KFC milijonierius: pardavė franšizę ir užkariavo pasaulį

Penktadienis
2017-04-21
Susipažinkite su greito maisto restorano „Kentucky Fried Chicken“ receptų autoriumi.
 

Net sunku patikėti, kad prieš šimtmetį, sustojęs pakelės degalinėje, niekur negalėjai rasti greitai paruošiamo skanaus ir karšto maisto. Maisto užkandinių lankytojai tuo metu būdavo priversti laukti bemaž valandą, iki kol galėdavo pagaliau nuraminti savo gurgiančius pilvus. Šią problemą išspręsti sumanė niekam tuo metu dar nežinomas vieno kaimo Amerikoje gyventojas, nusprendęs, visas jėgas skirti tam, kas vėliau atnešė jam milijonus: tapo naujo formato – angl. „home meal replacement“ arba, kaip jis pats tai vadino, „sekmadienio pietūs septynias dienas per savaitę“ – pradininku. Bet apie visą istoriją nuo pradžių.

Būta vingių ir duobių

H. Sanderso (1890-1980) kelias į verslo Olimpą nebuvo rožėmis klotas – būta vingių ir duobių. Nuo pat vaikystės mūsų istorijos herojus patyrė, ką reiškia gyventi nepritekliuje. Sulaukęs vos 6-erių, mažasis Harlandas neteko tėvo ir sunki šeimos finansinė padėtis užgulė jo pečius. Dar 7-oje klasėje H. Sandersas nutraukė mokslus – verčiau susitelkė į darbus netoliese esančioje fermoje, tačiau tai negelbėjo – šeima ir toliau skurdo. Metus, kuriuos vaikai turėtų praleisti žaisdami ir šėliodami, mažasis Harlandas praleido plušdamas fermose vos už stogą virš galvos bei 14 JAV dolerių per mėnesį.

Reaguodamas į nuolatinį pakeleivių klausimą, kur šie netoliese galėtų ko nors užkąsti, verslo naujokas ilgai nedelsė ir šalia savo degalinės atidarė užkandinę. Netrukus ši tapo pagrindiniu klientų traukos objektu, „nustūmusi“ degalinę į antrąjį planą.

Paauglystės sulaukusį Harlandą gyvenimas nubloškė į kariuomenę. Po priverstinės tarnybos JAV armijos padalinyje Kuboje H. Sandersas sutiko Josephiną King Jasper, savo gyvenimo meilę. Vos tik šeimą sukūrusiam Harlandui finansinis klausimas tapo dar opesnis, bet „mėtymasis“ per įvairiausius darbus – nuo pat fermerio, transporto kontrolieriaus, draudimo pardavėjo iki keltininko – stabilumo nežadėjo.

Tad jau tuomet H. Sanderso galvoje pradėjo kirbėti mintis kurti savo verslą, bet, vengdamas rizikų, nutarė pasukti nauju keliu ir tapo teisės studentu. Sėkminga jo, kaip teisininko, karjera ilgai netruko – iki kol įsivėlė į skandalą su klientu teismo salėje.

Bemaž pusę gyvenimo dirbęs įvairiausius samdomus darbus, būdamas 40-ies Harlandas tebejautė finansų trūkumą, todėl ryžosi pradėti savo paties verslą. Vienos automagistralės pakelėje H. Sandersas atidarė degalinę. Reaguodamas į nuolatinį pakeleivių klausimą, kur šie netoliese galėtų ko nors užkąsti, verslo naujokas ilgai nedelsė ir šalia savo degalinės atidarė užkandinę, kurioje lankytojai galėjo skanauti skanios keptos vištienos su ypatingu žolelių ir prieskonių mišiniu. Netrukus ši užkandinė tapo pagrindiniu klientų traukos objektu, „nustūmusi“ degalinę į antrąjį planą. Tad H. Sandersas nusprendė užsiimti tik tuo, ką moka geriausiai, – pamaitinti išalkusiuosius.

Atrado naują nišą versle

Atradęs paklausią verslo sritį, H. Sandersas uždarė savo degalinę, o užkandinėje padidino sėdimų vietų skaičių nuo buvusių vos 6 iki 142. Netrukus atnaujino ir užkandinės interjerą. Ši kaip niekad pradėjo klestėti – lankytojai plūste plūdo. Tiesa, populiarumo pridėjo ir vieno netyčia apsilankiusio restorano kritiko parašyta puiki recenzija.

Reaguodamas į maisto gaminimo procesų greitinimo poreikį, Harlandas išsikėlė sau milžinišką iššūkį – pateikti šiltą traškią, kvapnią bei maloniai apskrudusią vištieną vos per devynias minutes!

Po dvejų metų klestinčios veiklos Harlandas atidarė keletą identiškų užkandinių Šiaurės Karolinoje – visgi tai neatnešė didelės sėkmės. Verslininkas suprato, kad, norint išlaikyti ir didinti savo verslo populiarumą, privalu ieškoti naujų strategijų: nebeužteko ypatingo recepto. Tuo metu viena aktualiausių problemų viešojo maitinimo sektoriuje buvo trukmė. Jo užkandinė taip pat nebuvo išimtis – klientai keptos vištienos turėjo laukti 45 minutes. Išalkusiems tai buvo tarsi visa „amžinybė“. Reaguodamas į poreikį paspartinti maisto gamybos procesą, Harlandas išsikėlė sau milžinišką iššūkį – pateikti šiltą traškią, kvapnią bei maloniai apskrudusią vištieną vos per devynias minutes! Ambicija nebuvo iš piršto laužta – netrukus buvo pristatyta nauja technologija – vadinamasis greitpuodis, leidęs stipriai sumažinti klientų laukimo laiką. Pritaikius šią technologiją, netrukus gimė legendinė originalaus recepto vištiena, kuri taip pat tebegaminama ir šiandien.

Žaibiškai augant restorano populiarumui, 1950-aisiais Kentukio valstijos gubernatorius H. Sandersui jau antrą sykį skyrė garbingą pulkininko statusą už indėlį į valstijos virtuvę. Titulas įpareigojo H. Sandersą ir atitinkamai atrodyti – pulkininkas kiekvieną dieną vilkėjo baltą kostiumą, šviesius marškinius, ryšėjo juodą peteliškę ir avėjo juodus batus.

Franšizė – siekiant išbristi iš skolų

Antrasis pasaulinis karas nusmukdė visos JAV ekonomiką. Pokario metais dar buvo jaučiami krizės padariniai, kurių neišvengė ir H. Sandersas. Verslas nebebuvo našus, amerikiečiai negalėjo sau leisti lankytis restoranuose. Tad, iškilo didelė grėsmė verslo gyvavimui, kurią dar labiau sustiprino naujai atidarytas greitkelis, pakeitęs keliautojų srautus – nedaug kas beužsukdavo į užkandines. Kuo toliau, tuo labiau pulkininkas pradėjo klimpti į skolas.

Būdamas 65-erių, svarstant, kaip gelbėti savo verslą, H. Sandersui kilo franšizės idėja: „O jeigu parduočiau receptą kokiam nors restoranui, ar galėčiau tokiu būdu užsidirbti? O jei aš ne tik parduočiau savo receptą, bet ir išmokyčiau virtuvės šefą, kaip tą viščiuką tinkamai paruošti? Jei viščiukas būtų skanus, tuomet jie parduotų daugiau, o man galėtų mokėti nedidelį procentą nuo kiekvienos porcijos.“

Kaip manote, kiek kartų pulkininkas Sandersas išgirdo žodį „ne“ iki to lemtingojo greito maisto industrijos raidą pakeitusio „taip“? Legenda byloja, kad 1009 kartus!

Reikėjo kuo greičiau bristi iš skolų, tad ilgai nedelsęs, pulkininkas ėmėsi veiksmų: ėjo ir beldėsi į įvairių restoranų duris, pasakodamas, kad turi puikų vištienos receptą ir gali pasidalinti patirtimi, kaip jį itin skaniai paruošti. Tai nebuvo įprastas pasiūlymas – ne vieno restorano šeimininkui tik sukėlė juoką. O dar tas jo baltas kostiumas. Kaip manote, kiek kartų pulkininkas Sandersas išgirdo žodį „ne“ iki to lemtingojo greito maisto industrijos raidą pakeitusio „taip“? Legenda byloja, kad 1009 kartus!

Po kelerių metų varginančių ir sekinančių klajonių, mėginant parduoti savo franšizę, pagaliau Harlandui nusišypsojo likimas: iki 1963 metų jis jau turėjo virš 600 franšizės pagrindu sudarytų partnerysčių JAV bei Kanadoje, o tai pulkininkui atnešdavo apie 300 tūkst. JAV dolerių per metus. Nuo kiekvieno pardavimo jis gaudavo po penkis centus, tad, galite numanyti, kokie kiekiai vištienos buvo išragaujami. Daugmaž šiuo laikotarpiu gimė ir šiandien nuo „KFC“ neatsiejama pakuotės idėja – kartoninis kibirėlis.

Nemari legenda

1965 metais, būdamas 75-erių, Harlandas Sandersas pardavė ne tik keptos vištienos receptūrą, originalią prieskonių mišinio sudėtį bei vištienos kepimo metodą, kaip tai daryta iki šiol, bet ir teises į savo, pavadinkime, vieno žmogaus kompaniją už 2 mln. JAV dolerių. Tuomet prasidėjo pasaulinė „KFC“ restoranų plėtra: iki 1970 metų, vienydamas per 3 tūkst. užkandinių, šis tinklas jau sėkmingai veikė daugiau nei 40-yje pasaulio šalių.

Harlandas Sandersas niekada neprarado savo, kaip kompanijos veido, pozicijos – kasmet jis nukeliaudavo bemaž 400 tūkst. km, lankydamas „KFC“ tinklo restoranus visame pasaulyje. Mirė jis 1980 metais, būdamas labai turtingu ir žinomu žmogumi, o šiandien veikiantys per 20 tūkst. restoranų (daugiau nei 16 tūkst. iš jų veikia pagal franšizę) liudija, kad Harlando Sanderso – maištininko, vizionieriaus, išradėjo, virtuvės šefo, tapusio verslininku, „KFC“ prekės ženklo ambasadoriaus, kaip bepavadinsit, – legenda nemari.

„KFC“ Lietuvoje

Harlando Sanderso verslo viziją į Lietuvą 2007 metais atnešė islandų kompanija „Cibus Group“, įsigijusi „KFC“ (kartu ir „Pizza Hut“) master franšizę Pabaltijo šalims. Lietuvoje šiuo metu veikia 3 restoranai. Juozo Berlicko, „KFC“ veiklos vadovo Lietuvoje ir Latvijoje, teigimu, didesnė plėtra šiose šalyse tebeplanuojama, bet savo jėgomis – pavienių franšizės gavėjų šiuo metu nėra ieškoma. Konkretesni plėtros planai kol kas neatskleidžiami.


Franšizavimo konsultantė

populiariausi forume