Koks bus „blockchain“ vaidmuo ateities franšizės tinkluose?

Decentralizuota vieša operacijų saugojimo sistema, vadinamoji „blockchain“ technologija, sakoma, reikšmingumu prilygsta interneto atsiradimui. Tiesa, šiuo metu ji, galima sakyti, dar tėra toje stadijoje, kurioje internetas buvo prieš kelis dešimtmečius.

Kol kas „blockchain“ technologiją aktyviai bandoma diegti finansų sektoriuje: bankai, regis, jau nebegali ignoruoti klientui patrauklesniais sprendimais alsuojančių startuolių, todėl arba patys eksperimentuoja su šia technologija, arba investuoja į tuos, kurie tai daro.

Vis dėlto, būtų neapdairu, kalbant apie „blockchain“ technologijos pritaikymą, apsiriboti tik finansų ir bankininkystės industrija. Labiausiai pasaulyje paplitęs bitkoinas ir kitos kriptovaliutos yra tik sparčiai besikeičiančios integralios ekosistemos dalis.

Dėmesys kreipiamas būtent ne į naujos ekosistemos kūrimą, bet į atnaujinimą jau egzistuojančios. Tyrėjai svarsto, kad didesnį negu finansų sektoriuje „blockchain“ pokytį ilguoju periodu gali padaryti prekių tiekimo grandinėje.

O tai savo ruožtu aktualizuoja poreikį diegti „blockchain“ technologiją pasauliniuose tinkluose, tarp kurių – dažnos franšizės. Kalbant apie technologijos potencialą, akcentai įprastai dedami ties efektyvesniu duomenų rinkimu ir panaudojimu, mat, tai leidžia tobulinti daugelį tiekimo grandinės procesų.

„Blockchain“ principai

Visiems žinoma, kad viena paklausiausių prekių šiandien yra duomenys. Į duomenis apie vartotoją kėsinasi visi, kas tik netingi, o tie, kuriems pavyksta sukaupti jų daugiausia, turi ir didžiausią įtaką. Neatsitiktinai „Google“, „Amazon“, „Microsoft“ ir daugelis kitų pasaulinio vardo bendrovių gali pasigirti milžiniškomis duomenų bazėmis.

„Bėda ta, kad duomenis jos saugo centralizuotai, pasinaudodamos debesų infrastruktūra. Tačiau pastaroji neužtikrina duomenų saugumo katastrofos atveju. „Blockchain“ technologija leidžia pereiti prie naujo evoliucinio etapo – decentralizuoto būdo saugoti informaciją, – sako žinomas investuotojas Ilja Laurs. – „Blockchain“ šiek tiek primena „torrent“ tipo failų dalijimosi platformą, kai duomenys išdalijami milijonams tinkle esančių kompiuterių. „Blockchain“ visus duomenis saugo visur ir visada vienu metu. Tai reiškia, kad nebebus galima sunaikinti viso duomenų kiekio, išjungus vieną kompiuterį.“

Kibernetinių atakų kontekste duomenų decentralizacija, eliminavus visas priežiūros institucijas, žinoma, gali atrodyti ganėtinai pavojingai. Paklausite, ar tik tai ne meškos paslauga „programišiams“. Tačiau I. Laurs teigia, kad „blockchain“ technologija patikimumo prasme yra netgi pažangesnė nei bet kuri kita iki šiol buvusi informacijos saugojimo sistema.

„Duomenys „blockchain“ sistemoje ne tik nesunaikinami, bet ir nenulaužiami. Visi skandalai, susiję su duomenų vagystėmis per „blockchain“, neapsieina be žmogiškojo faktoriaus. Pati technologija niekada nebuvo sulaužyta. Duomenys užkoduojami taip, kad, be savininko žinios, prie jų niekas negalės prieiti“, – pasakoja jis.

Didelį „blockchain“ technologijos poreikį, pasak I. Laurs, kuria spartus informacijos kismas. „Svarbi yra ne tik naujausia informacijos versija, bet ir visi ankstesni įvykiai, atvedę prie dabartinės būsenos. Čia ir glūdi didžiulė „blockchain“ technologijos vertė: bet kuris įvykis, patekęs į „blockchain“, niekada nieko negali būti pakeistas atgaline data, – tvirtina jis. – Įvykių seka užtrinama tokia, kokia yra iš tikrųjų. Vadinasi, „blockchain“ sistemoje iš principo neįmanoma jokia manipuliacija. „Blockchain“ nepapirksi. Tai yra labai svarbu daugeliui sričių, pavyzdžiui, trilijonus generuojančiai draudimo paslaugų industrijai. Manipuliacijos, keičiant įvykių datas, draudimo bendrovėms kainuoja milžiniškus nuostolius.“

„Blockchain“ pritaikymas tiekimo grandinėje

„Blockchain“ technologija turi milžinišką potencialą transformuoti tiekimo grandinę. Net jeigu „blockchain“ transformuotų tik dalį tiekimo grandinės, šios pastangos, tikėtina, ir tokiu atveju turėtų reikšmingą poveikį rezultatams.

Pavyzdžiui, jeigu „blockchain“ tenchnologija būtų pritaikyta prekių logistikos informacijai kaupti, importo procesai galėtų vykti efektyviau ir išsaugant daugiau privatumo: muitinės gautų informaciją (pavyzdžiui, išvykimo laiką ar krovinio svorį) realiu laiku. Beje, tam nebūtų reikalinga krovinio savininko ar krovinio vertės identifikacija. Neabejotinai tai padėtų išvengti nuolatos pasitaikančių vėlavimų bei nuostolių, susijusių su netinkamai parengta dokumentacija.

Fiksuodama teisingą ir nepakeičiamą įvykių seką, „blockchain“ technologija gali būti naudojama klientų pasitikėjimui atkurti.

Pavyzdžiui, siekdama pagerinti klientų pasitikėjimą Šanchajuje įsikūrusi bendrovė „VeChain“ jau seka vyno importą į miestą – nuo pat vynuogių iki stalo. Kaip tai veikia? Pirkėjai Šanchajuje, nuskanavę QR kodą, gauna išsamią informaciją apie vynuogyną, vynuogių rūšį, datą, kada butelis išėjo iš sandėlio, datą, kai vynas nusileido Šanchajuje, kada vynas pasiekė lentynas, taip pat 18 skaičių (Kinijos muitinės deklaracijos numeris).

Tokiu pat principu technologiją taiko ir bendrovė „TrustChain“. Jos atveju technologija leidžia atsekti tikrąją deimanto kilmę ir atpažinti, ar jis išties yra originalus.

Teisinių sandorių transformacija

Minėtieji autentikos paieškos pavyzdžiai puikiai iliustruoja pirmąją „bockchain“ technologijos architektūrą, kuri buvo sukurta tam, kad fiksuotų įvykius ir jų seką, kurios niekas negali pakeisti atgaline data – įvykių seka užtikrinama tokia, kokia yra iš tikrųjų.

Pastaruoju metu pradėta vis labiau kalbėti ir apie naująją „blockchain“ technologijos architektūrą, vadinamąsias išmaniąsias sutartis. Šios dar labiau transformuoja sandorius, nes numato automatinį numatytų sutarties sąlygų vykdymą.

Įsivaizduokime situaciją: franšizės davėjas ir jos gavėjas susitaria dėl franšizės sutarties sąlygų ir tai užfiksuoja „blockchain‘e“. Tuomet, jeigu sutartyje numatomi tam tikri periodiniai franšizės mokesčiai, jie praėjus tam tikram periodui gali būti automatiškai nuskaityti ir pervesti franšizės davėjui.

Iš kitos pusės, jeigu franšizės gavėjas, sakykime, pažeidžia sutartyje numatytą sąlygą, jam, atrodytų, automatiškai galėtų būti taikomos ir sankcijos. Bet pats sąlygos pažeidimas, žinoma, gali būti diskutuotinas. Tokį atvejį galėtų įvertinti kiti „blockchain“ sistemos dalyviai, savo kompetenciją patvirtinę skaitmeninės versijos licencijomis. Tad net ir ginčo atveju teisėsaugos institucijos galėtų būti eliminuojamos.