2017-02-15

Franšizė – norintiems išmokti verslo

Vilniaus universiteto dėstytojas Žilvinas Jančoras tiki, kad franšizės įsigijimas – puikus pasirinkimas verslo naujokams.

-Franšizavimo būdu šiandien vis daugiau pasaulinių prekės ženklų ateina į mūsų šalies rinką. Visgi, atrodo, kad tai tebėra nišinė sritis – retas, kuris yra susipažinęs su šiuo verslo modeliu. Ar sutiktumėte, kad trūksta edukacijos šiuo klausimu?

-Sakyčiau, kad trūksta ne tik franšizavimo, bet apskritai verslo organizavimo edukacijos. Žinoma, yra rengiami verslumo mokymai, dėstomi verslo vadybos studijų kursai, visgi konkretaus patarimo, kaipgi ir nuo ko gi pradėti savo verslą, lyg ir trūksta. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad net ir pradedant veiklą pagal franšizę ir gaunant daugybę verslo valdymo instrukcijų, būtinas didelis kompleksinių žinių bagažas. Ypač verslo pradžioje, kol verslas yra mažas. Verslininkas iš esmės turi mokėti viską – ar bent jau nusimanyti apie visus verslo procesus, jog šiuos galėtų sėkmingai organizuoti. Dažniausiai tik verslui ūgtelėjus, pradedami samdyti specialistai atskiroms sritims.

Žilvinas Jančoras, Vilniaus universiteto dėstytojas, pasakoja apie franšizes Nuotr. iš Ž. Jančoro asm. albumo

Giliu mano įsitikinimu, efektyviausias mokymasis – eksperimentuojant. Galima eiti mokytis į universitetą ir susipažinti su verslo valdymo subtilybėmis teoriškai, bet jeigu žinių nepanaudoji praktiškai, mokslas nelabai turi prasmės. Gyvename laikais, kuomet laužomi stereotipai, keičiami prioritetai. Dėl to nėra ir negali būti teisingos instrukcijos, kaip valdyti verslą. Efektyviausia – daryti ir mokytis lygiagrečiai arba tiesiog mokytis bedarant. Franšizė – vienas iš būdų.

Pritarčiau, kad franšizavimas yra nišinė sritis. Manau, kokių 80 proc. žmonių apskritai nėra girdėję apie tai, bet dėl labai elementarios priežasties – jie nesidomi verslu. Kalbant apskritai, pasaulyje verslininkai sudaro nuo 10 iki 20 proc. visos visuomenės. Ar tai daug, ar mažai – sunku pasakyti, bet faktas, kad kuo šalyje didesnis procentas verslių žmonių, tuo ekonominiai šalies rodikliai geresni. Štai Amerikoje verslininkai sudaro apie 20 proc. visuomenės, Japonijoje – 18 proc., Vakarų Europoje – 15 proc. Prisimenant senesnius duomenis, Lietuvoje verslininkų skaičius sudarė apie 5 proc. šalies gyventojų. Būtent toks procentas, tikėtina, ir domisi franšizėmis.

-Kaip manote, ar verslo įmanoma išmokti, ar tam užtenka turėti gyslelę?

-Sportininkai, kurie laimi pasaulio čempionatus, matyt, turi gyslelę, tiesa? Bet negana to, jie kokių dvidešimt metų aktyviai treniruojasi, iki kol pasidabina ąžuolo lapų vainikais. Tas pats galioja ir kalbant apie verslą – turi norėti, o paskui dėti milžiniškas pastangas. Toli gražu neužtenka spragtelėti pirštais ir laukti kol viskas savaime susiklostys.

Giliu mano įsitikinimu, efektyviausias mokymasis – eksperimentuojant. Galima eiti mokytis į universitetą ir susipažinti su verslo valdymo subtilybėmis teoriškai, bet jeigu žinių nepanaudoji praktiškai, mokslas nelabai turi prasmės. Verslas absoliučiai yra orientuotas į praktiką ir sietinas su didžiule dinamika – tai, kas veikia vienoje rinkoje, nebūtinai veiks kitoje. Juo labiau, kad gyvename laikais, kuomet apskritai galime stebėti ekonominę transformaciją – laužomi stereotipai, keičiami prioritetai. Dėl to nėra ir negali būti teisingos instrukcijos, kaip valdyti verslą. Efektyviausia – daryti ir mokytis lygiagrečiai arba tiesiog mokytis bedarant, eksperimentuojant.

Puiki analogija būtų mokymasis važiuoti dviračiu. Sėdi ir važiuoji. Kelis sykius nugriūni, bet galop išmoksti nebegriūti. Jeigu sėdi ir klausai paskaitų apie tai, kaip važiuoti dviračiu – ne faktas, kad išvengsi pirmųjų kritimų.

-Kokia Jūsų pozicija franšizės kaip verslo modelio atžvilgiu? Ar sutiktumėte, kad tai yra perspektyvus verslo modelis?

-Franšizė tikrai yra puikus pasirinkimas versliam, bet geros idėjos neturinčiam žmogui. Tokiu atveju, užuot atsidarius eilinį kebabų kioską, galbūt vertėtų apsvarstyti veiklos pagal franšizę galimybes ir įsilieti į išvystytą verslo struktūrą, kurioje jau nuo A iki Z sudėlioti verslo procesai. Tikėtina, kad franšizė suteiks daugiau šansų sėkmingai veiklai nei standartinė užeigėlė, kuri klientams negali pasiūlyti nieko įdomaus.

Taip pat franšizės verslo modelis yra puikus neturintiems patirties. Juk kartu su franšize gaunami verslo valdymo vadovai su aiškiomis nuorodomis, kaip elgtis praktiškai visose įmanomose situacijose. Sakyčiau, kad tai yra kur kas saugesnis būdas mokytis verslo nei kuriant nepriklausomą verslą.

Tikiu, kad franšizė yra perspektyvi tiek, kiek ji yra orientuota į vertės kūrimą ir abipusę naudą. Viena vertus, franšizės davėjams tai yra verslo plėtros būdas, įtraukiant kitus motyvuotus verslininkus, mokančius tam tikras kontribucijas už įsigytą verslo modelį. Kita vertus, franšizės gavėjams tai yra būdas užsiimti verslu ir įsitvirtinti rinkoje, turint maksimalią garantiją. Labai svarbu suvokti, kad gyvename pasaulyje, kuriame visi esame susieti priklausomybės ryšiais, o didžiausia vertė generuojama veikiant ne atskirai, o bendradarbiaujant. Tad, ir franšizė kaip verslo forma gyvuos ir klestės tol, kol visos pusės bus laimėtojos.

-Kuo Jus domina franšizė kaip verslo modelis?

-Kiekviena franšizė yra individualus atvejis, su savo unikalia istorija, skirtingo lygio integracija, skirtingomis taisyklėmis, skirtingais santykiais tarp abiejų sandorio šalių. Viena įdomiausių man – bene labiausiai žiniasklaidoje linksniuojamo greito maisto restorano „McDonald‘s“ istorija. Ypač jos pati pradžia, kuomet verslas dar buvo surištas su nekilnojamu turtu ir žeme. Ray Kroc, „McDonald‘s“ įkūrėjas, buvo įvedęs labai griežtą sąlygą, jog „McDonald‘s“ restoranai gali stovėti tik ant Ray Kroc priklausančių žemės sklypų. Tokiu būdu, parduodamas franšizes ir išsipirkdamas sklypus po jomis, Ray Kroc susikūrė fantastišką didžiulę nekilnojamo turto imperiją, o „McDonald‘s“ tebėra tarsi pavyzdinė franšizė.

-Ir pabaigai – esate nurodęs, kad Jūsų mėgstamiausia citata: „Rizikuoja tas, kas nežino ką daro“ (Warren Buffett). Juk tai puikiai galėtume pritaikyti, kalbėdami apie franšizes, tiesa?

-Tikrai taip. Franšizė yra saugesnis pasirinkimas verslo pradžiai, lyginant su verslo steigimu „nuo nulio“. Kita vertus, mažiau rizikingas verslas savaime nereiškia, kad yra geresnis. Šioje citatoje svarbiausias akcentas – žinojimas. Tikiu, kad žinių stygius ne tik versle, bet apskritai kiekvienoje gyvenimo situacijoje didina riziką. Bet kaip ir minėjau – kiekvienas verslas yra unikali istorija. Tad, linkiu kiekvienam kurti savo istoriją ir kaupti žinias eksperimentuojant. Franšizė – vienas iš būdų.

Pašnekovą kalbino Rūta Jadzevičiūtė

Dalintis straipsniu