2017-07-14

Ištyrė, koks lietuvių požiūris į verslą

Šalies gyventojų apklausos atskleidė naujausias verslo tendencijas: pats kurti verslą norėtų kas trečias lietuvis.

Kokias asociacijas kelia verslas

Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto (toliau – LLRI) užsakymu šiais metais atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenis daugiau nei pusė (53 proc.) šalies gyventojų mano, kad verslininkai veikia didelės rizikos zonoje, kurioje arba gali laimėti – ir turėti aukštą pelno maržą, – arba totaliai pralaimėti – ir sužinoti, kas yra verslo dugnas.

Neatsitiktinai kaip neišvengiamos verslo dedamosios, apklaustųjų nuomone, toliau rikiuojasi išradingumas ir inovacijos (51 proc.). Realybė yra tokia, kad šiandien konkurencinė aplinka Lietuvoje yra įtempta, palyginti su laikais, kai rinka dar buvo visai jauna, todėl įmonės naujokės šiandien priverstos dirbti revoliucioningai, jog gebėtų sukurti stiprius prekės ženklus, kurie vertinami.

2012 m. tyrime daugiausia lietuvių verslininkus siejo su visuomenine padėtimi ir sunkiu darbu.

Vaikams linki verslininko karjeros

Įdomu tai, kad nepaisant nuomonės, jog kurti verslą yra itin rizikinga, net 48 proc. šalies gyventojų savo vaikams linki verslininko karjeros, rašoma LLRI pranešime.

„Verslininko įvaizdis evoliucionuoja. Žmonės verslininkus laiko inovatoriais. <...> Tai, kad pusė žmonių savo vaikams linki tokios karjeros, gali būti impulsas Lietuvos ateičiai. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje kuriančių, besiimančių iniciatyvos ir nebijančių atsakomybės piliečių daugės. Klausimas, ar valstybė šį potencialą sugebės išnaudoti”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Jaunimas vertina palankiau

To paties tyrimo rezultatai rodo, kad galimybes kurti verslą palankiau vertina jaunimas iki 25 metų bei turintieji aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas.

„Jaunimas nebijo rizikuoti, nebijo „užplaukti ant seklumos“. Vyresniame amžiuje savo verslo mieliau imasi tie, kurie jau „išplaukę į gilius vandenis“ – išsimokslinę, pasistūmėję karjeroje, didesnes pajamas gaunantieji. Pastarieji į verslą žiūri nebe taip romantiškai, tačiau įvertina, kad nerealizuotos idėjos, sukaupta patirtis, santaupos, pažįstamų žmonių bei draugų ratas yra tai, kas leidžia imtis verslo ir pačiam tvirtai stotis ant kapitono tiltelio“, – apklausos rezultatus komentuoja sociologas Ignas Zokas.

Tokią pat tendenciją atskleidžia ir kitas – DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas – Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas. Jame nustatyta, kad 18-25 amžiaus jaunuoliai sąlygas Lietuvoje kurti verslą vertina palankiai arba greičiau palankiai. Šį atsakymą pasirinko per 44 proc. minėto amžiaus respondentų. O apklausoje dalyvavę 46-55 m. amžiaus žmonės verslo sąlygas šalyje palankiai vertina tik 24 proc. Panašu, kad su metais optimizmas blėsta.

Galimybes kurti verslą palankiau vertina jaunimas iki 25 metų bei turintieji aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas.

Noras kurti verslą

DNB banko pranešime akcentuojama, kad su amžiumi kinta ne tik verslo sąlygų vertinimas, bet ir noras kurti verslą. Tarp 18-25 metų amžiaus žmonių 10 proc. turi konkrečius planus kokį verslą kurs ir ketina juos įgyvendinti per artimiausius 3 metus. Tuo tarpu perkopus 36 metus norinčiųjų sumažėja daugiau nei dvigubai.

Noro kurti verslą turi daugiau jauni žmonės. Perkopus 36 metus norinčiųjų sumažėja daugiau nei dvigubai.

Jaunesni labiau tiki savo jėgomis

Taip pat matoma dar viena ryški tendencija – kuo jaunesnis žmogus, tuo labiau nori kurti įmonę vienas. Norą kurti verslą individualiai išreiškė 35,3 proc. 18-25 m. respondentų. Tuo tarpu vyresni vis labiau linksta prie šeimyninio verslo modelio, o labiausiai tokį verslą norėtų kurti 46-55 m. sulaukę respondentai – net 50 proc., teigiama DNB banko pranešime.

Jauni žmonės nori kurti verslą individualiai, vyresni – su šeima.

Jaunimas renkasi modernesnes verslo sritis

DNB banko užsakyto tyrimo metu išsiaiškinta, kad 18-25 m. apklausos dalyviai savo verslą labiausiai kurti norėtų Sveikatos apsaugos srityje (16,2 proc.). Antrąja vieta šioje amžiaus grupėje dalinasi turizmas ir prekyba (11,8 proc.), o trečioje vietoje atsidūrė IT ir kultūros sritys (10,3 proc.). Mažiausiai šios amžiaus grupės respondentai norėtų imtis verslo gamybos srityje (8,8 proc.).

Kone atvirkščiai savo prioritetus įvardino 56 m. ir vyresni respondentai: 16,3 proc. jų verslo norėtų gamybos srityje, mažiausiai – vos 1,3 proc. IT srityje.

Jauni žmonės savo verslą labiausiai kurti norėtų Sveikatos apsaugos srityje, vyresni – gamybos.

„Savaime suprantama, skirtingų kartų žmonės kurtų skirtingus verslus. Tai natūralus pasiskirstymas, juk kai kurių sričių tuo metu kai vyriausieji respondentai mokėsi, net nebuvo. Pavyzdžiui, kas dešimtas jaunas žmogus kurtų verslą IT sektoriuje, tuo tarpu tarp vyresnių tokią svajonę turi pavieniai respondentai. Jaunimo noras imtis verslo sveikatos srityje rodo ir kitą aspektą – jauni žmonės tampa pragmatiškesni ir renkasi sritis žvelgdami į ateities perspektyvas“, – tyrimo rezultatus komentuoja Andrius Ivašauskas, DNB Smulkių verslo klientų departamento vadovas.

Verslas augina ekonomiką

Ir pabaigai – grįžkime prie LLRI pranešimo. Jame teigiama, kad net trys iš keturių respondentų mano, kad būtent verslas yra ekonomikos variklis ir tik 24 proc. mano, kad ekonomikos augimą kuria valdžia ir institucijos.

„Tai rodo tam tikrą visuomenės brandą. Žmonės vis labiau suvokia, kaip veikia ekonomika ir koks yra pirminis ir pagrindinis ekonominės gerovės šaltinis. Tai reiškia, kad dauguma žmonių supranta, kad asmeninė gerovė ir geras gyvenimas ateina ne iš valdžios dosnumo, pašalpų, o iš asmeninės iniciatyvos, kūrybos ir ekonominės veiklos“, – teigia Ž. Šilėnas.

Kaip ir prieš penkerius metus, pagrindine verslininkų funkcija visuomenėje gyventojai laiko darbo vietų kūrimą, taip mano net 55 proc. respondentų. Šiek tiek mažiau – 48 proc. teigia, kad pagrindinė verslininkų funkcija – gaminti prekes ir paslaugas, 42 proc. – uždirbti pelną, net trečdalis kaip vieną pagrindinių funkcijų minėjo mokesčių mokėjimą, priduriama LLRI pranešime.

Dalintis straipsniu