2018-03-17

Franšizių „mados“ Amerikoje ir Lietuvoje

Pamąstymai žvelgiant į naujausią žurnalo „Entrepreneur“ franšizių TOP 500-uką.

Populiarus JAV verslo žurnalas „The Entrepreneur“ šiemet jau 39-tą kartą išrinko geriausias JAV franšizes. Į TOP 500-uką pateko franšizės, geriausiai atitikusios kriterijus, tokius kaip franšizės tinklo augimo tempas, būtinosios investicijos, „brand‘o“ stabilumas, vertinamas buvo netgi buvimas socialiniuose tinkluose. Iš penkišimtuko matyti, kad franšizės Jungtinėse Valstijose šiuo metu išgyvena tikrą bumą. Anot žurnalo, šiemet pretendentų, padavusių paraiškas rinkimams, skaičius buvo didžausias per pastaruosius 25-erius metus – net apie 1000 besivaržiusių 16-oje veiklos sektorių. Be to, visi penki šimtai franšizės pardavėjų per metus nuo 2016-ųjų vidurio pagausino savo franšizės pagrindu įkurtų padalinių skaičių beveik 25-iais tūkstančiais. Įdomu tai, kad 60 proc. šio augimo – tai franšizės pagrindu įkurti padaliniai už JAV ribų.

Dabartiniuose geriausių JAV franšizių sąrašuose dalies franšizių, kurios buvo perspektyvios praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį, šiandien jau nebeaptiksime. Vargu, ar ką nors dabar sudomintų videokasečių nuomos, kompiuterinio raštingumo mokymų ar firminių drabužių nuomos franšizės. Užtat prieš 25 metus dar nelabai kas siūlė dabar populiarėjančių nekilnojamojo turto valdymo, masažo ir SPA, sveikatos priežiūros paslaugų franšizių. Lietuvos franšizių rinka taipogi skaičiuoja nebe pirmą dešimtį, tad jau galime palyginti, kokias franšizes kokiose veiklos srityse turime čia, Lietuvoje, ir kokios vyrauja JAV. Galbūt bent jau franšizių „madomis“ palengva vejamės šio verslo modelio gimtinę?

Populiarumo viršūnėje

Žmonės visuomet norės valgyti – šis teiginys puikiai iliustruoja faktą, kad, nepaisant pokyčių ekonomikoje, žmonių elgesyje, populiariausia sritimi, kurioje franšizės verslo modelis labai gajus, vis dar išlieka visuomeninis maitinimas. Iš penkių šimtų franšizių, išvardytų žurnalo „Entrepreneur“, net 109 atstovauja „maistininkus“. 93 iš jų specializuojasi patiekti greitą maistą: picas, sumuštinius, mėsainius, meksikietišką maistą ir pan. Greitojo maitinimo (angl. quick service) franšizių – tarptautinių ir vietinių – turime ir Lietuvoje. Visų pirma, tai žurnalo „Entrepreneur“ TOP 500-uke lyderiaujantis „McDonald‘s“, taip pat „Pizza Hut“ (47 vieta), „Subway“ (105 vieta) ir KFC (233 vieta). Lietuvoje pagal franšizę veikiantį restoraną „Hooters“ (236 vieta) JAV žurnalas priskiria pilno serviso (angl. full service) restoranams. Turime ir neamerikietiškų greito aptarnavimo klonų, pavyzdžiui, iš Didžiosios Britanijos kilusią „Coffee Republic“, kanadietišką „Second Cup“, bulgarišką burgerinę „Boom!Burgers“.

Maitinimo srityje veikia ir lietuviškų franšizių pardavėjai. Visų pirma, tai „Caffeine Roasters“ ir „Coffee Hill“ kavinės, jau sėkmingai pardavusios ne vieną savo verslo modelio franšizę. Turime Lietuvoje ir siūlančių pirkti picerijos („Čili pica“), burgerių užkandinės („Drama Burger“), vaflių namų („KingWinn“), spurginių („Donut Lab“) ar prancūziškų kepyklėlių („Thierry“) franšizes. Gali būti, kad Lietuvą pastaruoju metu krečianti įvairių restoranų, kavinių ir užkandinių ant ratų steigimo karštinė atneš dar ne vieną lietuvišką ir svarbiausia sėkmingą viešojo maitinimo franšizę.

Neišvystytos, bet perspektyvios

Jungtinėse Valstijose nuo visuomeninio maitinimo labai nedaug atsilieka franšizės, veikiančios remonto, priežiūros sektoriuje. Jų TOP 500-uke suskaičiavome 14,6 proc. arba 73. Lyg ir būtų logiška, kad jei turime kokį nors turtą, reikia jį prižiūrėti ir remontuoti. Deja, Lietuvoje apie tarptautines ar lietuviškas franšizes šioje srityje kol kas neteko girdėti. Galbūt tai susiję su itin maža rinka, bet greičiausiai su tuo, kad dauguma šios srities specialistų dažniausiai dirba pagal verslo liudijimus. Be to, nemaža dalis šio sektoriaus iki šiol skendi šešėlyje.

Trečioje vietoje pagal įmonių skaičių TOP‘e – asmens priežiūros paslaugų franšizės. Būtent šis sektorius, kartu su į vaikus orientuotais verslais, šiandien išgyvena tikrą pakilimą. Tarp penkių šimtų geriausių franšizių, besirūpinančių asmens sveikata, grožiu, taip pat pagyvenusiais asmenimis, net 56 arba 11,2 proc. Iš Lietuvoje įsigijusių tokios rūšies tarptautinę franšizę kol kas žinome tik UAB „Natur House“. Kaip teigė ekspertai, konsultavę FranchiseINFO.lt, būtent asmens priežiūros paslaugų srityje franšizių skaičius turėtų gausėti, nes auga ir gyventojų pajamos, ir poreikis sveikatingumo bei grožio paslaugoms.

Regis, būtent paslaugas teikiantys verslininkai Lietuvoje per mažai dėmesio skiria galimybėms plėsti verslą per franšizių pardavimą. Mat lietuviškų ar tarptautinių franšizių faktiškai nėra ir tokių paslaugų, kaip cheminis valymas, raktų gaminimas ir spynų atrakinimas, foto ir video paslaugos, srityse. Šiuose sektoriuose veikiančios įmonės įprastai plečiasi savo lėšomis atidarydamos naujus filialus. Koją vėl kiša nedidelė rinka, menka perkamoji galia provincijoje ir didelis verslo apmokestinimas?

Tiesa, Lietuvoje aktyviai veikia nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas siūlanti franšizė iš JAV – „RE/MAX“, TOP 500-uke užimanti aukštą penktą vietą. Franšizių pardavimais Lietuvoje neatsilieka ir lietuviška nekilnojamojo turto tarpininkavimo įmonė „Capital Realty“. Du savo verslo klonus jau yra pardavusi siuvimu bei drabužių taisymu užsiimanti „Linos artelė“, turinti 25 salonus visoje Lietuvoje. Naudodama franšizę aktyviau ketina plėstis ir automobilių plovyklomis garsėjanti UAB „Švaros broliai“, kuri kol kas yra pardavusi vieną savo franšizę.

Franšizės, orientuotos į vaikus, populiarėja

Kiek daugiau bruzdesio pastebime verslų, orientuotų į vaikus, sektoriuje, kuris pagal franšizių gausą yra ketvirtas „Entrepreneur“ TOP‘e (39 įmonės arba 7,8 proc.). Lietuvoje jau veikia ukrainietiška franšizė „MiniBoss“, siūlanti savaitgalinę mokyklą jauniesiems lyderiams, taip pat britų franšizė „Pingu‘s English“, mokanti vaikus anglų kalbos. Tai, kad lietuviai negaili pinigų savo atžaloms ir nėra patenkinti esama mokymo ir ugdymo sistema, rodo ir kaip grybai po lietaus dygstantys privatūs vaikų darželiai bei mokyklos. Kol kas šie plečiasi iš savo lėšų. Jau turime ne vieną darželių tinklą, tad gali būti, kad netrukus rinkoje pamatysime ir pasiūlymų pirkti kurios nors populiarios mokyklos ar darželio franšizę. Beje, JAV dar itin populiarios vaikų sveikatinimo franšizės. Jų TOP 500-uke – 14. Net keturios iš jų moko vaikus plaukti. Akivaizdu, kad minėta mada jau ateina ir pas mus. Tiesa, šias paslaugas siūlančios įmonės dar nedidelės ir kol kas daugiau galvoja ne apie plėtrą, o apie esamų padalinių įsitvirtinimą rinkoje. Tarptautinių franšizių esama ir prekių vaikams sektoriuje. Čia dviems franšizių pardavėjams „Mothercare“ ir „OVS Kids“ atstovauja UAB „Kotryna“.

Dar vienas Amerikoje populiarus paslaugų sektorius siūlo įvairias paslaugas verslui: reklamą, spausdinimo ir marketingo paslaugas, darbuotojų samdymą ir pan. JAV geriausių franšizių sąraše tokių franšizių net 33, o Lietuvoje, matyt, dėl rinkos mažumo (turime tik apie 90 tūkst. realiai veikiančių ūkio subjektų) apie plėtimąsi franšizavimo būdu šio sektoriaus verslininkai dar negalvoja.

Kur silpni, o kur stiprūs

Tai, kad lietuviai kol kas geresni prekių pardavėjai nei paslaugų teikėjai, liudija franšizių mažmeninėje prekyboje gausa. JAV TOP‘e jos užima aukštą septintą vietą, tačiau Lietuvoje tikriausiai patektų į populiariausių franšizių trejetuką. Ir JAV, ir pas mus dažniausios yra aprangos ir avalynės mažmenos franšizės. Bene didžiausiu tarptautinių franšizių „portfeliu“ gali pasigirti APB „Apranga“, atstovaujanti tokius prekės ženklus, kaip „Bershka“, „Zara“, „Mango“, „Mexx“, „Pull and Bear“, „Stradivarius“, „Promod“, „S.Oliver“ ir kt. Nemažą tarptautinių drabužių ir avalynės franšizių „kolekciją“ yra surinkusios UAB „Danbalt International“, UAB „Armitana“, UAB „Lėvuo“. Taip pat būtina nepamiršti ir vienos pirmųjų Lietuvoje „United Colors of Benetton“ franšizės. Savo verslo modelius rinkai pamažu ima siūlyti ir lietuviškos įmonės, tokios kaip AB „Audimas“, AB „Utenos trikotažas“ , o „Julia Janus“ vieną savo verslo „kopiją“ jau yra pardavusi Ukrainoje.

Mažmenos sektoriuje veikia ir didžiausia pagal apyvartą Lietuvoje tarptautinė franšizė – „Circle K“, kurios veikla apibūdinama kaip „convenience stores“ – nedidelės riboto asortimento parduotuvės su ilgesniu darbo laiku. JAV TOP 500-uke ši franšizė – 208 pozicijoje. Toje pat srityje turime ir dar vieną tarptautinę, šįkart norvegišką, franšizę „Narvesen“. Namų apyvokos daiktų, baldų prekyboje visi puikiai žinome ir vieną garsiausių pasaulyje „IKEA“ franšizę, kurią valdo UAB „Fellit“. Su „IKEA“ konkuruoja ir dar anksčiau Lietuvoje startavusi „Jysk“ iš Danijos. Verta paminėti ir danišką baldus ir aksesuarus siūlančią franšizę „BoConcept“, kurią neseniai į Lietuvą atvedė UAB „Vividum“.

Savo verslą padauginti nieko prieš ir kitokias prekes parduodantys mažmenininkai. Taip veikia kai kurios „BENU“ ir „Camelia“ vaistinės, taip pat dalis lietuviškiems „Pegaso“ ir „Vagos prekybos“ tinklams priklausančių knygynų. Prekybinių franšizių, veikiančių Lietuvoje, sąrašas pakankamai ilgas.

Autorinkoje vietos dar yra

Aštuntą vietą Jungtinėse Valstijose užima franšizės, siūlančios paslaugas automobilių vairuotojams. „Entrepreneur“ sąraše iš viso suskaičiavome 22 įmones, siūlančias kėbulo tvarkymo, transmisijos remonto, tepalų keitimo, padangų ir ratlankių remonto bei kitas paslaugas. Lietuvoje tokiems verslo modeliams vietos dar tikrai yra, didesnė pasiūla tėra automobilių nuomą siūlančių verslų. Galime pasigirti stambiu autoservisų tinklu „Kemi“, kuris yra pardavęs keletą savo verslo kopijų. Žinant, kiek automobilių rieda Lietuvos keliais, galima pakankamai tvirtai teigti, kad šioje srityje ilgainiui turėtų atsirasti didesnė franšizių pasiūla.

Devintą vietą pagal populiarumą Amerikoje užima franšizės, besispecializuojančios namų įrengime ir tobulinime (angl. home improvement). „Entrepreneur“ netgi išskiria keletą tokių franšizių rūšių: užsiimančias grindų dangomis, virtuvės ir vonios kambario rekonstravimu, apšvietimu, daiktų saugojimo sistemomis (įdomu, kad tokių įmonių TOP‘e daugiausia), dažymu, baldų ir medinių apdailos elementų atnaujinimu ir kt. Lietuvoje irgi turime įmonių, siūlančių panašias paslaugas, tačiau iki franšizavimo joms dar, ko gero, teks paaugti.

Tarp populiariausių Lietuvoje

Į Lietuvoje populiariausių franšizių veiklų trejetuką šalia maitinimo įstaigų ir mažmenininkų tikriausiai dar patektų viešbučiai. JAV TOP‘e jiems tenka dešimtoji vieta. Tarp Lietuvoje veikiančių ar netrukus pradėsiančių veikti turime ne vieną amerikietišką franšizę: „Hilton Hotels & Resorts“ (33 vieta), „Holiday Inn“ (62 vieta), „Hilton Garden Inn“ (100 vieta), „Intercontinental Hotels & Resorts“ (405 vieta), „Crowne Plaza Hotels & Resorts“ (476 vieta). Turime ir viešbučių franšizių iš Europos. Toks didelis lietuvių dėmesys viešbučių franšizėms nesunkiai paaiškinamas – juk perkamas ne tik verslo modelis, tačiau ir vienai ar kitai viešbučių grandinei ištikimi klientai. Lietuvoje ir ne tik joje sėkmingai veikia lietuviško kapitalo viešbučių tinklai („Amberton“, „Group Europa Hotels“ ir kt.). Tiesa, kol kas nepavyko rasti duomenų, kad kuris nors iš jų siūlytų franšizę.

Lietuvoje kol kas egzotika

Už dešimtuko ribų pasiliko dar šešios veiklos, kuriose veikiančios franšizės paminėtos „Entrepreneur“ žurnalo sudarytame 2018-ųjų metų TOP 500-uke. Iš jų tik vieninteliame sektoriuje – franšizių, skirtų gyvūnams – turime tarptautinę franšizę „Husse“, užsiimančią kokybiško maisto augintiniams tiekimu. Tiesa, ji į penkišimtuką pretendavo, bet liko už jo ribų. Džiugina, kad lietuvišką franšizių pardavėją turime ir labai specifiniame finansinių paslaugų sektoriuje. Tai savo verslo modelį užsienyje siūlanti tarptautinių mokėjimų įmonė „Paysera“.

Pramogų sektoriuje sėkmingai veikia dvi franšizes pardavusi „Čiop Čiop“, jungianti gastronomiją su pramogomis. JAV į šį sektorių pateko „paint and SIP“ paslaugas teikiančios įmonės. Čia mokymas piešti derinamas su vynu ar kitais gėrimais, kuriuos klientai atsineša patys ar gali įsigyti piešimo salone. Nuo 2007 metų JAV ir Kanadoje įsikūrė per 1000 vyno ir piešimo kompanijų. 78 proc. jų lankytojų sudaro moterys. Įdomu, ar toks verslas būtų perspektyvus Lietuvoje?

Užtat Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje prielaidų atsirasti vienai kitai franšizei tikrai būtų. Turime ne vieną šiandien aktyviai besiplečiantį privačių sveikatos paslaugų tinklą. Štai UAB „Inmedica“ šiuo metu valdo jau 16 klinikų visoje Lietuvoje. Galbūt tolesnei plėtrai bus pasirinktas ir franšizės modelis, juolab turtėjant ir senstant visuomenei kokybiškų sveikatos paslaugų poreikis tik didės. Neatmestina, kad dėl tų pačių priežasčių daugiau franšizių gali atsirasti ir jau minėtame prekių ir paslaugų gyvūnams sektoriuje.

Dalintis straipsniu