Kada verta rinktis alternatyvius finansuotojus?

Vos tik startavusiam ar sparčiai besiplečiančiam franšizės gavėjo verslui neretai iškyla problemų, kai verslas dar negeneruoja užtektinai pardavimo pajamų visų išlaidų padengimui. Priežasties nereikia ieškoti toli: išlaidos sulig verslo padalinio atidarymu nesibaigia – reikia mokėti už nuomą, darbuotojų atlyginimus, prekes ar žaliavas, o pardavimo pajamos vis dar būna vos „atsiplėšusios nuo žemės“. Tokios išlaidų ir pajamų žirklės ir „sukarpo“ apyvartinį jauno verslo kapitalą.

„Apyvartinio kapitalo stygius smulkiam jaunam arba sparčiai augančiam verslui yra viena opiausių problemų. Tiekėjai įprastai prašo viską mokėti neatidėliojant, o žaliavos verslo eigai yra būtinos“, – pastebi bendrovės „Credital verslui“ vadovas Linas Armalys.

„Nepriklausomai nuo to, ar įmonė dirba metus ar nuo pat 1991-ųjų, kiekvienai jų gali atsitikti neplanuoti dalykai, – sako bendrovės „Capitalia“ vadovas Lietuvoje Gintaras Matuzas. – Pavyzdžiui, netikėtai sugesti sunkvežimio, priklausančio pervežimo įmonei, variklis. Tuomet reikia pasirinkti: gali stabdyti veiklą, taupyti ir atidėti remontą keliems mėnesiams arba – susirasti alternatyvą.“

Pasitaiko ir nestandartinių situacijų. G. Matuzas iliustruoja: „Susiduriame su atvejais, kai, pavyzdžiui, verslas nori pirkti įrangą iš užsienio, tačiau neturi užtektinai nuosavų lėšų ar tokios pat, kaip įranga, vertės užstato. O pirkimo lizingu bankų bendrovės finansuoti negali, kol įranga nėra atvykusi į Lietuvą ar nėra sumontuota“.

Be reprezentatyvių finansinių rodiklių tradiciniai skolintojai prašo ir nekilnojamojo turto užstato, kurio dažnas smulkus verslininkas neturi, o jeigu ir turi, nekilnojamojo turto įkeitimas kainuoja. „Įkeičiant nekilnojamąjį turtą, atsiranda turto vertinimo išlaidos, hipoteka, notaro išlaidos. Kai paskolos suma yra labai nedidelė, šios išlaidos santykinai tampa labai svarios. O būtent šie fiksuoti kaštai smulkiam verslininkui bus labiau juntami negu palūkanos“, – priežastį, kodėl nekilnojamojo turto užstatymas skolinantis mažai gali pasirodyti nelogiškas, atskleidžia L. Armalys.

Dažnai svarbiau yra ne pinigų kaina, o kaip greitai gali juos gauti. „Į kai kurias verslo galimybes turi reaguoti žaibiškai, jeigu nenori jos prarasti. Galbūt verslininkas turi spėti pasinaudoti galimybe per dvi savaites, o ne po mėnesio ar dviejų, kai bankai pateiks finansavimo siūlymą“, – pažymi G. Matuzas.

Kliūtimi tampa dar ir tai, kad tradiciškai kredito unijos ir bankai yra linkę skolinti didesnėmis paskolų sumomis, negu reikia smulkiems verslininkams. Pastariesiems, anot G. Matuzo, dažniausiai reikia iki 15 tūkst. eurų vertės finansinės paspirties. Taip pat bankai nėra linkę finansuoti atsargų, nes nemokumo atveju bankas negalės jų lengvai parduoti.

Tad kaipgi smulkiems verslininkams finansuoti savo verslo augimą? Finansavimo vakuumą užpildo alternatyvūs skolintojai.

Alternatyvaus finansuotojo reikalavimai

L. Armalys atkreipia dėmesį, kad pirmiausia bet kuriam finansuotojui svarbu įsitikinti, kad paskolos verslininkui reikia ne skoloms padengti, o spartesnei plėtrai įgyvendinti. „Credital verslui“ būtinai paprašys įmonės finansinių duomenų (bent sąskaitų išrašų), visgi daugiausia yra vertinamas fizinis asmuo. „Mes tikime verslininku, kuris labiausiai pats tiki savo verslu. Asmeninė verslo savininko istorija ir jo ateities siekiai plėsti verslą finansuotojui kuria verslo patikimumo įspūdį“, – sako L. Armalys.

G. Matuzas teigia, kad „Creditalia“ sprendimą skolinti priima ne pagal verslininko kredito istoriją. „Mes vertiname tik patį verslą – balansų, pelno–nuostolių ir kitas ataskaitas. Verslo savininko istorija mums yra svarbi nebent paskutiniame etape“, – sako jis.

Dvi medalio pusės

Per dvejus „Credital verslui“ veiklos metus sudaryta daugiau negu 800 galiojančių verslo finansavimo sutarčių. Kreditų išduota už 4,7 mln. eurų. Pastaruoju metu, kas mėnesį, pasak pašnekovo, finansuojami apie 30 klientų.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esančios „Capitalia“ alternatyvaus finansavimo paslaugomis nuo pat įmonės įkūrimo 2007 m. pasinaudojo daugiau nei 1000 įmonių. Per tą patį laikotarpį Baltijos šalyse bendrovės išduotų paskolų portfelis siekia virš 30 milijonų eurų.

Akivaizdu, daugelis vis aktyviau žvalgosi į alternatyvius skolintojus – paskolų prašymų patvirtinama vis daugiau. Visgi dar dažnu atveju verslininkų susidomėjimą alternatyviais skolintojais nustelbia didesnių palūkanų baimė. G. Matuzas patvirtina, kad palūkanos didesnės, negu skolinantis iš banko, tačiau, palyginti su kredito unijomis, kainodara yra labai panaši. L. Armalys skatina kiekvieną verslininką tiesiog pasverti, kas labiau verta – ar stabdyti veiklą ir bent jau kurį laiką nieko neuždirbti, ar paaukoti dalį planuojamo uždarbio.

Svarbiausia – racionalumas

L. Armalys įsitikinęs, kad visi finansuotojai, bėgant laikui, sąlygas suteikti paskolas lengvina. Taip, pasak jo, bus ir toliau. „Manau, kad verslo klientų rinka pamažu eina tuo pačiu keliu, kuriuo eina ir privačių klientų rinka. Privačių klientų rinka juda šiek tiek greičiau vien dėl to, kad ji yra didesnė, negu verslo. Privatiems klientams, rodos, jau tapo įprasta, užuot klausus, ar man duos pinigų, klausti, ar man tikrai reikia pinigų ir kiek man jų reikia. Smulkus verslas, mano manymu, ilgainiui irgi net nebesvarstys, ar galės gauti paskolą, ar negalės. Svarbiausias klausimas bus, kaip gautas lėšas panaudoti racionaliai. Būtina atminti, kad skolintis yra rizikinga. Viena vertus, pinigai turi savo kainą. Antra vertus, labai sudėtinga pamatuoti sparčią plėtrą, nes niekas negali užtikrinti, kad, jei atsidarysi penkias naujas kavines, visos jos veiks – galbūt dvi pasiteisins, o trys ne. Už racionalų paskolos panaudojimą atsakingas yra pats verslininkas, o ne kredituotojas“, – teigia L. Armalys.

G. Matuzas antrina minčiai, kad finansavimą šiandien gauti yra lengviau, negu anksčiau, nes pinigų pasiūla labai didelė. Klausimas, pasak jo, tėra, kurį verslo klientas pasirinks kelią, įvertinęs pinigų kainą, jų išdavimo greitį, operacijų paprastumą. „Palyginti su privačių klientų rinka, verslo finansavimas šiuo metu yra mažiau reguliuojamas. Tiesa, bankai yra nusistatę savo vidines taisykles, susitarimus. Alternatyvūs žaidėjai gali ateiti į rinką su savo išgalvotomis taisyklėmis ir finansuoti tai, ko bankai galbūt pabijotų“, – pasakoja G. Matuzas.

Straipsnį rengė Rūta Jadzevičiūtė