Verslo guru: „Maitinimo įstaigų verslas žiaurus“

Verslo konsultantas, kurio klientų sąraše tokie pasaulinio garso vardai, kaip „KFC“, „Subway“, „Vapiano“, ir vietos žvaigždės, kaip „Coffee Inn“, „Beatos virtuvė“, „Jurgis ir Drakonas“, „Donut Lab“, „Drama burger“, neabejoja, kad visi, norintys atidaryti naują restoraną ar kavinę, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų – turi tikėtis netikėtumų.

– Padėjote duris atverti ne vienam populiariam ir sėkmingai veikiančiam restoranui, barui, klubui. Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria norintys atidaryti savo maitinimo įstaigą?

– Iššūkių tikrai daug. Ypač jei žmogus, sugalvojęs atidaryti viešąją maitinimo įstaigą, neturi patirties šioje srityje. Tokiam žmogui pirmas kylantis iššūkis – teisingai pasirinkti savo verslo guru, kuris padėtų parengti verslo, investicinį planą, įvertinti finansines galimybes, rasti geriausius sprendimus ir sutaupyti laiko.

Pradedantys savo verslą turi suprasti, kad padaryti visko vienam nepavyks. Kiekvienu verslo kūrimo etapu rekomenduojama į pagalbą pasikviesti konkrečių sričių specialistus – verslo konsultantus, statybos priežiūros specialistus, teisininkus, rinkodaros specialistus. Jie gali padėti išvengti klaidų, kurias paprastai daro visi pradedantys verslą.

Kitas iššūkis – komandos formavimas. Pradiniam veiklos vykdymo etapui suburtos komandos nariai turi būti susipažinę su projekto tikslais, koncepcija. Pastarąją galima galvoti patiems, nukopijuoti ar perimti pagal franšizės sutartį.

Surasti tinkamas patalpas taip pat nėra paprasta. Pavyzdžiui, didieji prekybos centrai nenoriai įsileidžia verslo naujokus. Net jei surastos patalpos iš pirmo žvilgsnio atrodo puikiai tinkančios jūsų idėjai, būtina įvertinti daugybę niuansų. Pavyzdžiui, pastato būklę, patalpų ventiliaciją, kaimynų geranoriškumą, galimybę įrengti lauko terasą ar automobilių stovėjimo vietą. Siūlyčiau į tai įsigilinti dar prieš pradedant darbus, nes čia padarytos klaidos yra skausmingos ir brangios tiek laiko, tiek finansine prasme.

Visada klientus perspėju, kad planuodami kavinę atidaryti per du mėnesius, visada pridėtų dar vieną užsitęsusiems ar nenumatytiems darbams. Jeigu viešojo maitinimo įstaigą atidarote pirmą kartą, yra visiškai normalu pailginti atidarymo laiką trisdešimčia procentų. Nuo patirties, įdirbio ir galimybių priklauso, kaip greitai pavyks įgyvendinti savo idėją.

Dar vienas iššūkis – per trumpą laiką surinkti visus reikiamus dokumentus, leidimus, licencijas, pasirašyti sutartis. Tam, kad ateityje nekiltų nesusipratimų, visada rekomenduoju prieš pasirašant bendradarbiavimo ar patalpų nuomos sutartis kreiptis į teisininką, nes paprastai tokio pobūdžio sutartys nėra tipinės.

Atidarant maitinimo įstaigą sunku išsiversti ir be profesionalaus architekto, dizainerio, baldų ir įrangos gamintojų, rinkodaros specialistų. Reklamos niekada nebūna per daug. Ji turi būti subalansuota ir gudriai parengta. Šiais laikais atidaryti maitinimo įstaigą nepasinaudojant rinkodaros triukais yra didžiulė rizika.

– Ar su visais iššūkiais lengviau susidoroti tiems, kurie viešojo maitinimo įstaigas atidaro franšizės pagrindu?

– Be abejo. Gerai paruoštas franšizės modelis yra tarsi vadovėlis, tiksli instrukcija ar verslo guru, padedantis išspręsti daug klausimų. Puiku, kai pasirinkta franšizė jau yra pasiteisinusi, sėkmingai veikia ne viena, o bent kelios franšizės pagrindu atidarytos pasirinkto prekės ženklo maitinimo įstaigos. Tokios įmonės jau turi laiko patikrintus valdymo standartus, vadovavimo įrankius, aiškų veidą ir strategiją. Jos franšizės gavėjams gali pateikti ilgą galimų problemų sprendimų sąrašą. Tuomet franšizės gavėjams belieka spręsti tik nenumatytus klausimus.

– Šiuo metu vienas didžiausių verslininkų galvos skausmų – kaip surasti gerus ir motyvuotus darbuotojus. Ar suburti gerą kolektyvą yra lengviau tiems, kurie gali pasiūlyti darbą visame pasaulyje ar bent jau Lietuvoje garsaus vardo restorane ar bare?

– Tinkamai suformuotas kolektyvas stipriai prisideda prie verslo sėkmės. Todėl kiekvienas, norintis pradėti savo verslą, turi iš anksto apgalvoti tokius dalykus, kaip kolektyvo tikslus, dydį, subordinaciją, darbuotojų paieškos būdus, atrankos standartus ir apmokymus.

Tie, kurie dirba profesionaliai, yra įdomūs ir suteikia galimybę tobulėti, galimybių surasti gerus darbuotojus turi daugiau. Standartiniams restoranėliams, kurie negali pasiūlyti nieko įdomaus ir tik vidutinį atlyginimą, seksis sunkiau. Žmones motyvuoja pinigai, galimybė tobulėti, autoritetai, vadovaujantys verslui, ir idėja. Kai žmonės tiki idėja, įtraukti juos į veiklą yra paprasčiau. Esu girdėjęs ne vieną istoriją, kaip žmonės, dirbę užsienio restoranuose, veikiančiuose franšizės pagrindu, atvažiavę į Lietuvą įkuria panašų verslą, nes jiems ten buvo skanu, patiko ir jie patys nori dirbti tokiame restorane. Tas pats principas galioja ir darbuotojams.

– Gera koncepcija yra vienas kertinių verslo sėkmės akmenų?

– Gyvename pasaulyje, kuriame viską be didelių pastangų galime gauti dabar pat. Naujoji žmonių karta pratusi prie neįtikėtinai didelio tempo. Jų sumanymai greiti, jiems patinka tai, kas nuolat keičiasi. Naujienos, beprotystės – visa tai yra gerai, jos varo gyvenimą į priekį. Tačiau klasika ir konservatizmas palaiko kokybės standartą.

Tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje sugalvota koncepcija – štai kas lemia sėkmę. Be abejo, daug kas priklauso ir nuo verslui palankios šalies ekonominės politikos, rinkos situacijos. Galima turėti labai įdomią koncepciją, tačiau jei jai įgyvendinti nebus tinkamų patalpų ar sąlygų, ji bus nieko verta. Žmonių fantazija gali būti neribota, tačiau ne visos idėjos yra įgyvendinamos ir efektyvios. Visada sakau, kad jeigu verslo koncepcija duoda grąžą ir investicija atsiperka, ji yra tinkama.

– Kodėl nesėkmių neišvengia net ir tie, kurie, rodos, turėtų klestėti – turi puikią verslo idėją, profesionalius vadovus, idealią vietą ir entuziastingą kolektyvą?

– Net ir tarptautiniai, visame pasaulyje žinomi restoranai užsidaro populiariuose prekybose centruose, pagrindinėse miesto gatvėse. Pavyzdžiui, šią vasarą duris užvėrė vieno didžiausio pasaulio tinklo „Subway“ restoranas sostinės Vokiečių gatvėje. Net ir laiko patikrintos vadybos sistemos gali nesuveikti. Priežasčių gali būti įvairiausių – galbūt per didelė nuoma, gal per aršūs kaimynai, o gal šalia veikiantis stiprus konkurentas.

Yra daug kavinių, restoranų, barų, kurie pirmomis dienomis būna sausakimši, o po savaitės į juos niekas nebeina. Tačiau yra atvirkštinių pavyzdžių, kai maitinimo įstaiga per ilgą laiką užsitarnauja autoritetą, sugeba klientui sukelti tokią emociją, kuri jį priverčia sugrįžti. Svarbiausia, kad restoraną ar kavinę atidarantis žmogus jaustųsi esąs savo vietoje. Nuo to priklauso, kaip bendrausite su kolektyvu, klientais, kokią emociją sukelsite visiems užsukantiems ir kaip jie apie jus atsilieps savo draugams, bičiuliams.

– Per kokį laiką pradedantis verslininkas, atvėręs naujo restorano ar kavinės duris, gali tikėtis pradėti skinti saldžius darbo vaisius, o kada verta pripažinti, kad nepasisekė, ir užverti duris?

– Savo klientams paprastai sakau, kad jeigu per pusę metų nepavyksta „išeiti į nulį“, verta užsirakinti ir pripažinti, kad nepasisekė. Tačiau siūlyčiau nelaukti pusmečio. Jeigu matote, kad sekasi ne taip, kaip norėjote, po trijų mėnesių radikaliai keiskite verslo strategiją. Jeigu verslas nesiseka, vadinasi, kažką darote ne taip. Statistika maitinimo įstaigų versle yra žiauri. Bankroto pavyzdžių yra ne ką mažiau nei sėkmingų pavyzdžių.

Pašnekovą kalbino Ernesta Vinevičiūtė