„Čili picą“ domina plėtra Didžiojoje Britanijoje

Didžiausio picerijų tinklo Baltijos šalyse planuose – plėtra į užsienio šalis, kuriose susitelkę daug kraštiečių, pavyzdžiui, Didžiąją Britaniją ir Airiją.

Picerijos veikia ir užsienyje

Pirmąją franšizę prieš dvylika metų pardavusi „Čili pica“ šiuo metu bendradarbiauja su keturiais nuolatiniais franšizės gavėjais ir dviem sezoniniais. Franšizės pagrindu veikiančių vieno didžiausių viešojo maitinimo tinklo Lietuvoje picerijų yra Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Kėdainiuose, Marijampolėje, Nidoje ir Šventojoje.

Lietuviško kapitalo įmonės franšizes yra įsigiję ir kaimynai latviai. Franšizės pagrindu Latvijoje veikia devynios „Čili“ picerijos – Liepojoje, Jelgavoje, Daugpilyje ir mažesniuose miestuose. Tik du sostinėje Rygoje veikiantys restoranai priklauso pačiai „Čili picai“.

Dauguma picerijų tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje veikia judriose miesto gatvėse, prekybos centruose. Didžioji jų dalis turi ir lauko terasas, o bendras patalpų plotis siekia 250-350 kv. m. Paprastai kiekvienoje picerijoje dirba nuo 25 iki 40 darbuotojų.

Franšizės kaina – tūkstančiai eurų

Pasak „Čili pica“ franšizinės veiklos vadovės Sandros Stankevičiūtės, įsigyti picerijos franšizę nėra sudėtinga. Tačiau būtina patenkinti kai kuriuos reikalavimus. Visų pirma, plačiai atverti piniginę. Norint atidaryti vieno geriausiai žinomų prekės ženklų Baltijos šalyse piceriją vienkartiniam franšizės mokesčiui reikės išleisti beveik 6 tūkstančius eurų.

Dar daugiau investicijų pareikalaus restorano įrengimas. Priklausomai nuo atidaromos picerijos dydžio bei patalpų būklės, virtuvės ir baro įranga gali kainuoti apie 40 tūkstančių eurų, statybos ir remonto darbai, inžinerinės sistemos – nuo 50 iki 80 tūkstančių eurų, interjeras ir baldai – nuo 20 iki 60 tūkstančių eurų, pradinis inventorius ir apyvartinės lėšos – nuo 8 iki 14 tūkstančių eurų, pradinės rinkodaros išlaidos, reklaminiai ženklai dar atsieis nuo 5 iki 10 tūkstančių eurų.

Atidarius franšizės pagrindu veikiančią piceriją, kas mėnesį reikėtų mokėti ir 5 procentų nuo bendrų picerijos pardavimų franšizės mokestį. Jis gali būti ir mažesnis – tai priklauso nuo planuojamų atidaryti restoranų skaičiaus. Visgi franšizės mokestis neturėtų būti mažesnis nei 1448 eurų.

Didžiausias įgyjamas turtas – žinomas vardas ir patirtis

S. Stankevičiūtė teigė, kad visus franšizės gavėjus įmonė konsultuoja, apmoko ir suteikia reikalingą pagalbą, atidarant restoraną, pavyzdžiui, renkant tinkamą vietą picerijai ar diegiant maisto kokybės savikontrolės sistemą. Tačiau finansinės paramos būtinosioms pradinėms investicijoms įmonė savo franšizės pirkėjams neteikia.

„Mes suteikiame teises naudotis turimomis tiekėjų nuolaidomis. Turime sudarę sutartis su visomis didžiausiomis tiekimo įmonėmis pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Jomis gali naudotis ir franšizės gavėjai“, – sakė S. Stankevičiūtė.

Perkantiesiems „Čili picos“ franšizę užtikrinama, kad jie ne tik galės pasinaudoti per dvidešimt metų viešojo maitinimo įstaigų versle sukaupta patirtimi, bet ir gaus teisę naudotis registruotais prekių ženklais, patiekalų paruošimo technologijomis ir receptūromis, jau sukurtu ir periodiškai atnaujinamu valgiaraščiu, kainodaros principais.

Į franšizės pirkimo kainą įskaičiuoti ir išsamūs picerijos vadovo ir personalo – virėjų, kepėjų, vyriausiųjų padavėjų – mokymai, patyrusių technologų pagalba, rekomendacijos dėl rinkodaros ir komunikacijos plano bei centralizuotų reklamos kampanijų parama.

Franšizės davėjai – „Čili picos“ atstovai – kelis kartus per metus lankosi partnerių picerijose, kad užtikrintų keliamus maisto ir aptarnavimo kokybės reikalavimus, atsakytų į franšizės gavėjų klausimus visais svarbiais veiklos klausimais.

Pasak S. Stankevičiūtės, pagrindiniai kriterijai keliami franšizės partneriams – patikimumas bei gebėjimas įgyvendinti keliamus reikalavimus. Patirtis viešojo maitinimo versle nėra būtina, tačiau reikalaujama, kad franšizės gavėjas turėtų savo verslo ar darbo atsakingose pareigose komercijos srityje patirties.

Mažesniuose miestuose kitokie poreikiai nei Vilniuje

Įmonės franšizinės veiklos vadovė džiaugėsi, kad per visą tą laiką, kurį „Čili pica“ plečiasi franšizės verslo pagrindu, bendradarbiavimas su franšizės gavėjais vyksta sklandžiai, tačiau visiškai išvengti problemų nėra įmanoma.

„Su franšizės gavėjais mus sieja ilgalaikis bendradarbiavimas – su daugeliu dirbame jau daugiau nei dešimtmetį, tad turime užmezgę tvirtus partnerių ryšius ir sklandų bendradarbiavimą.

Didžiausia problema, su kuria susiduriame, yra regionų skirtumai. Tai kas tinka Vilniui ar kitiems didmiesčiams ne visada tinka mažesniems miestams. Todėl viena mūsų svarbiausių užduočių – patenkinti franšizės gavėjo poreikius, atsižvelgiant į tai, kokiame regione bus atidaryta naujoji picerija. Neslėpsiu, tokiame dideliame tinkle kaip „Čili“ tai padaryti nėra lengva“, – kalbėjo pašnekovė.

Paklausta, kokį svarbiausią patarimą galėtų duoti tiems, kurie svarsto apie galimybę pirkti žinomo prekės ženklo franšizę, S. Stankevičiūtė pabrėžė gebėjimą tinkamai įvertinti savo finansines galimybes.

„Svarbu sukaupti kuo daugiau tos verslo šakos žinių, kurios franšizę pirksite. Būtina žinoti bent jau pagrindinius veiksnius, kurie turi įtakos verslo veiklai ir vystymuisi. Be to, labai svarbu realiai vertinti savo finansines galimybes“, – patarė „Čili pica“ franšizinės veiklos vadovė.

Pašnekovę kalbino Ernesta Vinevičiūtė