Franšizės verslo modelį laidoti per anksti

Ketvirtadienis
2017-08-03
Tarptautinės franšizavimo asociacijos prezidentas, bemaž didžiausias franšizavimo ambasadorius Robertas Cresantis teigia, kad franšizavimas – ateities verslo modelis.
 

Daugiau negu pusę šimtmečio skaičiuojantis franšizės verslo modelis abejones kelia daugeliau. Kaip keičiasi verslo aplinka ir kokios tendencijos ryškėja?

Kortas sumaišė viešojo maitinimo industrija

Tiesa ta, kad labiausiai franšizuojamas verslo sektorius yra ne kuris kitas, o žinoma, greito maisto. Daugelis šio sektoriaus didžiųjų tinklų, tokių kaip „McDonald‘s“, „Wendy‘s“, „Burger King“, „Taco Bell“, „Subway“, yra franšizuoti ir ne mažiau kaip 85 proc. visų jų restoranų yra valdomi franšizės gavėjų.

Tarptautinės franšizavimo asociacijos (angl. International Franchise Association) duomenimis greito maisto restoranai, įkurti franšizės pagrindu, sudaro 26 proc. visų tokiu būdu įkurtų padalinių. O net 46 proc. darbo vietų franšizavimo rinkoje yra sukurtos būtent greito maisto industrijoje.

Greito maisto tinklai, pirmenybę teikdami franšizės verslo modeliui, tapo ir didžiausiu stimulu ekonominės krizės laikotarpiu (2008–2010 m.). Paradoksalu, bet recesija daugelį verslininkų netgi paskatino tapti franšizavimo rinkos dalyviais ir tokiu būdu užsitikrinti didesnį stabilumą. Niekas nenori investuoti ir rizikuoti, esant nestabiliam ekonominiam klimatui.

Bet štai pastaraisiais metais greito maisto industrija išgyvena sunkmetį. O tai, savo ruožtu, neigiamus atgarsius sukėlė ir visai franšizavimo rinkai. Sunkmetį išprovokavo intensyviai besiplečiantys fast casual tipo restoranų tinklai (šiuose, kaip ir greito maisto užkandinėse, staliukai nėra aptarnaujami, bet meniu sudaro aukštesnės kokybės ir sveikesni patiekalai). Šių populiarumas žymi svarbius viešojo maitinimo kultūros pokyčius. Tai, jog žmonės ieško sveikesnio, kartu ir kokybiškesnio, maisto alternatyvų. O ir nostalgiją „McDonald‘s“ kuo toliau, tuo mažiau kelia dabartinei kartai. Atsižvelgdami į tai, žmonės nepatikliai ėmė žiūrėti į franšizės verslo modelį. Visi puikiai žino, kokias sparčios plėtros galimybes teikia franšizavimas. Bet tai, kas greita, sutikite – dažnai atrodo nekokybiška.

Versle yra vietos visiems

Ar visa tai reiškia, kad franšizavimas nebeatitinka šiandieninės verslo aplinkos poreikių? Ar tai paprasčiausiai tampa pasenusiu verslo modeliu? R. Cresantis QSR portalui teigė, kad franšizės verslo modelį laidoti per anksti. Kasmet franšizės sistemų tik daugėja, jos sukuria daugybę darbo vietų. Štai tarptautinė franšizavimo asociacija prognozuoja, kad 2017 metais franšizavimo būdu bus įsteigta per 11 500 naujų padalinių, bendras jų skaičius viršys jau 744 000.

Tai, kad franšizavimas yra kažkas, kas mažiau kokybiška, pasak R. Cresančio, yra paskutinis šiaudas, kurio griebiamasi.

Tai, kad franšizavimas yra kažkas, kas mažiau kokybiška, pasak R. Cresančio, yra paskutinis šiaudas, kurio griebiamasi. Yra aukštos kokybės viešojo maitinimo įstaigų, kurios nėra franšizuotos, bet ne ką mažiau yra ir aukštos kokybės restoranų, kurie yra franšizuoti.

R. Cresantis mano, kad vietos verslo arenoje turėtų rasti visi. Juk, pavyzdžiui, keliaujant užsienio šalyje, kartais pažįstamo prekės ženklo restoranas kur kas labiau vilioja, nes puikiai žinai, ko ten nuėjus tikėtis. Kitais kartais, kai nori atrasti kažką naujo ir galbūt netikėto, labiau norisi užsukti į vietinį restoranėlį.

„Dalyvavau kartą radijo laidoje Čikagoje. Kažkas tuomet manęs paklausė: „Ar jūs (supraskite – franšizavimo propaguotojai) nesate pats baisiausias košmaras visam smulkiajam verslui?“ Atsakiau, kad ne, iš tiesų pats smulkusis verslas yra netgi dažniau franšizuojamas. Kai atsidarai trečią ar ketvirtą restoraną, supranti, kad turi potencialo, bet neturi pakankamai kapitalo didesnei plėtrai, kai atrandi profesionalius ir ambicingus restorano vadovus, kuriems gali patikėti patiems valdyti tavo restoraną, ateina momentas, kai franšizė pradeda atrodyti kaip geriausias sprendimas. Verslo aplinkoje vietos yra visiems – tiek franšizuotiems verslams, tiek nefranšizuotiems“, – pasakoja jis.

Smulkūs franšizės gavėjai gali būti išstumti

Aiški yra tendencija, kad franšizavimo rinkoje vis labiau yra koncentruojamasi į daugelio padalinių franšizės gavėjus, tad tiems, kurie turi pakankamai lėšų vos vienai franšizei, galingiausi prekės ženklai tampa vis mažiau įkandami. „Tai lemia, kad smulkūs franšizės gavėjai pirks franšizes, kurios nebus pirmo jų pasirinkimo, bet paprasčiausiai bus įperkamos“, – pastebi R. Cresantis.

Pirmiausia, R. Cresantis pažymi, kad viena iš priežasčių yra teisinio reguliavimo našta, užgulanti kiekvieno franšizės gavėjo pečius. Dėl to, natūralu, kad franšizės davėjai ieško patyrusių verslo vilkų, jau turinčių šimtus veikiančių restoranų ar parduotuvių, kurie jau žino, kur patenka ir kaip susidoroti su gresiančiais iššūkiais versle. Neretai šie stambūs franšizės gavėjai, kartais ir smulkūs, atneša į franšizės sistemą inovatyvių idėjų, kurias franšizės davėjai gali adaptuoti savo versle.

Kartu, stambūs franšizės gavėjai, atidarydami ne vieną ir ne du, o dar daugiau padalinių, padeda kur kas sparčiau vykdyti prekės ženklo plėtrą. Nors pastebėtina, kad agresyvi verslo plėtra šiandien nebėra aukščiau visko. Gyvename prekės ženklo fanatizmo laikais, tad labai daug lemiantis faktorius yra reputacija. O šią užtikrinti lengviau turint kelis stambius franšizės gavėjus, o ne visą jų pulką.

Franšizavimo ateitis, žinoma, neatsietina nuo politinių sprendimų. Ypač dabar, perėjus prie Donaldo Trumpo administracijos. Pasak R. Cresančio, iš šios naujos administracijos verslininkai tikisi ypač palankių sprendimų, rašo QSR.

FranchiseINFO.lt


populiariausi forume