2017-08-22

Kurti franšizavimo ryšius su Lenkija – perspektyvu

Lenkija yra nepelnytai palikta antrame plane daugelio Baltijos šalių verslininkų. Kokių franšizavimo pamokų vertėtų pasimokyti iš kaimynų?

Apie tai kalbamės su Grzegorz Morawski, internetinio portalo Franchising.pl ir žurnalo „Wlasny Biznes FRANCHISING“ vyriausiuoju redaktoriumi.

Kaip galėtumėte apibūdinti dabartinę franšizavimo rinką Lenkijoje?

– Galima sakyti, kad franšizavimo rinka Lenkijoje per kelerius pastaruosius metus išties jau subrendo. Besibaigiant 2016 metams, šalyje buvo skaičiuojama per 1171 franšizės sistemų, o tai kol kas yra rekordinis skaičius. Franšizės sistemų, o kartu ir pagal franšizę veikiančių padalinių, skaičius augo gana nuosekliai, bet dabar pats augimo tempas jau šiek tiek mažėja. Brandą franšizavimo rinkoje rodo ir kintantis požiūris, kad tai nėra tik franšizės pardavimas, vis labiau koncentruojamasi į profesionalios nuolatinės paramos užtikrinimą gavėjams. Rinkai evoliucionuojant, patys franšizės gavėjai tampa vis reiklesni, tad ir franšizės perkamos iš tų, kurie turi didžiausią verslo patirtį ir yra pasirengę sukurti sėkmingą franšizės tinklą. Franšizei šiandien dažnai klijuojama saugesnės investicijos, palyginti su nepriklausomu verslu, etiketė.

Į kurias franšizes patartumėte atkreipti dėmesį Baltijos šalių verslininkams? Kur verta investuoti?

– Daugiausia vertėtų kreipti dėmesį į pačią rinkos struktūrą ir vyraujančias ekonomikos tendencijas. Pavyzdžiui, Lenkijoje ilgus metus franšizavimo rinkos pagrindą sudaro viešojo maitinimo ir aprangos industrijos, todėl vietiniams gavėjams, ieškantiems galimybių investuoti, verta apsvarstyti tokio tipo franšizes. Taip pat ir Lietuvoje – pirmiausia vertėtų identifikuoti franšizavimo rinkos lyderius. Jeigu paseksite dabartines tendencijas, pastebėsite, kad itin populiarėja elektroninių cigarečių prekybininkės, vaikų švietimo įstaigos, elektroniniai verslai, siūlantys online paslaugas. Populiariausių franšizių sąraše įprastai rikiuojasi tos, kurios nereikalauja labai didelių pradinių investicijų. Pavyzdžiui, picerijų tinklas „Biesiadowo“. Norėdami atidaryti 70 kv. m. ploto šio lenkiško prekės ženklo piceriją, jums užtektų tik 10 tūkst. eurų pradinio kapitalo. O tai, nors ir vietinis, bet jau gana žinomas prekės ženklas, per 2-3 pastaruosius metus tinklą išplėtęs iki 100 picerijų.

Grzegorz Morawski

Tokioms verslo koncepcijoms, kurios dar neišbandytos, nepatikrintos, netinkamai paruoštos perdavimui ir atkartojimui, vietos verslo arenoje paprasčiausiai nebėra.

Lietuviškos bendrovės nuolat ieško naujų rinkų savo produktams ir paslaugoms. Ar rekomenduotumėte jiems Lenkijos rinką verslo plėtrai?

– Daugeliui galimybių ieškotojų Lenkija atrodo patraukli vien dėl didelio šalies masto – čia gyvena 39 mln. gyventojų, pagal tokią populiaciją esame devinti visoje Europoje. Bet yra ir kitų pliusų. Lietuviams, svarstantiems apie verslo plėtrą mūsų šalyje, vertėtų atsižvelgti į tai, kad esame panašaus mentaliteto, o ir visai prie pat, kaimynystėje. Apskritai visi Centrinės ir Rytų Europos vartotojai bei franšizės gavėjai pasižymi panašiais poreikiais ir vertybėmis, o tai išties palengvina regioninę verslo plėtrą.

Ar lengva žengti tą pirmąjį žingsnį į Lenkijos rinką?

– Užsienio franšizės sistemos sudaro apie penktadalį visų jų, veikiančių Lenkijoje. Bemaž kiekvienas franšizės davėjas, prieš žengdamas į mūsų šalies rinką, nemažai laiko skiria žvalgomiesiems tyrimams, siekdamas išsiaiškinti, ar jų verslo koncepcija turi potencialo šioje naujoje verslo aplinkoje. Tokie tyrimai ir leidžia spręsti, ar verta žengti į šią rinką, ar ne. Geriausias būdas tokiems tyrimams atlikti yra vietinių žaidėjų identifikavimas, partnerysčių su jais užmezgimas. Franšizės gavėjų paieškos turėtų būti pradėtos tik tuo atveju, jei surinkti duomenys išties leidžia prognozuoti verslo sėkmę.

Kuo Lenkijos verslininkus galėtų sudominti lietuviškos franšizės? Į kokius aspektus vertėtų atkreipti dėmesį franšizės davėjams iš Lietuvos?

– Šiandien Lenkijos verslo bendruomenė apie franšizavimą išmano kur kas daugiau nei prieš, sakykime, dešimtmetį. Taisykles perpratę jau yra gerokai daugiau žaidėjų. Tiesa ta, kad kartu su tinkama edukacija ir franšizės verslo modelio populiarumu, auga ir kritiškas jų vertinimas. Tad tokioms verslo koncepcijoms, kurios dar neišbandytos, nepatikrintos, netinkamai paruoštos perdavimui ir atkartojimui, vietos verslo arenoje paprasčiausiai nebėra. Tą turėtų atminti kiekvienas, kuris nori vykdyti verslo plėtrą mūsų šalyje, susirandant vietinius franšizės gavėjus. Potencialo turi tik patyrę ir konkurencingi. Ne ką mažiau svarbus veiksnys, dažnai lemiantis mūsų šalies verslininko apsisprendimą tapti užsienio franšizės gavėju – tai potencialas gauti pelną. Kiekvienas nori daugiau ar mažiau būti garantuotas, kad investicijos į franšizės gavėjo verslą ne tik atsipirks, bet ir per tam tikrą laikotarpį pradės generuoti pelną. Neabejoju, kad šie potencialūs franšizės gavėjai atkreips dėmesį ir į visą franšizės paketą, ypač į tas sudedamąsias dalis, kurios apibrėžia franšizės davėjo įsipareigojimus teikti paramą gavėjams tiek pradiniu naujo padalinio steigimo etapu, tiek ir vėliau. Svarbu užtikrinti ir tai, kad franšizės sutartis atitiktų Lenkijos teisės normas, ypač tas, kurios susijusios su konkurencijos teise.

Dalintis straipsniu