Šeštadienis
2018-06-30
Gyvenate mažame miestelyje? Galvojate, kad franšizės gali atsipirkti tik megapoliuose? Norime jus nudžiuginti – net ir mažuose miesteliuose galite sėkmingai plėtoti verslą pagal franšizę.
 

Tai įrodo, pavyzdžiui, JAV mažuose miesteliuose veikiančios franšizės. Bet, ar galime tikėtis, kad tai veiks ir Lietuvoje?

Mažai didelių ar daug mažų?

Kalbant apie Jungtines Valstijas, ko gero, daugeliui prieš akis visų pirma iškyla Niujorkas, Los Andželas, Čikaga ir kiti didieji miestai, labiausiai prisidedantys prie šalies ekonomikos raidos. Tačiau Amerika – tai ne tik didieji miestai. Nereikėtų pamiršti ir mažiau urbanizuotų vietovių, kuriose gyventojų skaičius neperkopia 30 tūkstančių, mat tokių miestelių yra daugiau, negu iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti.

Štai 2014 metais Jungtinėse Valstijose buvo iš viso suskaičiuota apie 19,5 tūkstančių miestų ir miestelių, iš kurių net 85 % neturi 10 tūkstančių gyventojų, 12 % turi nuo 10 iki 50 tūkstančių gyventojų. Iš apie 750 likusių miestų, dešimtyje jų gyvena virš 1 milijono gyventojų, apie 290 miestų gyvena nuo 100 tūkstančių iki 1 milijono, o apie 450 miestų – nuo 50 iki 100 tūkstančių gyventojų. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nedideliuose miestuose (iki 50 tūkstančių gyventojų) gyvena net 62 % visos JAV populiacijos.

Nors ilgą laiką dauguma JAV franšizės davėjų savo dėmesį kreipė tik į didžiausius miestus, turinčius virš 100 tūkstančių gyventojų, tačiau atsiranda vis daugiau franšizės davėjų, kurie būtent mažuose miesteliuose sugebėjo išplėtoti stebėtinai sėkmingus franšizės tinklus. Tai atskleidė milžinišką mažų miestų, kurių Jungtinėse Valstijose skaičiuojama tūkstančiais, potencialą.

Mažos rinkos atviresnės verslams

Maži miesteliai neretai yra nuvertinami, esą juose nėra pakankamai paklausos dėl mažo vartotojų skaičiaus. Tačiau nereikia pamiršti, kad didesniuose miestuose didesnį vartotojų skaičių dažniausiai medžioja ir kur kas didesnis konkurentų būrys. O mažose gyvenvietėse įprastai konkuruoja tik keli tiekėjai, tad vartotojai turi mažiau galimybių rinktis ir, jei jūsų verslo prekės ar paslaugos tenkina jų poreikius, gali būti netgi lengviau užsitikrinti stabilią rinkos dalį ir nuspėjamas pajamas. Nereikėtų pamiršti ir to, kad verslo kaštai mažame miestelyje, natūralu, yra mažesni negu dideliame mieste – beveik visais atvejais už nuomą, darbo jėgą ar vietines paslaugas mokėsite mažiau. Dar daugiau – mažesniuose miesteliuose vietiniai verslai dažnai jaučia stiprų bendruomenės palaikymą ir emocinį prisirišimą, o vietinės valdžios institucijos yra labiau suinteresuotos skatinti šiuos vietinius verslus.

Taigi, jeigu mažame miestelyje pradėsite verslą, puikiai atliepiantį gyventojų poreikius, ir prisiderinsite prie mažų miestelių specifikos, galite tikėtis net didesnio pelno, negu pradėję tokį pat verslą didmiestyje.

Sėkmingi pavyzdžiai

Sėkmingų veiklos pagal franšizę pavyzdžių JAV mažuose miestuose yra ir daugėja. Bemaž daugiausia jų – viešojo maitinimo sektoriuje. Štai pavyzdžiui, daugeliui amerikiečių žinomas užkandinių tinklas „Sonic“, teikiantis pirkėjams „drive in“ paslaugą. Per 60 gyvavimo metų „Sonic“ franšizės tinklas išsiplėtė iki daugiau negu 3500 padalinių. Tinklo užkandinės veikia skirtingo dydžio miestuose – kai kurios jų net tokiuose, kur gyvena mažiau negu tūkstantis žmonių. Ir būtent pastarosioms, veikiančioms mažuose miestuose, sekasi itin gerai – jos džiaugiasi ne tik pakankamai dideliu klientų skaičiumi, bet ir geru pelningumu. Daug prie sėkmės prisideda „drive in“ sprendimas, kuris eliminuoja žmonių eiles. Kartu svarbu ir tai, kad „drive in“ koncepcijos užkandinę įrengti kainuoja kur kas mažiau, negu tradicinį restoraną su staliukais ir sėdimomis vietomis. Vadinasi, verslininkai, veikdami pagal „Sonic“ franšizę, gali tikėtis ir greitos investicijų grąžos.

Taip pat verta paminėti „Captain D’s“ restoranus, kurių franšizės gavėjai, veikiantys mažuose miestuose, seniai jau įrodė šio verslo sėkmingumą. „Captain D’s“ orientuojasi į nišą, kuri daug kur dar nėra užpildyta – mažose gyvenvietėse, kuriose viešo maitinimo pasiūla dažniausiai apsiriboja mėsainiais, picomis ir vištiena, „Captain D‘s“ siūlo sveikesnio ir įvairesnio maisto alternatyvą – jūros gėrybių ir žuvies patiekalus.

Didelį pasisekimą nedidelėse JAV gyvenvietėse turi ir pusę šimtmečio skaičiuojantis restoranų tinklas „Huddle House“. Vienas didžiausių šio prekės ženklo pranašumų – veikla visą parą. Mažuose miestuose įprastai visą parą paslaugas teikiančių verslų tėra vienas kitas. Svarbų vaidmenį vaidina, žinoma, ir itin platus meniu, neįprastas mažesniems miesteliams. Įdomu tai, kad „Huddle House“ sugeba užtikrinti itin didelį klientų lojalumą – 30 % klientų sugeneruoja per 65 % pajamų, o ištikimiausi klientai restorane lankosi daugiau negu 5 kartus per mėnesį. Sutikite, retas didmiesčio restoranas gali pasigirti tokiu klientų lojalumu.

Situacija Lietuvoje

Lietuvos franšizės centro įkūrėjas ir franšizavimo konsultantas Ilja Malkin teigia, kad pagal franšizę veikiančių verslų mūsų šalies mažuose miestuose dar pasigenda, tačiau potencialo jų skaičiaus augimui yra.

I. Malkin teigimu, mažuosiuose miesteliuose galėtų gerai prigyti kasdieninius žmonių poreikius tenkinantys verslai, veikiantys atitinkamai su aukštais franšizės tinklų standartais ir besirūpinantys savo klientais. Tarp tokių verslų – drabužių ir avalynės taisymas ir valymas, mažmeninės parduotuvės, nedidelės užkandinės – kioskai, kirpyklos, automobilių servisai ir t. t.

Tiesa, konsultantas pastebi, kad kalbėti vertėtų ne tik apie naujų verslų atėjimą į mažus miestus, bet ir apie vietinių verslų konvertavimą į veikiančius pagal franšizę. „Nedideli miestai atveria galimybes franšizės davėjams, siūlantiems gerai veikiančius ir nedaug investicijų reikalaujančius verslo modelius bei rūpestingas gavėjų palaikymo paslaugas. Parduodami savo franšizes jau veikiantiems vietiniams verslams ir konvertuodami juos į franšizės gavėjus, tokie davėjai sugeba vienu šūviu nušauti net tris zuikius – pirma, vartotojai gauna aukštesnę kokybę ir neretai daugiau pasirinkimo, antra, smulkus verslininkas, franšizės gavėjas, turi mažiau galvos skausmo dėl verslo organizavimo ir dažnai pradeda generuoti didesnį pelną, ir trečia, davėjas plečia savo tinklą ir didina jo vertę“, – sako I. Malkin.

Žinoma, gali kilti iššūkių, kaip pritraukti vietinius smulkiuosius verslininkus ir įtikinti juos dėl franšizės privalumų. Juk, kai esi smulkaus verslo savininkas, viską pasiekęs savo krauju ir prakaitu, dažnai nelabai pasitiki kitais, bijai prarasti tai, ką sukūrei. Tačiau, pasak I. Malkin, prie tokių gavėjų reikia bandyti prieiti kitaip – užuot naudojus stambių franšizių triukus, reikėtų kalbėti žmonių kalba, iš pagrindų aiškinti franšizės pirkimo naudas ir rizikas bei demonstruoti tokių pat smulkių verslininkų, įsigijusių franšizes, sėkmės istorijas.

I. Malkin atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiomis dienomis prieinamos ES struktūrinių fondų lėšos gali itin prisidėti prie franšizės tinklų augimo mažesniuose miestuose. „25 tūkstančių eurų vertės lengvatinė paskola verslo pradžiai ir papildoma subsidija, kompensuojanti iki 75 % darbo užmokesčio kaštų net 12 mėnesių, atveria kelią smulkiems verslininkams regionuose pradėti verslą pagal franšizę su sąlyginai nedidele rizika. Ši galimybė nėra amžina, tad rekomenduočiau franšizės davėjams pasidomėti ir prijungti ją prie savo mikrofranšizių pasiūlymų“, – teigia I. Malkin.

Straipsnį rengė Rūta Jadzevičiūtė


Captain D's /

populiariausi forume