Pradėjo, kai apie franšizę retas kas žinojo

Penktadienis
2018-04-13
1993-iasiais į Lietuvą atkeliavusi unikali pagal japonų ir vokiečių metodinę sistemą sukurtos muzikos mokymo programos netruko išpopuliarėti.
 

Dabar 35 Lietuvos miestuose veikia 89 YAMAHA mokyklos ir klasės ir net kai šalyje mažėja gyventojų skaičius, mokinių skaičius šiose mokyklose auga. Nuo pirmųjų YAMAHA muzikos mokyklos dienų už jos vairo stovinti Jolanta Pulauskienė atvirai dalijasi sėkmės paslaptimis ir prisimena pirmuosius sunkius žingsnius.

Sėkmės komponentai

Žinomas prekinis ženklas, teisinga mokymo metodika, progresyvi franšizės sistema, atvirumas naujovėmis, entuziazmas ir puikiai parinktas bei parengtas mokytojų kolektyvas – ne vieną sėkmės komponentą vardija YAMAHA muzikos mokyklų vadovė ir master franšizės gavėja J. Pulauskienė.

„Mes buvome sėkmingi nuo pat pradžių“, – nesikuklina pašnekovė.

Visgi ilgas YAMAHA kelias Lietuvoje nebuvo vien rožėmis klotas. Teko ištverti ekonomines krizes, išmokti dirbti su skirtingų kultūrų žmonėmis, pripratinti lietuvius prie naujovių, prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir tobulėjančių technologijų, įveikti abejones ar verta tęsti pradėtą veiklą, pagaliau vėl viską pradėti nuo pradžių siekiant užkariauti ir Latvijos rinką. Paklausta ar vėl iš naujo kartotų 25 metų žygį, ji nedvejodama atsako: „Žinoma“.

Sunki pradžia tuščiame lauke

Ekonomikos nestabilumas, valstybinio turto privatizacija, teisinės bazės kaita – prieš 25-erius metus Lietuvoje susiklosčiusios aplinkybės nebuvo itin palankios verslui. Apie franšizės verslo modelį tuo laiku buvo girdėję tik vienetai. Tačiau jaunystė ir entuziazmas neleido suabejoti, jog brangiai iš vokiečių pirkta YAMAHA mokymo sistemos franšizė Lietuvoje atsipirks.

„Nedarėme jokių rinkos tyrimų ar reikia tokios mokyklos, bet tikėjome, kad mums turi pasisekti, nes mes pasiūlėme 50-ies metų europinę patirtį, unikalią filosofiją ir metodinę sistemą, originalų korporacinį dizainą ir efektyvią mokytojų atrankos ir kvalifikacijos kėlimo sistemą. O visuomenė tuomet buvo ištroškusi naujovių“ – pasakojo J. Pulauskienė.

Nors už YAMAHA muzikos mokyklų vairo ji stovi nuo pirmųjų dienų, master franšizės gavėja ji tapo šiek tiek vėliau. Pirmosios franšizės gavėjo teisės priklausė pirmiesiems YAMAHA muzikos instrumentų platintojams Lietuvoje.

„Idėja kurti YAMAHA muzikos mokyklą buvo ne mano. Mane, jauną koncertmeisterę tiesiog pakvietė nuo nulio pradėti kurti naują mokyklą. Jei atvirai, nė nelabai žinojau, kur veliuosi“, – šypsosi J. Pulauskienė.

Bet jau po pirmojo mėnesio naujai įkurtose mokyklose mokėsi daugiau nei pusšimtis mokinių. Pritraukti naujų netrukdė ir tai, kad pamokos pagal naujus principus veikiančiose privačiose muzikos mokyklose kainavo kelis kartus daugiau nei valstybinėse.

Pasak YAMAHA muzikos mokyklų vadovės, plėtra buvo tokia sparti, kad didžiausias iššūkis tuo metu buvo kaip su ja suspėti. Paklausta ar pirmiesiems visada lengviau sulaukti pasisekimo, J. Pulauskienė vienareikšmio atsakymo neturi: „Tai, kad kūrėmės pirmaisiais nepriklausomybės metais turėjo ir savų pliusų, ir savo minusų. Atėjome į visiškai pliką lauką. Niekas neturėjo vadybos, rinkodaros įgūdžių. Bet mes dirbome ir mokėmės kartu. Kai esi pirmas, atsiveria didesnės galimybės – arba išplėsti verslą, arba bankrutuoti. Šiais laikais sunku ir suvokti, kokiomis sąlygomis mums teko dirbti. Tais laikas interneto nebuvo. Tad ataskaitas gaudavome ir siųsdavome sudėję į vokus paštu. Bendravimas su partneriais buvo kur kas lėtesnis, komplikuotas. Dabar, turint internetą, daugybę dalykų galime daryti virtualioje erdvėje“.

Investicijos gerai dirbant atsiperka

Nors pirmaisiais metais pagal franšizę dirbančiai mokyklai išsilaikyti finansiškai buvo sunku, jau po penkerių veiklos metų mokyklos steigėjai džiaugėsi sėkme. Muzikos mokykloms Lietuvoje vadovaujančiai J. Pulauskienei franšizės davėjai 2008-aisiais pasiūlė tapti master franšizės gavėja Baltijos šalims.

Dabar sutartis nuolat pratęsiama ir nė viena pusė neketina jos nutraukti. Šiuo metu visos YAMAHA mokyklos Lietuvoje ir Latvijoje veikia pagal subfranšizės sutartį. Prie sėkmės prisidėjo apdairiai pasirinkta ir plėtros strategija. J. Pulauskienė nusprendė neplėsti administracijos ir visiems subfranšizės gavėjams vadovauti centralizuotai. Dabar visą mokyklų tinklą abiejose Baltijos šalyse iš Vilniaus prižiūri ir koordinuoja vos du žmonės.

„Šiais laikais nebūtina turėti didelio biuro. Visą sistemą galima valdyti iš bet kurio taško su labai mažomis pajėgomis. Taip sutaupome ir finansų, ir laiko. Tokio efektyvumo linkėčiau ir valstybinėms muzikos mokykloms“, – sako pašnekovė.

Kontrolė verčia pasitempti

Japonų įkurta tarptautinė įmonė Lietuvoje turi du prekės ženklus – YAMAHA muzikos mokyklos ir YAMAHA klasės. Pastarąjį dažniausiai renkasi pavieniai mokytojai, norintys sukurti darbo vietą sau ir dirbti pagal subfranšizės sutartį. Norintieji ir galintieji investuoti daugiau, pagal subranšizės sutartį kuria YAMAHA muzikos mokyklas.

Visi dirbantieji pagal subfranšizės sutartį master franšizės gavėjui kas mėnesį moka nedidelį franšizės mokestį nuo kiekvieno mokinio. Pasak J. Pulauskienės tokia tvarka užtikrina, kad realią mokinių skaičiaus statistiką. Būtent ji YAMAHA mokyklų sistemoje – pagrindinis kokybės kontrolės mechanizmas.

Master franšizės gavėjas davėjams taip pat kas mėnesį moka mokestį už prekės ženklo ir mokymo programų naudojimą. Už šį mokestį franšizės gavėjas sulaukia visokeriopos paramos. Kelis kartus per metus vyksta bendri seminarai, franšizės davėjai vykdo ir kokybės kontrolę, teikia rekomendacijas.

„Jaučiame franšizės davėjų kontrolę ir tai gerai – ji verčia pasitempti. Dirbant su franšize išlaikyti aukštus kokybės standartus būtina. Tačiau labai gerai žinoti, kad iškilus problemai, sulauksi ne kritikos, o paramos. Aš neabejoju, kad viena mūsų sėkmės paslapčių – demokratiška korporatyvinė kultūra“, – franšizės davėjus giria J. Pulauskienė.

Didžiausias turtas – svajonių komanda

Gerai atrinkti ir parengti mokytojai – vienas svarbiausių YAMAHA muzikos mokyklų sėkmės Lietuvoje ir Latvijoje komponentų. Pasak J. Pulauskienės, surinkus aktyvių, novatoriškų ir kūrybiškų žmonių komandą sėkmė beveik garantuota. Belieka tik užtikrinti, kad kiekvienas komandos narys jaustųsi gerbiamas ir patenkintas.

„Su dauguma partnerių dirbame dešimt ir daugiau metų. Mokytojų kaita labai maža. Per 25-erius metus nutraukėme bendradarbiavimą tik su 15 partnerių. Keli mus paliko savo noru, su kitais atsisveikinome mes, nes jie nesugebėjo užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės. Didžiuojuosi, kad franšizės davėjai vokiečiai vertina mūsų paruoštų mokytojų kvalifikaciją“, – pasakojo J. Pulauskienė.

„Visgi rasti tokius, kurie galėtų kokybiškai dirbti pagal mūsų metodiką – sunku. Gaila, kad Lietuvoje mokytojai nėra parengiami gerai, todėl visų, su kuriais pradedame dirbti, laukia ilgas apmokymų etapas“, – pasakoja pašnekovė.

Latvijoje plėtra pasiteisino

Jau dešimtmetį YAMAHA muzikos mokyklos skaičiuoja ir Latvijoje. Šiuo metu kaimyninėje šalyje muzikos mokyklos veikia daugiau nei dvidešimtyje miestų ir miestelių. Nors pradžia nieko gero nežadėjo, J. Pulauskienė džiaugiasi, kad plėtra Latvijoje buvo sėkminga.

„Kaip tik tuo metu pasaulyje ir Latvijoje siautė ekonominė krizė, Latvijoje veikė gerai išvystytas muzikos mokyklų tinklas. Daug žmonių mus gąsdino, kad mums ten nepasiseks. Pirmieji metai iš tiesų priminė sunkią pradžią Lietuvoje, bet žinojau, kad viskas bus gerai. Kai vieną kartą įveiki kelią, supranti, jog įveiksi ir kitą kartą, kad ir koks duobėtas jis bebūtų“, – sako YAMAHA muzikos mokyklų vadovė.

Pašnekovė pabrėžia, kad nors verslo vystymo principai visur yra panašūs, kuriant verslą kitoje šalyje būtina atsižvelgti į tos šalies tradicijas, kultūrinę terpę. Net ir tokioje artimoje šalyje kaip Latvija šiek tiek skiriasi darbo specifika, bendravimas, informacijos pateikimo principai.

„Pradedant veiklą naujoje šalyje reikia daug pradinių investicijų – laiko, finansų, žinių. Reikia daug laiko ne tik programų adaptacijai, bet ir subfranšizės gavėjų – mokytojų – paieškai, jų apmokymas. Be to, reikia viešinti savo veiklą, daug laiko praleisti toje šalyje“, – pasakoja J. Pulauskienė.

Dėl šių priežasčių plėtrą Estijoje YAMAHA franšizės gavėja Baltijos šalims vis atidėlioja.

Dviračio išradinėti nereikia

Daug metų su franšize dirbanti J. Pulauskienė įsitikinusi, kad šis verslo modelis suteikia daugiau galimybių sėkmingai plėsti verslą. Mažiau rizikos, lengvai pasiekiamos naujovės iš viso pasaulio ir galimybė nuolat tobulėti – tai tik keli franšizės verslo modelio privalumų.

„Pradėti verslą pačiam be kitų pagalbos labai sunku. Vienas žmogus negali turėti visų žinių ir resursų. Tad kodėl nepasinaudojus tuo, kas jau sukurta ir pasiteisinę? Įsigijus franšizę gauni reikalingas žinias, darbo metodiką, žinomą vardą. Bereikia tik „įjungti“ savo kūrybiškumą ir verslą vystyti toliau. Pasiimti iš pasaulio tai, kas atrasta geriausio – protingas sprendimas. Tikrai nebūtina iš naujo išradinėti dviračio“, – šypsosi YAMAHA muzikos mokyklos vadovė.

Tiems mokytojams, kurie svarsto galimybę dirbti su YAMAHA franšize, J. Pulauskienė pataria ilgai nedvejoti. Pasak pašnekovės, laiko patikrintą patikimą prekės ženklą vertina klientai, o subranšizės gavėjų investicijos atsiperka per gana trumpą laiką. Tai, kad per 25 metus nebankrutavo nė viena pagal subfranšizės sutartį dirbanti YAMAHA muzikos mokykla – geriausias įrodymas, kad šis verslo modelis yra pasiteisinęs ir sėkmingas.


Žurnalistė