Išrinktos stipriausios 2020 m. franšizės

Kokius klientų poreikius – bazinius ar emocinius – verslui verčiau tenkinti? Franšizėms turėti aiškią, lengvai suprantamą misiją (orientaciją į bazinius ar emocinius kliento poreikius) ypač aktualu. Juk tik turint aiškų savęs ir savo vietos verslo arenoje suvokimą, idėjiškai galima „užkrėsti“ kitus (franšizės gavėjus) ir multiplikuoti verslą.

Žvelgiant į franšizių TOP 500-uką, atrodytų, emociniai poreikiai laimi. Tačiau ar iš tiesų galime lengvai brėžti skirtį tarp bazinių ir emocinių poreikių tenkinimo?

Štai, pavyzdžiu galėtų tapti franšizavime metų metus dominuojantys maitintojai. Šiemet viešojo maitinimo kategorijai priskirtina daugiau negu penktadalis visų TOP 500-uko franšizių. Ir nors žmonėms visuomet reikės valgyti, norint išgyventi, tikriausiai sutiksite, kad šiai kategorijai priklausantys verslai labiau orientuojasi į emocinius, o ne į bazinius poreikius. „McDonald‘s“, „Sonic“, „Culver‘s“ ir kiti maitinimo industrijos žaidėjai nuolat konkuruoja, kurio mėsainis trokštamas labiausiai.  

Visgi sakyti, kad viešasis maitinimas ilgainiui nesikeičia, būtų pernelyg neapdairu. Galime pastebėti, kad geriausių maitintojų meniu papildė įvairesni pusryčiai ir užkandžiai. Į TOP 500-uką kandidatavo nemažai franšizių, kurios siūlo naujas koncepcijas, grįstas sveiko ar labai specializuoto maisto meniu (maistas be glitimo, augalinės kilmės maistas ir pan.). Tiesa, daugelis jų kol kas per jaunos ir per mažos, kad patektų tarp geriausių, tačiau jos žymi kryptį, kuria galbūt judėsime ateityje.

Matyti ir tai, kad viešojo maitinimo kategorija pamažu traukiasi. Šiais metais iš penkių šimtų franšizių, išvardytų žurnalo „Entrepreneur“, 103 atstovauja viešojo maitinimo sektorių. Tuo metu praėjusiais metais tokių TOP 500-uke skaičiuota 120. Detalizuojant šių metų viešojo maitinimo kategoriją, matyti, kad 86 franšizės specializuojasi greito maisto (picų, sumuštinių, mėsainių, meksikietiško maisto ir pan.) pateikime. Praėjusiais metais tokių greito maisto restoranų skaičiuota 94. Pilno aptarnavimo restoranams, rodos, taip pat atėjo ne patys geriausi laikai: šiemet į TOP 500-uką pateko tik 9 tokio tipo restoranai, o tai yra perpus mažiau, palyginti su metais prieš tai.

Žinoma, tai viso labo indikacijos. Vargu, ar galima teigti, kad viešojo maitinimo franšizės išgyvena sunkmetį. Juo labiau, kad pirmajame dešimtuke net septynias pozicijas užima franšizės, kurios siūlo maitinimo paslaugas. O pirmajame šimtuke maitinimo industriją atstovauja net ketvirtadalis franšizių.

Daugelį metų iš eilės antra pagal dydį TOP 500-uke yra priežiūros verslų kategorija. Šiai kategorijai priskirtini remonto, valymo, restauravimo, aplinkos priežiūros ir kiti verslai. Ši kategorija labiau nukreipta į bazinius poreikius. Dėl aukšto reikalingumo laipsnio šiai kategorijai priskirtinos franšizės yra labiau atsparios krizėms. Tokio verslo operacinės išlaidos (palyginti su, pavyzdžiui, restoranais) yra mažesnės, ir paslaugas dažnai galima teikti iš namų ar netgi furgonėlio.

Kitaip nei maitinimo kategorija, priežiūros verslų kategorija kasmet plečiasi. Šių metų TOP 500-uke priežiūros kategorijai priskiriama 70 franšizių, praėjusiais metais jų buvo 62. Net 14 iš jų šiemet pateko į pirmąjį šimtuką. Pastebėtina, kad išaugo nusikaltimo vietų valymo verslo apimtys – tiek, kad šiemet šiai veiklai reitinge buvo sukurta atskira subkategorija.

Kalbant apie franšizavimo rinką apskirtai, franšizių TOP 500-uko skaičiai patvirtina, kad franšizės JAV dar neišeina iš mados. Franšizių tinklai, esantys TOP 500-uke, 2019 metų vidurio duomenimis, kartu sudėjus vienijo apie 555 tūkst. veikiančių padalinių – 3,4 proc. daugiau negu metais prieš tai. Apie 223 tūkst. jų veikė už JAV ribų (naujai u JAV ribų atidaryta apie 11 tūkst. padalinių).

Iš visų 555 tūkst. veikiančių padalinių net 511 tūkst. (92 proc.) veikia franšizės pagrindu. Likę padaliniai yra valdomi franšizės davėjų. Įdomu yra tai, kad franšizės davėjų valdomų padalinių skaičius, palyginti su metais prieš tai, šiek tiek padidėjo. Tačiau, kaip bebūtų, tendencija išlieka aiški: franšizės davėjai labiau linkę tinklą plėsti, parduodami franšizes, o ne atidarydami nuosavus padalinius. Kai kurios didžiosios kompanijos, tokios kaip „McDonald‘s“, „Pizza Hut“ ar „Supercuts“, nuosavus padalinius parduoda franšizės gavėjams.

Pakilimą išgyvena ir asmens priežiūros paslaugų franšizės, ypač sporto klubai ir plaukų priežiūros salonai. Šiemet į franšizių TOP 500-uką iš viso pateko 22 sporto klubai iš 60 kandidatavusių. Pažymėtina tai, kad daugiau negu pusė iš šių kandidatavusių sporto paslaugų teikėjų yra franšizuotos per pastaruosius penkerius metus. Vien tai jau daug pasako apie franšizavimo rinkos naujokų potencialą: jei šios bendrovės ir toliau nuosekliai stiprės, ateityje stipriausių franšizių gretose, tikėtina, matysime vis daugiau sporto klubų.

Laisvalaikis dar išlieka palyginti nepopuliariu verslo sektoriumi – pramogas teikiančių franšizių kol kas TOP500-uke nėra daug. Tačiau tos, kurių veiklą galime priskirti laisvalaikio sektoriui, ypač tos, kurių koncepcija susiformavo tik prieš šiek tiek daugiau negu dešimtmetį, vis dar reikšmingai auga. Pavyzdžiui, sėkmę teberodo uždari batutų parkai. Tiesa, daugelis batutų parkų stengiasi praplėsti savo veiklas kitomis atrakcijomis, pavyzdžiui, kartingais ar laipiojimu sienomis. Būtent dėl veiklų plėtros batutų parkų kategorija reitinge pervadinta į nuotykių parkus / pramogų centrus. Prieš kelerius metus populiarumu stebino studijos, rengiančios piešimo pamokas, kartu gurkšnojant vyną ar kitus gėrimus (angl. the paint-and-sip studios). Nors šios tebėra populiarios, matyti, kad šiemet jų plėtra prislopo – TOP 500-uke nerasime nė vienos tokio tipo studijos. Iššūkį joms meta studijos, organizuojančios „pasidaryk pats“ principo užsiėmimus (angl. do it yourself studios). Kokių pramogų verslų galime tikėtis iškylant ateityje? Šiais metais į TOP 500-uką kandidatavo net keturios kirvių mėtymo (į taikinį) franšizės. Kol kas nė viena nepateko į geriausių 500-uką, tačiau ateityje jos gali „aštriau“ siekti savo tikslų.

Taigi akivaizdu viena – laikai keičiasi, bet kai kurie dalykai išlieka nepakitę. Žmonės visada trokš ir gero maisto, ir išspręsti problemas, tokias kaip dužęs langas ar sugedęs automobilis. Jie visada norės išbandyti naujas pramogas, tuomet šias pakeis dar naujesnėmis. Taigi, galiausiai, svarbu ne tai, į ką franšizė orientuota – į bazinių ar emocinių (ar ir tų, ir tų) poreikių patenkinimą, svarbus jos gebėjimas evoliucionuoti ir prisitaikyti.

--

Atkreipiame dėmesį, kad JAV franšizių TOP 500-ukas buvo renkamas pagal eilę kriterijų, tokių kaip franšizės tinklo augimo tempas, būtinosios pradinės investicijos, prekės ženklo stabilumas, aktyvumas socialiniuose tinkluose ir kt.