Mūsų šalies verslininkai linkę pirmiausia pasitikėti savo jėgomis

Gytis Morkūnas
Gytis Morkūnas / „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius
05.08.2018
Galima manyti, kad tai viena iš priežasčių, kodėl „Versli Lietuva“ per metus sulaukia vos vienos kitos užklausos apie verslo plėtrą pagal franšizės verslo modelį.
 

Apie tai kalbamės su verslo pradžios klausimais pradedančius šalies verslininkus konsultuojančios, verslumą, tvarią ir modernią verslo plėtrą Lietuvoje skatinančios organizacijos „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktoriumi Gyčiu Morkūnu.

– Kodėl Lietuvos verslininkams franšizės verslo modelis nėra patrauklus?  

– Esame turėję vieną sėkmingą atvejį, kai po mūsų konsultacijų buvo sėkmingai įsigyta kavinės tinklo „Coffee Hill“ franšizė Marijampolėje. Deja, šis atvejis vienintelis. Mūsų šalies verslininkai labai retai teiraujasi apie galimybę plėsti verslą pagal franšizės verslo modelį.  

Priežasčių, matyt, keletas. Visų pirma, tarptautinės franšizės yra be galo brangios, jos orientuotos į dideles rinkas. Verslą plėtojant didelėje rinkoje padengti franšizės įsigijimo sąnaudas ir susigrąžinti investicijas, nėra sunku. Mažoje Lietuvos rinkoje tą padaryti labai sudėtinga. Todėl net ir tie verslininkai, kurie norėtų dirbti pagal franšizės modelį, paprasčiausiai negali įpirkti brangių, gerai visame pasaulyje žinomų prekės ženklų franšizių.  

Todėl didžioji dalis šalies verslininkų ryžtasi patys kurti verslą nuo nulio arba nukopijuoja sėkmingai užsienyje veikiančius franšizės verslo modelius ir jiems sukuria savo prekės ženklus.  

– Kokie franšizės kaip verslo modelio privalumai?  

– Šis verslo modelis užsienyje labai populiarus ne be reikalo. Jo privalumai labai aiškūs. Vienas jų –  įsigijus gerai žinomo prekės ženklo, pavyzdžiui, „McDonald‘s“ franšizę, tikimybė, kad tavo verslas pasiseks, gerokai išauga nei pradėjus verslą nuo nulio. Įsigijus franšizę įgyji laiko ir sėkmės patikrintą įdirbį. Tiesa, „McDonald‘s“ franšizė kainuoja milijoną, todėl teisę atidaryti šiuos restoranus Lietuvoje yra įsigiję ne mūsų šalies verslininkai, o Maltos įmonė.  

Turime ir kitokių pavyzdžių. Pavyzdžiui, labai gerai visame pasaulyje žinomas prekės ženklas „Subway“. Tačiau Lietuvoje jiems, kiek žinau, sekasi banguotai. Matyt, šis atvejis – puikus įrodymas, kad tai, kas veikia kitose rinkose, nebūtinai automatiškai sėkmingai pasiteisins Lietuvoje.  

Franšizės modelis yra išskirtinis tuo, kad čia netoleruotini jokie nukrypimai. Turi būti veikiama pagal iš anksto sutartas taisykles, verslo planą. Tačiau kartais reikalingos adaptacijos, kad verslo modelis suveiktų konkrečioje rinkoje. Kitaip tariant, ne kiekvienas, net ir labai gerai pasaulyje žinomas prekės ženklas Lietuvoje bus sėkmingas, jeigu jo gaminamas produktas ar paslauga nebus priimtina lietuviams.   

– Atrodo, kad lietuviai labai mėgsta kavą, tačiau štai iki šiol neturime nė vienos „Starbucks“ kavinės.  

– Tai specifinis atvejis. Ilgą laiką mūsų rinka šiam prekės ženklui tikrai buvo neįdomi. Tačiau per tą laiką atsirado labai stiprūs vietiniai žaidėjai. Sakyčiau, kad dabar kavos, skirtos išsinešti, ir kavinių rinka yra užpildyta. Žinoma, neabejoju, kad jeigu „Starbucks“ būtų atidaryta Lietuvoje, klientų joje netrūktų. Tačiau čia vėlgi susiduriame su didelėmis franšizės pirkimo sąnaudomis.   

– Ar Lietuvos rinka dabar patraukli didiesiems prekės ženklams? 

– Ji yra patraukli tiek, kiek franšizės gavėjai yra pajėgūs susimokėti už pačią franšizę ir visus kitus sutartyje numatytus mokesčius. Lietuvoje matome keletą sėkmingų pavyzdžių. Pavyzdžiui, tas pats mano minėtas „McDonald‘s“. Tačiau šiuo atveju Lietuva yra tik maža dalis daug didesnio plėtros regiono. Pastebime, kad tokio dydžio įmonėms kaip „McDonald‘s“ Lietuva yra per mažas regionas, kad jis būtų svarstomas kaip plėtros kryptis.   

– Sakote, kad kavinių rinka Lietuvoje užpildyta, o kokių franšizių Lietuvoje trūksta? Kurie verslo sektoriai dar nėra persotinti ir kur galėtų atsiverti naujos galimybės šalies verslininkams? 

– Jeigu kas nors žinotų atsakymą į šį sudėtingą klausimą, jie turbūt jau plėstų savo verslą. Į mus dažniausiai žmonės kreipiasi su labai panašiomis verslo idėjomis. Pavyzdžiui, dažnas Lietuvos gyventojas turi svajonę atidaryti savo barą ar restoraną. Apie 40 procentų į mus besikreipiančių pradedančiųjų verslininkų nori atidaryti maitinimo įstaigas. Nors būtent šis verslas laikomas vienu rizikingiausių, jis vis dar pats populiariausias.   

Ne ką mažiau populiaru kurti grožio ar sveikatos paslaugas teikiančias įmones. Dabar ypač daug atidaroma masažo ir kosmetologinių kabinetų.  

Prieš keletą metų Vilniuje buvo pastebimas paslaugas vaikams teikiančių įmonių kūrimosi bumas. Dabar, kai sostinėje veikia daug privačių darželių, vaikų žaidimo kambarių, auklių agentūrų, šios srities naujų įmonių įkuriama kur kas mažiau. Atrodo, kad ir ši rinka jau užpildyta.  

– Ar ieškant tinkamos franšizės verta sekti madas, o galbūt naudingiau ieškoti nišinio produkto ar paslaugos, apie kurią niekas mūsų rinkoje dar nežino?  

– Visuomet yra du keliai. Vienas jų – daryti tai, kas tau patinka, kam jauti aistrą, imtis tos srities, kurioje gali būti geriausias. Tuomet nelabai nesvarbu, ar ta prekė, paslauga tuo metu yra „ant bangos“. Tau vis tiek turėtų pasisekti, nes dirbsi su užsidegimu, stengsiesi iš visų jėgų.  

Kitas būdas – sekti tendencijas, naujoves. Iš kur naujienos ateina pas mus? Daugiausiai iš užsienio. Daug verslų Lietuvoje taip ir pradedami. Žmonės išvažiuoja, pasisemia naujų idėjų, pamato, kaip veikia nauji verslai, kurių Lietuvoje dar nėra. Ieškoti verslo idėjų užsienyje – nieko blogo. Tai – tradicinis būdas.  

– Kokias perspektyvas atveria plėtra pagal franšizės verslo modelį ir ar jis tinka visiems verslams? Ar yra būdų kaip tai įvertinti?  

– Pradedant bet kokį verslą pirmiausia reikia įvertinti sąnaudas ir naudą, kurios galite tikėtis. Tai ypač aktualu svarstant, kokio prekės ženklo franšizę įsigyti. Iš patirties matome, kad mūsų šalies verslininkai, įvertinę visas sąnaudas, nusprendžia, kad jiems finansinės naudos įsigyta franšizė neatneš. Galbūt tai nulemta ir mūsų, lietuvių, charakterio savybių. Esame linkę pirmiausia pasitikėti savo jėgomis ir viską daryti patys. 

– Ar per didelis pasitikėjimas savimi versle kiša koją, o galbūt kaip tik padeda sparčiau kilti į verslo aukštumas?  

– Jeigu nepasitiki savimi, verslo net nepradėk. Žinoma, valdyti rizikas būtina, nes „sudegti“ galima labai greitai. Ypač verslo pradžioje, kai turima labai mažai resursų. Keli neteisingi žingsniai gali būti lemtingi – įmonė bus priversta užsidaryti net jeigu verslo idėja ir buvo labai gera. Jeigu nevaldysime pinigų srautų, jeigu neskaičiuosime, pasitikėjimas savimi nepadės išsaugoti, o juo labiau išplėsti verslo.   

– Ką siūlytumėte toms įmonėms, kuris svarsto galimybę plėstis pagal franšizės verslo modelį? 

– Viską gerai apsvarstyti ir įvertinti. Kiekvienas verslas yra individualus. Kiek yra potencialo parduoti savo franšizę Lietuvos regionuose? Labai mažai. Užsienio rinkose parduotų lietuviškų franšizių taip pat kol kas labai mažai. Turėkite tai omenyje, tačiau jokiu būdu neatmeskite tokios galimybės. Apsvarstykite visus galimus scenarijus. Franšizė gali būti tinkamas verslo plėtros būdas, tačiau jis ne visuomet yra lengvai įgyvendinamas.   

Pamenu atvejį, kai į „Verslią Lietuvą“ kreipėsi verslininkas, norėjęs pardavinėti savo kavinukės franšizę. Įvertinę tai, kad jo prekės ženklas nebuvo gerai žinomas ir stiprus, mes jam patarėme to nedaryti. Kažin ar būtų atsiradę norinčių už tokį prekės ženklą mokėti pinigus. Norint plėstis užsienyje, prekės ženklas turi būti tarptautinis.  

– Ženklas „Pagaminta Lietuvoje“ užsienyje vertinamas su pliuso ar minuso ženklu? 

– Tai priklauso nuo rinkos geografijos ir to, apie kokius produktus ar paslaugas kalbame. Yra tam tikrų pramonės sričių, kuriose ženklas „Pagaminta Lietuvoje“ vertinama su pliuso ženklu. Kalbu apie lietuvišką tekstilę, lazerius, maisto produktus. Tiesa, šie produktai labiausiai vertinami Rytų rinkose. Vakarų Europą savo lietuviškai produktais nustebinti sunku.    

– Lietuvos rinkos mažumas stabdo verslo plėtrą ar atvirkščiai – atveria naujas galimybes jauniesiems verslininkams, nes čia jie gali pasibandyti, o tuomet tvirtai žengti į užsienio rinkas? 

– Vienareikšmio atsakymo nėra – ir taip, ir ne. Dėl mažos rinkos mūsų lietuviškos įmonės negali užaugti iki tokių žaidėjų, kurie iš karto būtų stiprūs ir galėtų drąsiai, užtikrintai eiti į tarptautines rinkas. Priešingai nei Kinijos arba Lenkijos įmonės, kurios gali labai greitai užaugti ir sustiprėti savo didelėse rinkose. Dėl to jos gali leisti sau eksperimentuoti arba mesti didelius pajėgumus siekiant užkariauti užsienio rinkas.  

Kita vertus, lietuviai verslininkai iš karto yra priversti galvoti kitaip, ieškoti naujų kelių ir naujų  rinkų savo prekių realizavimui. Todėl mes nuo pat pirmųjų žingsnių esame labai stipriai orientuoti į prekių eksportą, o tai pliusas.  

Pašnekovą kalbino Ernesta Vinevičiūtė


populiariausi forume