Ar reikia mokyti franšizavimo aukštosiose mokyklose?

Franšizavimo mokslas kaip verslo vadybos dedamoji

Verslo administravimo magistro studijos (MBA) yra viena populiariausių studijų krypčių pasaulyje. Prieš 114 metų pirmoji šių studijų laida Dartmuto universiteto Tucko verslo mokykla (Dartmouth Universitety Tuck Business School) JAV turėjo vos keturis studentus. Dabar šį diplomą kasmet įgyja šimtai tūkstančių įvairiausių aukštojo mokymo įstaigų studentų visame pasaulyje. JAV Švietimo departamento duomenimis, šiuo metu tai yra populiariausia studijų kryptis šalyje – neseniai pirmą kartą istorijoje populiarumu ji aplenkė ilgą laiką lyderiavusią edukologijos studijų kryptį.

Tačiau kad ir kokios šios verslo vadybos ir administravimo studijos būtų populiarios, specializacijos, tokios kaip franšizavimas, kol kas lieka antrame plane. Šiuo metu Europoje nėra nė vienos studijų programos, dedikuotos šiai verslo specializacijai, o JAV franšizavimo studijas siūlo tik dvi iš 300 aukštųjų verslo mokyklų. Priežasties, kodėl franšizavimo mokslas lieka integruotas į kitas studijų kryptis, nereikia ieškoti toli: daugelio verslo mokyklų supratimu, visi franšizavimo elementai – rinkodara, logistika, vadyba – siūlomi verslo vadybos programoje.

Timotis Baldvinas (Timothy Baldwin), Indianos universiteto Kelley verslo mokyklos (Indiana University’s Kelley School of Business) Vadybos ir verslumo departamento pirmininkas, teigia: „Franšizavimas niekuo nesiskiria nuo bet kurios kitos verslo vadybos formos. Taip, yra niuansų, ypač santykių valdyme tarp franšizės gavėjo ir davėjo, bet verslo esmės – rinkos vertinimo, reikalingų kompetencijų, darbuotojų vadybos ir darbo kultūros – mokome verslo vadybos studijose“.

Franšizavimo bendruomenė nori pokyčių

Toks aukštųjų verslo mokyklų abejingumas franšizavimo disciplinos atžvilgiu jau ilgą laiką kursto franšizavimo ekspertų nepasitenkinimą. „Iki šiol jaučiame, kad tiek, visų pirma, pačios aukštosios verslo mokyklos, tiek kiti verslininkai franšizių nelaiko tikru verslu“, – sako prof. Džonas Hajus (John Hayes), franšizių centro „Titus“ vadovas, konsultantas, knygų apie verslo franšizes autorius. Toks požiūris, pasak jo, tik parodo, kad didžioji dalis verslo bendruomenės nesupranta franšizavimo. O tai yra labai neapdairu, žinant, kokio tai dydžio rinka – vien JAV franšizavimo rinkos dalyvių šiuo metu yra skaičiuojama apie 7,9 mln., kurie sukuria 713 mlrd. JAV dolerių vertės, arba – 3,6 proc. viso BVP.

Visgi pastebėtina, požiūris į franšizavimą, kaip discipliną, pamažu keičiasi. 2016 metais Palm Beach Atlantic universitete buvo atidarytas minėtasis franšizių centras „Titus“, kuris paskatino nedidelį, bet pamažu stiprėjantį judėjimą naujos kartos franšizavimo rinkos dalyvių ugdymo link. Michigan Northwood universitetas neseniai išleido pirmąja franšizavimo magistrantų laidą, o ir keli kiti universitetai, tarp kurių – Lycoming koledžas Pensilvanijoje, šiuo metu kuria naujas studijų programas, skirtas mokyti franšizavimo subtilybių.

Kodėl reikia franšizavimo studijų?

Nors šios programos turi savo skeptikų, rėmėjai – dažnai sėkmingi franšizės davėjai ir gavėjai – linkę manyti, tokias studijas esant itin svarbiomis, mat, pirmiausia jos studentus praturtina specializuotomis žiniomis ir moko, kaip išvengti pirmųjų potencialių verslo pagal franšizę klaidų. „Jeigu tu teoriškai nežinai, ko reikia, norint tapti sėkmingu franšizės gavėju, teks tai mokytis praktiškai, patirti savo kailiu, o tai neretai baigiasi nesėkme“, – dėsto prof. Džonas Hajus (John Hayes).

Be to, franšizavimas puikiai atliepia vadinamosios tūkstantmečio kartos laisvės poreikį (laisvės nuo griežtos ofiso darbo kultūros). „Jaučiame [studentų] norą dirbti sau, būti savo pačių viršininkais, – sako Denisė Mari Kumberland (Denise Marie Cumberland), kuri dėsto franšizavimo kursą MBA programoje Louisville universitete, JAV. – Lyginant su vyresnėmis kartomis, 18–30 metų jaunuoliai mažiau bijo nesėkmės. Jie yra ambicingi, pasiryžę finansinę sėkmę pasiekti greitai.“

Franšizavimas, pasak Viljamo Flemingo jaunesniojo (William Fleming Jr.), vadovaujančio Palm Beach Atlantic universitetui, yra labai patrauklus verslo modelis šiems jauniesiems nepatyrusiems verslininkams, nes siūlo trokštamą nepriklausomybę ir, palyginus su tradiciniu startuoliu, yra mažiau rizikingas ir reikalauja mažesnių verslo pradžios investicijų.

Tokios akademinės programos yra itin palaikomos franšizavimo rinkos senbuvių. Pastarieji neretai investuoja savo laiką bei pinigus ir patys prisideda prie šių novatoriškų studijų programų kūrimo. Pavyzdžiui, asmeniškai prie franšizavimo magistro programos Michigan Northwood universitete prisidėjo Gregas Longas (Greg Longe), bendrovės „Huntington“ vadovas. Tai padaryti jį paskatino nuolatinis poreikis iš naujo mokyti jaunus, jo valdomuose padaliniuose įdarbintus verslo vadybos magistrantus, neturinčius pakankamai žinių apie franšizavimą. Tarptautinės franšizavimo konferencijos metu paklausęs dalyvių, ar įdarbintų studentus, besispecializavusius franšizavimo srityje, jis sulaukė visų pritarimo ir palaikymo. „Nesiūlydamos franšizavimo studijų programų, aukštosios verslo mokyklos švaisto potencialias studentų įdarbinimo galimybes, – mano G. Longas, – kadangi franšizių savininkai tokius studentus priimtų išskėstomis rankomis.“

Franšizavimo studijų programų pasigenda ir patys studentai. Nors praėjusių metų Palm Beach Atlantic universiteto studijų kataloge franšizavimas dar nebuvo oficialiai siūlomas, 17 studentų pareiškė norą rinktis šią specializaciją. „Šiais laikais pilna verslo vadybos studentų, kurie niekuo nesiskiria vienas kuo kito“, – paaiškino Aronas Rosas (Aaron Rose), dvidešimtmetis franšizavimo studijų pirmakursis, trokštantis vieną dieną pradėti savo verslą ir jau turintis idėjų, kaip tai padaryti. „Norint išsiskirti iš minios, būtina turėti specializuotų įgūdžių, – neabejoja jis. – Šiomis dienomis jau apskritai darosi sunku rasti verslą, kuris nebūtų franšizė. O žmonės nė neįtaria, kiek franšizavimo rinkoje galima užsidirbti pinigų.“

O kaip Lietuvoje?

Lietuvoje (kaip ir visoje likusioje Europoje) specializuotų franšizavimo studijų programų aukštosios mokyklos taip pat kol kas nesiūlo. Vilniaus universiteto dėstytojas Žilvinas Jančoras pastebi, kad Lietuvoje trūksta ne tik franšizavimo, bet apskritai verslo valdymo edukacijos. „Žinoma, yra rengiami verslumo mokymai, dėstomi verslo vadybos studijų kursai, visgi konkretaus patarimo, kaipgi ir nuo ko gi pradėti savo verslą, lyg ir trūksta. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad net ir pradedant veiklą pagal franšizę ir gaunant daugybę verslo valdymo instrukcijų, būtinas didelis kompleksinių žinių bagažas. Ypač verslo pradžioje, kol verslas yra mažas. Verslininkas iš esmės turi mokėti viską – ar bent jau nusimanyti apie visus verslo procesus, jog šiuos galėtų sėkmingai organizuoti. Dažniausiai tik verslui ūgtelėjus, pradedami samdyti specialistai atskiroms sritims.

Kartais manoma, kad daryti verslo neišmoksi – reikia turėti gyslelę. Taip, sportininkai, kurie laimi pasaulio čempionatus, matyt, turi gyslelę. Bet negana to, jie dar kokius dvidešimt metų aktyviai treniruojasi, iki kol pasidabina ąžuolo lapų vainikais. Tas pats galioja ir kalbant apie verslą – turi norėti, o paskui dėti milžiniškas pastangas – mokytis.“

Dar anksti spręsti

Kaip bebūtų, dar anksti spręsti, ar naujosios franšizavimo studijos turės pasisekimą ir sukurs sėkmės istorijas. Tačiau aišku yra viena – tiek studentai, tiek franšizavimo industrijos senbuviai aktyviai stengiasi kurti ir tobulinti šią discipliną. Žinant, kad franšizės verslo modelis yra didelė ne tik JAV, bet ir likusio pasaulio ekonomikos dalis, galima tikėtis, kad ir franšizavimas ilgai netrukus sulauks mokslo bendruomenės dėmesio ir taps lygiaverte aukštųjų verslo mokyklų pakraipa.