Kaip ir kodėl franšizės verslo modelis keičiasi?

Įdomias ir naudingas teisininko įžvalgas skelbia Niujorko teisės žurnalas (angl. New York Law Journal).

Anot R. M. Barkoffo, tam, kad geriausiai suprastume, kaip kito franšizės verslo modelis, būtina prisiminti praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, kuomet šis, tuomet dar visiškai jaunas alternatyvus verslo modelis, formavosi.

Tiesa, modernaus franšizavimo ištakas buvo galima stebėti dar anksčiau, šeštajame dešimtmetyje, kuomet pradėjo augti ir plėstis dabar jau tokie visame pasaulyje žinomi prekės ženklai kaip „McDonald‘s“, „Holiday Inn“ ar „Kentucky Fried Chicken“.

Nors amerikietis Ray Krocas buvo įžvalgus verslininkas, kažin ar jis galėjo įsivaizduoti, kad „McDonald‘s“ tinklas, jo dėka tapęs vienu sėkmingiausių franšizės pavyzdžių, taip sėkmingai plėsis iki pat šių dienų. Kažin ar įžvalgesnis buvo ir „Subway“ tinklo franšizės kūrėjas Fredas DeLuca.

Šiandien šie restoranų tinklai yra vieni didžiausių ir sėkmingiausių visame pasaulyje, o franšizės verslo modelis išsiplėtė už restoranų verslo ribų. Šiuo metu skaičiuojama, kad franšizės verslo modelis yra taikomas daugiau nei 85-iose pramonės šakose.

Be to, jau kurį laiką franšizavimas nebėra tik būdas pristatyti produktus vartotojams. Dabar jis naudojamas ir paslaugoms teikti.

Keičiasi ir franšizės gavėjai

Sparčiai populiarėjant franšizės verslo modeliui keitėsi ir franšizės gavėjai. Pirmaisiais franšizės, kaip verslo modelio, gyvavimo metais tipinis franšizės gavėjas buvo asmuo, dažniausiai vyras, ieškantis būdų, kaip tapti rytojaus dienos sėkmingu verslininku. Pritaikydami franšizės davėjų sistemos metodus, naudodamiesi įgūdžiais, apmokymais, metodologija ir kapitalu, daugybė franšizės gavėjų pasiekė sėkmę. Iš dalies dėl savo darbo etikos, iš dalies ir dėl to, kad geri franšizės davėjai suteikė tinkamas darbo priemones ir apmokymus.

Tačiau pastarąjį dešimtmetį pastebima, kad daugėja franšizės gavėjų, valdančių kelis padalinius, o kai kuriais atvejais ir kelis franšizės tinklus. Šių franšizės gavėjų toli gražu nepavadinsi smulkiaisiais verslininkais, kokiais paprastai tradiciškai laikomi franšizės gavėjai.

Kai kurie franšizės gavėjai įkūrė įmones, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama viešai. Kiti išaugo naudodamiesi privataus kapitalo fondais. Galima suskaičiuoti daugybę įmonių, kurios savo dydžiu varžosi ar net pralenkia savo franšizės davėjus. Kai kurie didieji franšizės gavėjai netgi patys tapo franšizės davėjais.

Dideli ar maži?

Beveik kiekvienas didelis tinklas turi ir didelius, ir mažus franšizės gavėjus. Franšizės davėjams tenka pritaikyti savo verslo valdymo sistemas taip, kad jos tarnautų ir tiktų visiems – tiek didiesiems, tiek ir smulkiesiems franšizės gavėjams.

Akivaizdu, kad dideli franšizės gavėjai tampa vis savarankiškesni. Dažnai jie gali patys apmokyti savo darbuotojus ir vadovus. Didieji franšizės gavėjai turi pakankamai perkamosios galios, kad be pagalbos iš šalies iš pardavėjų išsireikalautų geresnių kainų. O ir reklamos srityje jie turi daugiau galimybių, apie kurias smulkieji franšizės gavėjai gali tik pasvajoti.

Kadangi dauguma paslaugų, kurias paprastai teikia franšizės davėjai, nebėra aktualios didiesiems franšizės gavėjams, franšizės davėjai priversti keistis. Jie privalo rasti būdų, kaip patenkinti ne tik didžiųjų franšizės gavėjų, bet ir naujokų bei smulkiųjų franšizės gavėjų poreikius.

Skiriasi ir didžiųjų bei mažųjų franšizės gavėjų ilgalaikiai tikslai. Anksčiau dauguma mažųjų franšizės gavėjų į savo verslą žiūrėjo kaip į priemonę, padedančią įgyti daugiau turto, kurį būtų galima perduoti savo vaikams. To pasekmė – šiandien egzistuoja daugybė įmonių, kurioms vadovauja pirmųjų franšizės gavėjų vaikai ar giminaičiai ir jos jau tapusios šeimos verslu.

Be abejo, kai kurie franšizės gavėjai nusprendė „išsigryninti savo žetonus“ ir pardavė savo turimas franšizės teises. Tuo dažniausiai pasinaudoja besiplečiantys didieji franšizės gavėjai – jie perperka franšizės teises iš tų savininkų, kurie nori pasitraukti iš žaidimo.

Keičiasi ir vertybės

Pasak R. M. Barkoffo, pagrindinis senųjų franšizės sistemų elementas, kurio neįmanoma rasti jokiame apskaitiniame dokumente, yra senosios kartos ir jos palikuonių draugystė. Anksčiau kasmetės franšizės verslo atstovų konferencijos primindavo buvusių klasės draugų susitikimus. Jose skambėdavo ne tik diskusijos apie iššūkius, su kuriais susiduria franšizės verslo modelis ir jo atstovai.

Stiprėjant profesionaliam įmonių valdymui ir vis labiau įsitraukiant investuotojams, kurių pagrindinis tikslas uždirbti pinigų, vertybės ir verslo tikslai pasikeitė.

Dabar nebėra vieno žmogaus, kuris išsiskirtų kaip pagrindinis franšizės verslo modelio vėliavnešys. Nors pagal franšizės modelį veikiančių įmonių dabar yra kur kas daugiau nei prieš kelis dešimtmečius, tokių žmonių, kaip „Kentucky Fried Chicken“ (dabar žinomo kaip KFC) tinklo įkūrėjas Harlandas Sandersas, ar tokių garsių prekės ženklų kaip picerijų tinklas „Papa Johhn‘s“ šiuolaikiniame pasaulyje mažiau.

Pagal franšizės modelį veikiančioms įmonėms dabar dažniausiai vadovauja profesionalūs verslininkai, kurie dirba ne vien tam, kad galėtų išmaitinti savo šeimas. Jų tikslas – uždirbti pinigų investuotojams, kurie neretai yra labai nutolę nuo franšizės pagrindu veikiančios įmonės valdymo ir veiklos.

Ilgalaikiai tikslai

Kita vertus, vyresnė mažųjų franšizės gavėjų karta sutelkusi dėmesį į ilgalaikius tikslus. Jie nori ateityje perduoti verslą savo vaikams arba sulaukę pensijos jį parduoti. Todėl su franšizės davėjais jie yra sudarę ilgalaikes sutartis.

Sparčiai besiplečianti naujoji franšizės gavėjų karta elgiasi priešingai. Jie koncentruojasi į trumpesnius laikotarpius. Nors kai kurie privataus kapitalo fondai investuoja į franšizes ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, daugybė franšizės davėjų sulaukia investuotojų paramos tik metų ketvirčiui. Tokie investuotojai linkę keisti savo portfelius, kai investicijos į franšizę artėja arba pasiekia penkerių metų ribą. Dėl to būsimiems franšizės gavėjams R. M. Barkoffas pataria nekreipti pernelyg daug dėmesio į tai, kas tuo metu vadovauja įmonei, kurios franšizę planuojama įsigyti.

Naujųjų technologijų svarba

Dėl įvairių technologinių pokyčių ateityje gali visiškai nebereikėti brangių pastatų, kuriuose iki šiol tradiciškai vyksta didžiųjų tinklų gavėjų mokymai. Tačiau tuo pačiu bus prarasta ir kai kas daugiau – asmenio bendravimo akis į akį teikiama nauda.

Išmintingi investicijų valdytojai, paklausti, kaip klostysis reikalai vertybinių popierių biržoje, sako: „Akcijų kursai svyruos“. Šis teiginys veikiausiai gali būti pritaikytas ir kalbant apie franšizavimo rinką. Galų gale, juk niekas nežino, ką atneš rytojus.

Straipsnį rengė Ernesta Vinevičiūtė