorijas, – kūrybiškumo problemas versle identifikavo A. Grigorjevas. – Iššluodami visas kūrybiškumo apraiškas, pagaliau, nebesuprantame, kas yra originalus sprendimas.“

Ir sukamės toje anksčiau jau minėtoje skalbyklėje.

Kaip to išvengti?

Pirmiausią, ką, pasak A. Grigorjevo, kiekvienas rinkodaros vadovas turėtų daryti, tai visus „...ir...ir“ pakeisti į „...arba...arba“. „Bijodami atsakomybės, dažnai sakome, kad mums reikia ir to, ir ano, nesugebame išskirti prioriteto. Tačiau, kai darai viską, orientuojiesi į visus, gaunasi šnipštas.

Svarbu nesislėpti už grandioziškų formuluočių. Jeigu nesugebi supaprastinti, vadinasi, nesugebėsi ir deleguoti. Viskas, kas netelpa į vieną ar kelis sakinius, dažniausiai veda į neįmanomumą įgyvendinti.

Dažnai sakome: „Padarykite, kad viskas būtų gerai“. Bet nenumatome jokių naujų kanalų, neidentifikuojame jokios naujos auditorijos, nesukuriame naujų produkto ar paslaugos vartojimo scenarijų, neskiriame didesnio biudžeto. Neinicijuojame visiškai jokio pasikeitimo segmentavime. Nekalbu apie radikalų pasikeitimą, nėra jokio pasikeitimo. Neduodame nieko, kas padėtų suformuoti unikalias įžvalgas, bet tikimės ekstra rezultatų, – kalbėjo A. Grigorjevas. – Elementaru – pažinkite savo vartotoją. Pažinkite jį taip, kaip jo dar niekas nėra pažinęs. Sukaupkite unikalias žinias apie jį.

Eikite ten, kur nėra jūsų problemų. Jei žvalgysitės tik savo industrijos renginiuose, matysite tik klišių paradą. Inovacijos neatsitiks savaime, jei nebandysite naujų dalykų.

Sveikos rizikos visuomet reikia. Juokinga, kai sakoma: „Mums reikia inovacijų, bet tokių, kurios jau būtų patikrintos.“ Taip nebūna. Rizikos suvaldymas prasideda nuo labai paprasto žingsnio – pasakymo, kurioje sferoje mes galime leisti sau rizikuoti. Galbūt rizikuojame netekti dešimt procentų biudžeto, skirto inovacijoms. Galbūt turime specifinį produktą, kuriam yra iškelti nuo realybės atitrūkę tikslai ir jų mes galime pasiekti tiktai rizikuodami.

Paradoksalu, bet rinkodaros specialistas reikalingas tam, kad nereikėtų rinkodaros. Jis neturėtų dirbti atskirai, o kartu su visa produkto kūrimo komanda. Kuo mes daugiau pastangų įdėsime į paties produkto kūrimą, tuo mums mažiau pastangų reikės įdėti į tai, kad „išstumtume“ jį vartotojams.“

Straipsnį rengė Rūta Jadzevičiūtė


populiariausi forume