„Inglot“ franšizės gavėja: „Verslą pradėjau viena, bet niekada nesijaučiau vieniša“

Pašnekovės pažintis su „Inglot“ ilgai netrukus išaugo į meilę prekės ženklui ir tikėjimą kompanijos vertybėmis, o kartu – ir norą atsivežti „Inglot“ kosmetikos „arčiau“.
Penktadienis
2019-07-19
Prekės ženklų pertekusioje Lietuvos grožio industrijoje klientų laukia iššūkis nepasiklysti ir išsirinkti, tuo metu verslo naujokų – iššūkis sudominti ir įsitvirtinti. Tačiau „Inglot“ atsiradimo Lietuvoje istorija byloja, kad sumaniam rinkos žaidėjui vietos visada pakanka.
 

Pirmoji lenkiškos kilmės „Inglot“ kosmetikos parduotuvė duris Lietuvoje atvėrė prieš 6 metus. Šiuo metu „Inglot“ vadu Lietuvoje ženklintos 3 parduotuvės – Šiauliuose, Vilniuje ir Kaune. Šiauliuose esanti parduotuvė visai neseniai buvo perkelta iš nuošaliau esančio prekybos centro į miesto centrą ir transformuota į pirmąją Lietuvoje „Inglot Pro“ studiją. Joje nebe tik parduodama „Inglot“ kosmetika, bet ir organizuojami grožio bei visažo mokymai, seminarai, moterys švenčia gimtadienius bei kitas šventes.

Kaip „Inglot“ pavyko atrasti vietos po saule Lietuvos rinkoje, pasakoja įmonės „Profesionali kosmetika“ vadovė, „Inglot“ franšizės gavėja Valdonė Goberienė.

Nuo „multibrand‘inės“ parduotuvės idėjos prie franšizės

Kaip teigia V. Goberienė, „Inglot“ prekės ženklas Lietuvoje atsirado „ne iš verslo idėjos paieškų“ – labiau iš noro su kitomis moterimis pasidalinti savo pačios naudojamais puikiais kosmetikos produktais.

„Turėjau veido odos problemų, kurių gydymas nesėkmingai užsitęsė. Visa naudojama kosmetika, kuria siekiau maskuoti savo problemas, sukeldavo dar didesnes problemas. Buvau nuolatinėse paieškose, kaip spręsti šias problemas. Domėjausi, iš ko produkcija gaminama, kur gaminama, kaip gaminama. Ieškojau kažko daugiau – kas iš esmės atitiktų mano asmenybę, požiūrį, ir pagaliau atradau „Inglot“, – apie pažintį su „Inglot“ kosmetika komentuoja V. Goberienė.

Pašnekovės pažintis su „Inglot“ ilgai netrukus išaugo į meilę prekės ženklui ir tikėjimą kompanijos vertybėmis, o kartu – ir norą atsivežti „Inglot“ kosmetikos „arčiau“.

„Naudojant „Inglot“ kosmetiką, mano odos būklė pradėjo gerėti, iki kol tapo visiškai sveika. Patikėjus prekės ženklu, buvo gaila, kad „Inglot“ produktai mums, lietuvėms, yra gana sunkiai pasiekiami. Taip gimė idėja „Inglot“ produktus padaryti prieinamais kiekvienai Lietuvos moteriai“, – prisiminimais dalinasi V. Goberienė.

Tiesa, visų pirma pašnekovei kilo idėja atidaryti „multibrand‘inę“ parduotuvę, kur būtų galima rasti įvairių kosmetikos prekės ženklų produkcijos, kurios tuo metu Lietuvoje dar visai nebuvo arba jų pasiūla buvo labai ribota. Su ne vienu prekės ženklu jau buvo sutarta dėl jų produkcijos distribucijos Lietuvoje, jau ir prekybos vieta buvo aiškiai numatyta, tačiau „Inglot“ nesutiko teikti produkcijos „multibrand‘inei“ parduotuvei – verčiau pasiūlė franšizę, kurios pagrindu būtų atidaryta specializuota firminė parduotuvė. Kadangi pašnekovei „Inglot“, kaip partneris, buvo svarbiausias, buvo priimtas sprendimas pasirašyti franšizės sutartį.

Specifinės franšizės adaptacijos nereikėjo

Kadangi „Inglot“ kompanija pagrindinę veiklą vykdo Europoje, pasak V. Goberienės, specifinių procedūrų, adaptuojant franšizę Lietuvai, neprireikė. Esą labai aiškiai buvo apibrėžta, kaip turi atrodyti parduotuvės patalpos, kokį įvaizdį reikia stengtis kurti, kokias darbo principais vadovautis ir pan.

„Tačiau džiaugiuosi, kad buvo ir tebėra palikta vietos saikingai improvizacijai. Štai pavyzdžiui, kainodara tikrai buvo koreguojama – Lietuvos rinkoje produktų kainos yra žemesnės negu kitose Vakarų Europos ar pasaulio šalyse“, – tvirtina ji.

Atsakydama į klausimą, kuo Lietuvos rinka yra specifinė, palyginti su kitomis šalimis, pašnekovė visų pirma atkreipia dėmesį į ypač didelę grožio produktų pasiūlą šalyje. Nieko keista, kad klientams nelengva rinktis iš perteklinio asortimento. Visgi, V. Goberienė tikina, kad lietuviai labiausiai mėgsta klasiką.

„Lietuviai yra gana konservatyvūs, todėl yra labiau linkę rinktis tai, kas laiko patikrinta. Šį klasikos poreikį, mano galva, „Inglot“ puikiai atliepia – vienos iš pagrindinių kompanijos vertybių yra kokybė ir ilgaamžiškumas. Neatsitiktinai dauguma „Inglot“ kolekcijų laikosi dešimtmečiais. Tobulėjant įrangai ir gamybos procesams, kartu tobulinamos ir grožio formulės, tačiau lanksčiai atsižvelgiant į tai, ko reikia klientui“, – pažymi pašnekovė.

Etapas, kol buvo atidaryta pirma „Inglot“ parduotuvė Lietuvoje, V. Gobierienės teigimu, buvo lėtas, derybos užsitęsė. Laiško su atsakymu, kaip teigia ji, teko palaukti net ir du tris mėnesius. Sparčiau viskas vyko tik po susitikimų su franšizės davėju akis į akį. Parduotuvė buvo atidaryta daugmaž po metų.

Dabar, pašnekovė tikina, kad komunikacija su „Inglot“ franšizės davėju sklandi – viskas vyksta pagal planus, susitarimus. Kasmet vyksta personalo mokymai, kai tenka apsilankyti franšizės davėjo būstinėje. Komunikacija intensyviai vyksta ir nuotoliniu būdu.

„Nors šį verslą pradėjau visiškai viena, niekada nesijaučiau vieniša. Visada turiu su kuo pasitarti, ir tai labai džiugina“, – sako ji.

Dėl paramos kreipėsi į „Invega“

Daug verslo valdymo kompetencijų ir investicinio kapitalo neturėjusi V. Goberienė kreipėsi pagalbos į įmonę „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri siūlo pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamomis ir INVEGOS administruojamomis finansinėmis priemonėmis. Verslo pradžioje pašnekovė pasakoja pasinaudojusi verslumo skatinimo priemone ir gavusi paskolą su maksimalia INVEGOS garantija.

„Tai buvo labai didelė pagalba. INVEGA padėjo ne tik suteikdama garantiją ir galimybę gauti paskolą, bet ir tuo, kad suteikė galimybę pasitikrinti verslo idėją ir gauti naudingų įžvalgų, apie kurias galbūt net nebūčiau susimąsčiusi. Tai suteikė daug pasitikėjimo ir tikėjimo tuo, ką darau. Džiaugiuosi, kad turime tokias institucijas, kurios kaip galėdamos stengiasi padėti pradedančiajam (ir ne tik) verslininkui ir jo verslui“, – pastebi ji.

Įsitvirtinti rinkoje nebuvo lengva

Pašnekovė neslepia, kad galvos skausmai sulig pirmos parduotuvės atidarymu toli gražu nesibaigė. Tačiau mano, kad į traukinį spėjo įšokti laiku.

„Anuomet, prieš penkis šešis metus, įsitvirtinti rinkoje vis dėlto buvo lengviau negu šiandien, nes pasiūlos buvo gerokai mažiau. Šiuo metu grožio industrija yra perpildyta, tad turi praeiti šiek tiek laiko, iki kol pamatysime, kas įsitvirtins, o kam teks sudėti ginklus ir kapituliuoti. Amžius, kai vyravo deficitas, – jau tikrai praeity. Atgavę nepriklausomybę, stačia galva nėrėme į vartojimą ir tapome sumaniais vartotojais. Prekybininkams šiandien nebeužtenka brukti daug reklamos – verčiau reikia kurti emocinį prieraišumą“, – samprotauja V. Goberienė.

Ar šiandien ryžtųsi vėl tokiam pat žingsniui – pradėti verslą grožio industrijoje, pašnekovė sako abejojanti. Tačiau neabejoja, kad pasirinkti veikti pagal patikrintą pasaulyje verslo modelį buvo teisingas sprendimas.  

„Nors tikriausiai labiau norėtume būti inovatyvūs ir pirmieji atrasti naujas verslo nišas, matyt, vis dėlto esame labiau konservatyvūs“, – mano „Inglot“ franšizės gavėja.

Linki nugalėti baimę klausti

Pabaigai, paklausta, ko palinkėtų pradedantiesiems verslininkams, V. Goberienė pirmiausia skatina pasinaudoti pagalba iš išorės.  

„Yra daug galimybių, kurias suteikia „Versli Lietuva“, INVEGA, „Spiečius“ ir kitos verslumo skatinimo organizacijos. Patirtys, kuriomis dalinasi patyrę ir įsitvirtinę verslai, yra nepaprastai vertingos ir gali padėti sutaupyti ne tik finansų, pasimokant išvengti kažkieno jau padarytų klaidų, bet ir peršokti keletą metų, pasimokant tokios patirties, kurios įgyti jums prireiktų, tikėtina, ne vienerių metų“, – pabrėžia ji.

V. Goberienė neslepia džiaugsmo, kad verslas nors ir pamažu pagaliau Lietuvoje tampa bendruomene – „neužrakina“ patirties, o maloniai ja dalinasi su naujokais.


Body Creator
Franšizavimo konsultantė

populiariausi forume