2017-07-07

Kaip Ingvaras Kampradas sukūrė IKEA fenomeną

„Baldų rinkos okupantė“, – apie IKEA sako vieni. „Baldų rinkos revoliucionierė“, – atliepia kiti. Kaip bepavadinsi, šiandien tai – imperija.

I. Kampradas kartą yra pasakęs: „Nei įmonei, nei verslo koncepcijai niekas negali garantuoti ilgaamžiškumo, bet niekas negalės man prikaišioti, kad net nepabandžiau".

Ir jau nuo 1943 m. gyvuoja jo įkurta didžiausia pasaulyje baldų mažmenos bendrovė – IKEA, o pats I. Kampradas, praėjusių metų „Forbes“ duomenimis, yra antras turtingiausių europiečių sąraše.

IKEA įkūrėjas yra ir kelių žymių publikacijų autorius. Pirmojoje detalizavo IKEA verslo koncepciją ir ši yra tarsi prekeivio baldais testamentas, pažymintis bendrovės ideologiją. Antrajame išspausdintame autobiografiniame pasakojime I. Kampradas atskleidė IKEA istoriją nuo pat pradžios.

O viskas prasidėjo nuo degtukų

1926 m. Švedijoje gimęs ir būdamas dar 5 m. I. Kampradas pradėjo uždarbiauti kaimynams pardavinėdamas degtukus. Sulaukęs 10 m., jis prekiavo jau ir kalėdiniais atvirukais bei sieniniais plakatais. Ūgtelėjęs dar truputį, I. Kampradas gavo vienintelę „tikrą“ jo gyvenime paskolą, siekusią 500 kronų. Sekančią dieną jaunuolis jau užsakinėjo 500 rašiklių iš Paryžiaus. Ši pirkimo-pardavimo veikla vis labiau ėmė panašėti į įmonę. Netrukus, gavus globėjo leidimą – tik tokiu būdu nepilnametis galėjo įkurti įmonę, – oficialiai gimė IKEA. Tądien I. Kampradas pradėjo iki šiol besitęsiantį IKEA fenomeną.

„Nei įmonei, nei verslo koncepcijai niekas negali garantuoti ilgaamžiškumo, bet niekas negalės man prikaišioti, kad net nepabandžiau."

Pavadinimas IKEA yra akronimas, sudarytas iš jos įkūrėjo inicialų, E – kilo iš jo tėvų ūkio vietovės Švedijoje Elmrarydo, o A – nuo gimtojo kaimo Agunnarydo.

Tiesa, pirmasis IKEA asortimentas buvo kiek kitoks nei daugelis įsivaizduotų šiandien – tai buvo plunksnakočiai, žiebtuvėliai ir šratinukai, ir tik po kelerių metų visiškai atsitiktinai buvo persiorientuota į prekybą baldais. Apylinkėse tuo metu veikė gana daug vietinių baldų gamintojų, todėl tai pasirodė esą puiki galimybė.

Tarp pirmųjų parduotų baldų buvo apmušta kėdė, kavos staliukas, netrukus sofa-lova ir kiti baldai. Jau tuomet baldams buvo suteikiami vardai, nes IKEA įkūrėjui prisiminti užsakomų daiktų serijinius numerius rodėsi sudėtinga. Pirmoji kėdė buvo pavadinta „Ruth“.

Netradiciniai IKEA sprendimai

Netrukus pradėta leisti ir nemokamai paštu platinti baldų prekybininkės katalogą, pavadintą „IKEA naujienos“, kuris pasirodė labai efektyvus būdas pritraukti klientus ir iki šiol yra nepakeičiama rinkodarinė bendrovės priemonė. Visgi dėl žemos produktų kainos dažnai pasigirsdavo įtarimų, kad IKEA baldai neva gali būti nekokybiški. Dėl to prekyba iš katalogo prarado savo reputaciją ir nebetiko būti pagrindiniu pardavimo kanalu.

Reikėjo imtis naujų veiksmų, tad buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė. Taip pat IKEA pradėjo kurti savo ekspozicijas įvairiose interjero mugėse. I. Kampradas visuomet siekė sutelkti kliento dėmesį ne į pavienius baldus, bet į interjerą kaip visumą. „Noriu ne tik šio daikto, noriu viso kambario. Tokio kaip čia“, – neretai ir šiandien išgirsime sakančius IKEA klientus. Ir šiandien, patekęs į IKEA parduotuvę, jautiesi kaip labirinte – eini viena kryptimi, sekdamas ant grindų nupieštomis rodyklėmis, kol randi išėjimą. Labiau kaip muziejuje, o ne kaip tradicinėse parduotuvėse, kuriose greitai nusuki į vieną ar kitą skyrių, iš kurio tau šio to reikia. Parduotuvės-labirinto idėją I. Kampradas pasiskolino iš Niujorko modernaus meno Gugenheimo muziejaus.

Įdomus ir dar vienas bendrovės manevras, pavadintas „bulla bulla“, kurio esmė yra sukurti masto įspūdį. Visos IKEA pakuotės didžiulės ir pripildomos, nors ir smulmenomis, bet svarbiausia – su kaupu. Taipgi nesąmoningai peršama mintis, kad nusipirkai tiek daug, o sumokėjai, palyginti mažai. Manai, jog pasisekė pasinaudoti ypatingai taupiu pasiūlymu. Ne kitaip.

Visai netikėtai kilo ir revoliucinė baldų rinkos idėja – taip, kalbame apie inovatyvų pakavimo būdą. Vienas iš IKEA darbuotojų Gilisas Ludgrenas sugalvojo „nuimti“ stalo kojas ir padėti jas po stalviršiu – dėl patogumo. Ir išties – surenkami baldai tapo nepakeičiamu dalyku. Nuo tol vienas IKEA sunkvežimis galėjo pervežti daug daugiau baldų nei jų konkurentų sunkvežimiai. Tai palengvino ne tik transportavimą, bet ir sandėliavimą ir, be kita ko, sumažino kaštus. O tai savo ruožtu leido IKEA pasiūlyti mažas kainas. Tad, gandas apie IKEA sklido vis garsiau ir vis plačiau, tačiau drauge su tuo atsirado ir vis daugiau varžovų.

Ikea

Surenkamų baldų idėja kilo visai netikėtai, vos tik vienas iš IKEA darbuotojų sugalvojo „nuimti“ stalo kojas ir padėti jas po stalviršiu.

Sunkiausi laikai

I. Kampradas tuometinius 7 dešimtmečio laikus savo autobiografiniame pasakojime įvardina kaip pačius sudėtingiausius per visą įmonės veiklos istoriją. Jo verslas pradėjo kelti grėsmę daugeliui tradicinių prekybininkų, todėl šie susibūrė kontratakai. Prasidėjo įvairūs boikotai. Vieni tiekėjai, jausdami spaudimą, visiškai atsisakė tiekti I. Kampradui savo gamintus baldus, ištikimiausieji dar siuntė, slėpdami, kas esąs tikrasis užsakovas, kartais net pristatymui nurodydami fiktyvius adresus. Taip pat IKEA buvo uždrausta dalyvauti prekybos mugėse, o ir pačiam I. Kampradui rodytis jose. Apie tai, kaip buvo ieškoma tokios situacijos sprendimų, pasakojamos įvairios istorijos, gal net legendos. Pavyzdžiui, pasakojama, kad sykį IKEA įkūrėjas prasmuko į mugę ant galinės automobilio sėdynės, pasislėpęs po „Wilton“ kilimu.

Tapo gamintojais

Kaip bebūtų, boikoto išvengti darėsi vis sunkiau, bet I. Kampradui kilo drąsi išganinga mintis – ne tik prekiauti baldais, bet ir juos gaminti. Ilgai nedelsęs, jis įsigijo dirbtuves ir paskleidė žinią, kad nuo šiol IKEA pati gamins baldus. Naujoji strategija pasiteisino – jau pirmąją dieną IKEA, pasiūliusi savo gamintų baldų liniją, sulaukė 1000 klientų. Tiesa, buvo pašiepiama, kad lankytojai plūste suplūdo tik dėl žadėtų nemokamų vaišių – kavos ir bandelių su razinomis.

Svarbiausia, kad tai išties veikė. Vaišės tapo neatsiejama IKEA koncepcijos dalimi. Ir šiandien daugelyje parduotuvių rasime restoranus, siūlančius tradicinį švedų maistą, įskaitant bulves su švediškais mėsos kukuliais. Kita vertus, reikėjo ne tik duonos, bet ir žaidimų. Todėl IKEA parduotuvėse pradėtos kurti žaidimų aikštelės, leidusios tėvams saugiai palikti savo mažuosius.

O viso to rezultatas buvo toks, kad IKEA pradėjo žaibiškai klestėti. 8 dešimtmečio pradžioje buvo atidaryta pirmoji parduotuvė už Skandinavijos ribų – Šveicarijoje. IKEA verslo koncepciją netruko „pasigauti“ daugelis kitų rinkų. Per mažiau nei 6 metus, be dviejų Švedijoje, buvo atidaryta 20 naujų parduotuvių Europoje, Kanadoje ir Singapūre.

Steigiant vis daugiau IKEA atstovybių įvairiose šalyse, nuspręsta paskirstyti ir gamybą. Nors IKEA baldai kuriami Švedijoje, jie gausiai gaminami ir besivystančiose šalyse, siekiant sumažinti išlaidas. Didžioji dalis produkcijos gaminama Kinijoje.

Franšizė tęstinumui

Dar 9 dešimtmečio pradžioje, kai IKEA parduotuvių jau buvo galima rasti 20-yje valstybių, I. Kampradas pradėjo svarstyti, kaip užtikrinti stipriai išaugusios bendrovės tęstinumą. Akcijų biržos variantas jam pasirodė nepriimtinas, o ir investicijų plėtrai ypač naujose rinkose reikėjo daug.

Ikea

Turint jau gerokai subrandintą verslo modelį, buvo sukurta IKEA franšizės sistema. Visos IKEA (išskyrus vieną) veikia pagal franšizę.

Sprendžiant šiuos klausimus ir turint jau gerokai per 4 veiklos dešimtmečius subrandintą verslo modelį, buvo sukurta IKEA franšizės sistema. Išmoktos verslo plėtros pamokos ir franšizių pardavimai leido atidaryti 43 naujas parduotuves per 9 dešimtmetį, o per paskutinįjį XX a. dešimtmetį – 69 – nuo Čekijos iki pat Kinijos.

Tai buvo pasaulio užkariavimo laikotarpis. Palanki plėtrai buvo ir to laikmečio dvasia. Buvo gyvenama išsilaisvinimo nuo komunistų idėjomis, tvyrojo maišto nuotaikos. Pasikeitė požiūris ne tik į gyvenimą, bet ir į baldus: tai, kas paprasta, yra genialu. Ir pelninga.

Šiandien visos IKEA parduotuvės (išskyrus IKEA Delft parduotuvę Olandijoje, priklausančią „Inter IKEA Systems B.V.“) veikia pagal franšizę. Jų iš viso priskaičiuojama 393 net 48-iose valstybėse. IKEA savininkė, suteikianti IKEA franšizės teises, yra „Inter IKEA Systems B.V.“.

Evoliucija tęsiasi

2013 metais I. Kampradas pasitraukė iš IKEA vadovo pareigų ir užleido pagrindinę sceną vienam iš savo sūnų, bet IKEA galybė, kaip I. Kampradas ir tikėjosi, rodos, nesvyruoja.

Priešingai – bendrovė nenustoja evoliucionuoti. Birželio mėnesį bendrovė paskelbė ketinanti žengti per visą savo 74 metų gyvavimo laikotarpį analogo neturintį žingsnį. Ketinama IKEA baldus pardavinėti ne tik savo tinklo parduotuvėse, bet ir per trečiųjų asmenų elektronines parduotuves. Kol kas dar neskelbiama, kas taps baldų mažmenininkės partnere, tačiau pasklido svarstymai, kad tai gali būti „Amazon“.

---

Lietuvoje IKEA buvo atidaryta 2013 metais Vilniuje. Nuo 2015 metų Klaipėdoje veikia IKEA prekių užsakymo ir atsiėmimo vieta.

Dalintis straipsniu

Rūta Jadzevičiūtė

Franšizavimo konsultantė
Parašyti autoriui