2017-03-02

Europos franšizės etikos kodeksas: ką reikėtų žinoti?

Jau daugiau nei keturis dešimtmečius franšizavimo santykius Europoje reglamentuoja Europos franšizės etikos kodeksas, grindžiamas visapusiškai subalansuotu partnerystės principu.

Europos franšizės etikos kodeksą (ang. The European Code of Ethics for Franchising) (toliau – Kodeksas) parengė Europos franšizės federacija (angl. The European Franchise Federation) (toliau – EFF) 1972 m. Atsižvelgiant į naujas rinkos tendencijas, Kodeksas atnaujintas 2016 m. gruodžio 6 d.

Briuselyje, Belgijoje, būstinę turinti EFF vienija nacionalines Europos šalių franšizės asociacijas. EFF veikloje dalyvauja ir asocijuoti jos nariai, kurie nepriklauso pastarosioms asociacijoms, bet yra suinteresuoti domėtis franšizėmis. Jiems taikomi keli apribojimai: asocijuoti nariai neturi balsavimo teisės ir negali būti renkami į EFF valdybą.

Ne pelno siekiančios EFF tikslas – burti franšizavimo bendruomenę ir ginti kiekvieno jos nario interesus. Tai pasiekti vargu ar pavyktų be franšizės davėjų ir gavėjų santykius apibrėžiančios reglamentavimo sistemos. Dėl to dar tais pačiais EFF įkūrimo metais jos nariai parengė ir patvirtino Kodeksą.

Kodekso tikslas – savireguliacija

EFF Kodeksas buvo parengtas, siekiant paskatinti savaiminį franšizės santykių reguliavimą – ne konkretizuoti savireguliavimo priemones, bet pabrėžti tam tikras normas, kuriomis remiantis patys franšizavimo dalyviai galėtų numatyti būdus, apsaugančius verslą nuo galimai kenkiančių franšizės įvaizdžiui ir jos plėtrai veiksmų.

Kodeksas laikytinas svarbiausiu EFF savaiminio reguliavimo etinių normų dokumentu. Kiekvienas EFF narys – senbuvis ar naujokas – įsipareigoja paisyti šiame Kodekse numatytų normų ir jomis grįsti savo verslo veiklą.

Žinoma, tai nėra vienintelis franšizavimo santykius formalizuojantis dokumentas – bemaž kiekvienos šalies įstatyminė bazė daugiau ar mažiau tai reglamentuoja. Pabrėžtina, kad Kodeksas nėra kontradikcija tam – labiau kaip paskata unifikuoti sampratas ir veikti tarpvalstybiniu mastu.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad Kodekso apibrėžti santykiai tarp franšizės davėjo ir gavėjo iš esmės atitinka ir santykius tarp master franšizės gavėjo ir galutinio franšizės gavėjo. Kodeksas netaikytinas santykiams tarp franšizės davėjo ir master frašizės gavėjo reglamentuoti.

Franšizės apibrėžtis

Dokumentas pradedamas nuo franšizės apibrėžties. Franšizė apibūdinama kaip teisiškai ir finansiškai tarpusavyje nepriklausomų fizinių ar juridinių asmenų partnerystė, kurioje viena šalis (franšizės davėjas) kitai šaliai (franšizės gavėjui) mainais už tiesioginį ar netiesioginį finansinį atlygį suteikia teisę naudoti jo franšizės verslo modelį prekėms / paslaugoms parduoti, dalijasi savo „know-how“, teikia teisę naudotis prekės ženklu, firmos (gamybos ar paslaugų teikimo) informacija ir kitomis intelektinės nuosavybės teisėmis.

Franšizės davėjo teisės ir pareigos

Kodekse pabrėžiama, kad tik turint rinkoje pasitvirtinusį verslo modelį ir bent vienerių metų nuosavo padalinio valdymo patirtį, gali būti kuriamas franšizės davėjo verslas. Franšizės davėjas kartu su franšize privalo franšizės gavėjui perduoti sau teisėtai priklausančius verslo identiteto elementus, tinkamai parengtą ir lengvai atkartojamą „know-how“ ir teikti visapusišką pagalbą, organizuojant mokymus, teikiant finansinę ar techninę paramą. Akcentuojama ir tai, kad būtina į franšizės gavėjus žvelgti ne kaip į samdomus darbuotojus, o kaip į nepriklausomus verslininkus. O bemaž svarbiausia franšizės davėjo prievolė – investuoti į savo franšizės verslo modelio atnaujinimus ir nuolat generuoti vertę franšizės gavėjui.

Franšizės gavėjo teisės ir pareigos

Kodeksas primena, kad franšizės gavėjai privalo dėti visas pastangas, kad franšizės verslas augtų, ir išlaikyti bendrą franšizės tinklo identitetą ir reputaciją, ir tuo tikslu lojaliai bendradarbiauti su visais tinklo partneriais ir užtikrinti, kad būtų laikomasi su franšize susijusių pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisių ir jos neperduodamos (nei sutarties galiojimo metu, nei ją nutraukus) trečiosioms šalims. Akcentuojama ir tai, kad franšizės gavėjas privalo prisiimti visą atsakomybę už savo veiksmus, susijusius su franšizės valdymu: žmogiškųjų išteklių vadybą, finansinius rodiklius, kokybės standartų laikymąsi, santykį su galutiniais verslo vartotojais.

Partnerystės principas

Dokumente franšizės davėjai ir franšizės gavėjai raginami visapusiškai laikytis subalansuoto partnerystės principo, pagal kurį franšizės davėjas ir gavėjas privalo vienas kito atžvilgiu elgtis protingai, sąžiningai ir skundus, nusiskundimus, ginčus spręsti atvirai, protingai, tiesiogiai bendraujant ir derantis.

Franšizavimo santykių užuomazgos ir derybinis procesas

Kodekse pabrėžiama, kad visa informacija, kurią pateikia franšizavimo dalyviai turi būti skaidri, teisinga, objektyvi, vienareikšmiška, etiška – tiek franšizės davėjo rinkodarinė ir informacinė medžiaga apie franšizę, dėl kurios gavėjui rekomenduotina konsultuotis su atitinkamų sričių profesionalais, tiek gavėjo pateikiama informacija apie savo patirtį, finansinį pajėgumą, įgytas kompetencijas ir visa kita, kad gali būti reikšminga kandidato pasirinkimo procese.

Franšizės sutartis

Bene labiausiai vertėtų atkreipti dėmesį į franšizės sutarties skiltį. Kodekse, pirmiausia, teigiama, kad bet kuri franšizės sutartis turi atitikti nacionalinę įstatyminę bazę, Europos Komisijos teisės aktus bei Kodeksą.

Remiantis Kodeksu, franšizės sutarties tikslas – užtikrinti maksimalią franšizės davėjo pramoninės ir intelektinės nuosavybės apsaugą, išlaikant bendrą franšizės tinklo identitetą ir reputaciją.

Dokumentu pabrėžiama, kad franšizės sutartis privalo būti rašoma franšizės gavėjui suprantama kalba, be dviprasmybių, detaliai ir aiškiai, apibrėžiant kiekvienos sutartį pasirašančios šalies teises, pareigas ir kitas svarbias bendradarbiavimo sąlygas. Pasirašyta sutartis privalo nedelsiant asmeniškai būti perduota franšizės gavėjui.

Kodekse vardijami pagrindiniai aspektai, kuriuos privalu įtraukti į kiekvieną franšizės sutartį:

  • Franšizės davėjo teisės;
  • Franšizės gavėjo teisės;
  • Teisės į franšizės davėjo pramoninę ir intelektinę nuosavybę;
  • Sąlygos dėl intelektinės nuosavybės naudojimo;
  • Sąlygos dėl franšizės gavėjui teikiamos produkcijos / paslaugų;
  • Franšizės davėjo pareigos;
  • Franšizės gavėjo pareigos;
  • Sąlygos dėl franšizės mokesčių;
  • Sutarties galiojimo laikotarpis;
  • Sąlygos dėl sutarties pakeitimo / atnaujinimo;
  • Sąlygos dėl franšizės sistemos (veiklos metodų) pakeitimo / atnaujinimo;
  • Sąlygos dėl franšizės gavėjo verslo pardavimo ar perdavimo kitam gavėjui;
  • Sąlygos dėl sutarties nutraukimo;
  • Sąlygos dėl preišlaikinio sutarties nutraukimo.

Nuorodos:

  1. Europos franšizės federacija
  2. Europos franšizės etikos kodeksas

Dalintis straipsniu

Rūta Jadzevičiūtė

Franšizavimo konsultantė
Parašyti autoriui