Kaip vietos Tauragėje ir Telšiuose ieškojo „Vynoteka“

Vienas tokių pavyzdžių – bendrovės „Tūkstantis mylių“ patirtis, nuo 2014 m. veikiant pagal „Vynotekos“ franšizę Tauragės miesto centre. Iki tol vynu, kitais alkoholiniais gėrimais, įvairiais užkandžiais prekiaujančias specializuotas „Vynotekos“ parduotuves buvo galima rasti tik Lietuvos didmiesčiuose.

Pirmoji „Vynotekos“ franšizė

„Buvome pirmieji, kurie įsigijo „Vynotekos“ franšizę. Tiesa, kadangi bendrovė „Gelsva“, „Vynotekos“ valdytoja, tuo metu verslininkų bendradarbiavimui neieškojo, tokio tikslo neturėjo, tam pasiekti prireikė nemažai pastangų – savininkus reikėjo įtikinti kurti franšizę. Laimei, turėjome daug entuziazmo bei noro ir jie sutiko“, – šypsosi bendrovės „Tūkstantis mylių“ vadovė Inga Dikšaitienė.

Pašnekovė pasakoja, kad dairytis verslo galimybių pradėjo visų pirma dėl to, jog Tauragės centre turėjo puikiai prekybai tinkančias patalpas. O „Vynotekos“ koncepcija ją ypač žavėjo – kaskart nuvykusi į didžiuosius Lietuvos miestus „Tūkstantis mylių“ vadovė stengdavosi užsukti į specializuotą gėrimų parduotuvę lauktuvių sau ir draugams.

Kultūrinis pokytis

„Aplinkiniai džiaugėsi mūsų sprendimu atidaryti „Vynoteką“, labai palaikė. Nieko panašaus į „Vynoteką“ Tauragėje tuo metu neturėjome. Žinoma, sprendimas susilaukė ir kritikos, grįstos tuo, kad tai – alkoholio parduotuvė. Į alkoholinių gėrimų gurkšnojimą, degustavimą tuo metu čia dar nebuvo žvelgiama kaip į kultūros dalyką, labiau kaip į savaime blogą dalyką“, – pastebi I. Dikšaitienė.

Visgi, žvelgiant retrospektyviai ir vertinant, kas pasikeitė per veiklos pagal „Vynotekos“ franšizę metus, verslininkė džiaugiasi tauragiškių gretose didėjančiu gilesnių žinių apie gėrimus poreikiu. „Vynotekos“ klientai, anot verslininkės, labai kultūringi, besidomintys tradicijomis, nekonfliktiški. Šiandien jie žiūri į gėrimų vartojimą kaip į kultūros dedamąją – domisi, ką geria, iš kokių ir kur augintų vynuogių pagamintas vynas, kuo jis skiriasi nuo kitų ir pan.   

„Kadangi be „Vynotekos“ dar turime kelionių organizavimo verslą, daug keliauju. Man labai artima Italijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse labai išpopuliarėjusi degustavimo kultūra, tradicijos. Pagalvokite, kas viduramžiais gamino vyną? Ogi vienuoliai. Ką gėrė visa diduomenė? Daugiausia būtent vyną. Kas padėjo graikams išgyventi ilgus, alinančius karus? Tai – aliejus ir vynas“, – seniausius istorijos laikus siekiančiomis tradicijomis dalinasi pašnekovė.

Užsienio šalyse populiarų butikinių, savito šarmo turinčių gėrimų krautuvių formatą verslininkė pasakoja norėjusi turėti ir savame mieste. Žinoma, visada yra galimybė kurti savo prekės ženklą, bet tai yra ilgas ir daug kainuojančių klaidų galintis turėti kelias, todėl buvo nuspręsta kreiptis dėl franšizės.

„Su franšize viskas gerokai paprasčiau, sparčiau ir taupiau. Net ir franšizės pagrindu atidaryti „Vynoteką“ buvo iššūkis. Tuo metu „Vynoteka“ jau sėkmingai veikė didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tačiau Tauragė buvo pirmasis pabandymas atrasti rinką atokesniame, mažesniame mieste. Nors lengva nebuvo, labai padėjo „Vynotekos“ savininkų pagalba, konsultacijos. Su didžiaisiais miestais lygintis sudėtinga, tačiau „Vynotekos“ koncepcija, regis, Tauragėje iš karto prigijo. Verslas sekasi neblogai“, – sprendimą įsigyti franšizę aiškino verslininkė.

Atrado finansinių galimybių

Lėšų verslui I. Dikšaitienė pasakoja ieškojusi ir iš išorės.

„Pasinaudojome ne vienu finansiniu įrankiu. Analizavome, kokia galima parama jaunam verslui, rašėme projektus, siekdami ja pasinaudoti. Sulaukėme daug pagalbos iš INVEGOS (aut. pastaba – įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“, kuri siūlo pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamomis ir INVEGOS administruojamomis finansinėmis priemonėmis), kredito unijų. Pasinaudojome priemone darbo užmokesčiui kompensuoti. Galimybių tikrai yra, reikia tik domėtis. Manau, esame pavyzdys, kaip neturint pakankamai žinių ir finansų, galima sėkmingai kurti ir plėtoti verslą“, – dėsto pašnekovė.

Strategija Telšiuose – nepasiteisino

Po dviejų sėkmingų veiklos pagal „Vynotekos“ franšizę metų Tauragėje, bendrovė „Tūkstantis mylių“ ryžosi plėtrai. 2016 m. bendrovė atidarė antrą „Vynoteką“, tik šįkart Telšiuose.

„Turėjome „Vynotekos“ parduotuvę ir Telšiuose, bet ten veikla visgi nepasiteisino. Visų pirma buvo priimtas klaidingas sprendimas dėl patalpų. Šalia parduotuvės nebuvo patogios automobilių stovėjimo aikštelės, o nesant kur klientams sustoti, jie ir nesustodavo. Netinkamą pasirinkome ir rinkodaros strategiją. Į Telšius žengėme pozicionuodami, kad esame pigių prekių parduotuvė. Bet netrukus susilaukėme priekaištų, kad čia ne pigiau nei kitur. Matyt, pozicionuoti save reikėjo kaip išskirtinio asortimento parduotuvę. Suklydome“, – apgailestauja pašnekovė, tačiau atkreipia dėmesį, kad „Vynoteka“ Telšiuose tebėra, tik dabar ten ji yra valdoma franšizės davėjo.

I. Dikšaitienė atvirauja, kad laikotarpis Telšiuose atskleidė, jog verslo plėtra – ne jai.

„Reikia labai aiškiai žinoti, kad nori būti verslininku. Mano įsitikinimu, daugeliui žmonių tinkamesnis visgi yra samdomas darbas. Būti verslininku reiškia aukoti vakarus, savaitgalius, daug atsakomybės ne tik už save, bet ir kitus žmones. Visa tai – ne kiekvienam“, – mano ji ir linki labai kritiškai įsivertinti savo, kaip verslininko, norus ir galimybes. O tvirtai apsisprendusius kurti verslą, I. Dikšaitienė skatina apsvarstyti galimybes mažesniuose Lietuvos miestuose. Ji neabejoja, kad juose – dar daug neišnaudoto potencialo.