Restoranų tinklo „Burgerim“ drama: griuvo kaip kortų namelis
2019 m. gruodžio viduryje „Burgerim“ franšizės gavėjus pasiekė netikėtas pranešimas, skelbiantis, kad svarstoma bankroto paskelbimo byla. Netrukus po to nerimastingas franšizės gavėjų užklausas ir skambučius centrinė „Burgerim“ būstinė ignoravo – niekas nenutuokė, kas atsitiko.
Įdomu tai, kad vienintelis centrinės būstinės kontaktas, kuris tuo metu tebeveikė, buvo skirtas naujoms užklausoms dėl „Burgerim“ franšizės įsigijimo. Galiausiai, situacijai paaiškėjus, tai nestebino: nepaisant tinklą ištikusių nesėkmių, „Burgerim“ toliau siekė parduoti kuo greičiau ir kuo daugiau franšizių.
Taigi jūsų dėmesiui – istorija apie agresyvią verslo plėtros strategiją ir 1200 atvejų, kai apgaulingai kaskart buvo pritrauktos dešimtys tūkstančių JAV dolerių.
„Nuo pat darbo franšizavimo srityje pradžios nesu matęs nieko panašaus, – sakė Keith Miller, „Burgerim“ franšizės gavėjo advokatas, problemas su davėju pradėjęs nagrinėti praėjusiais metais. – Mačiau griūvančias sistemas. Bet niekada nemačiau sistemos, kuri, panašu, kad net nebuvo mėginama sukurti kaip veikiantis verslo modelis, ir būtų taip išaugusi. Atvejis – beprecedentis.“
Miglota pradžia
Kaip ir visa ši istorija, taip ir „Burgerim“ verslo pradžia – miglota. Žinoma tai, kad verslą įkūrė Oren Loni 2008 m. Telavive ir kad verslas specializavosi klientams siūlyti viešojo maitinimo paslaugas (daugiausia mėsainius). Sulaukus pasisekimo Telavive, plėtrai buvo pasirinkta JAV rinka.
Franšizuoti „Burgerim“ verslas pradėtas 2011 m. Galiausiai, visas tinklas veikė franšizės pagrindu. 2014 m. tinklas parduotas įmonių grupei „Burgerim Group USA“. Tiesa, net ir pardavus verslą, O. Loni liko toliau vadovauti tinklui.
Agresyvi plėtra
2016 m. tebuvo vienas „Burgerim“ restoranas, o 2019 m. šis skaičius siekė 200. Iš viso su „Burgerim“ per savo veiklos metus buvo pasirašytos 1200 franšizės sutartys.
„Burgerim“ pasižymėjo puikiu meniu, moderniu dizainu, dideliu potencialu ateityje. Visa tai buvo patrauklu daugeliui franšizės gavėjų. „Franchise Times“ O. Loni sakė, kad kompanija kasdien sulaukdavo dviejų–trijų šimtų užklausų dėl franšizės įsigijimo.
Franšizė „Burgerim“ labiausiai buvo reklamuojama socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“. Reklamos didžiosiomis raidėmis skelbė: PATIRTIS NEBŪTINA. Taigi franšizės gavėjais tapo mokytojai, buhalteriai, policijos pareigūnai, inžinieriai, karo veteranai, nekilnojamojo turto agentai – visi tie, kurie panoro „įdarbinti“ savo santaupas. Nereikalauti patirties iš franšizės gavėjų gana įprasta. Tačiau kalbant apie sudėtingą viešojo maitinimo sektorių, tai nėra taip įprasta.
Franšizės gavėjų atrankos metu nebuvo kreipiamas dėmesys ir į gavėjo įmonės finansinį likvidumą. O tai lėmė, kad „Burgerim“ franšizės gavėjais neretai tapo tie, kurie staiga prireikus neturėjo prieigos prie kapitalo.
Franšizės gavėjų nerimą davėjas malšino garantuodamas pradinio franšizės mokesčio grąžinimą, nusprendus veiklą nutraukti. Per pirmuosius šešis mėnesius franšizės gavėjams nepavykus susirasti restoranui tinkamų patalpų ar iškilus kitų veiklos nutraukimo priežasčių, jie turėjo teisę nutraukti franšizės susitarimą ir atgauti investicijas. Taigi daugelis franšizės gavėjų pasirašė sutartį, manydami, kad nerizikuoja. Ir iš tiesų (bent jau veiklos pradžioje) franšizės davėjas tokiais atvejais pradinį franšizės mokestį grąžindavo.
Franšizės gavėjai buvo supažindinami (bent jau žodžiu) su finansine situacija. Pats O. Loni būsimiems franšizės gavėjams pasakojo, kad galima pelno marža siekia 23 proc., o investicijos atsiperka per vienerius veiklos metus.
2019 m. duomenimis, franšizės buvo parduotos 30-yje valstijų. Tokie plėtros rezultatai leido „Burgerim“ tikėtis tapsiantį vienu iš sparčiausiai augančių franšizės tinklų istorijoje.
Kortų namelio griūtis
Kaip pabrėžia ekspertai, didžiausia problema, labiausiai prisidėjusi prie „Burgerim“ krizės, – tai franšizės davėjo negebėjimas surinkti periodinių franšizės mokesčių. Nors davėjas buvo numatęs rinkti 5 proc. nuo pardavimų ir 2 proc. rinkodarai, atrodo, kad jis nė kiek nesivargino to daryti. Atvejis, kai neprašoma mokėti periodinių mokesčių (už tęstinį palaikymą ir teisę naudotis verslo modeliu), franšizavime gana neįprastas. Vien tai, anot ekspertų, parodo, kad kompanija neturėjo intencijos veikti kaip franšizės sistema. Davėjas pelnėsi iš franšizių pardavimų, o ne iš tęstinės jų veiklos.
Franšizės gavėjai taip pat buvo klaidinami dėl pradinių investicijų dydžio. Franšizės gavėjams buvo teigiama, kad atidaryti restoraną kainuos 300–350 tūkst. JAV dolerių, o pradinis franšizės mokestis sieks 50 tūkst. JAV dolerių. Tikrasis pradinių investicijų dydis, daugelio franšizės gavėjų liudijimu, siekė 194–683 tūkst. JAV dolerių. Gerokai didesnės reikalingos investicijos, negu buvo planuota, įstūmė franšizės gavėjus į gilias finansines duobes.
Situacija išliko sudėtinga ir atidarius restoraną: susidurta su pardavimų sunkumais. Šiuos labiausiai lėmė rinkodaros pajėgumų trūkumas. Sunkumų restoranuose kilo ir didelio užimtumo metu: verslo procedūros nebuvo pritaikytos greitam klientų aptarnavimui. Iššūkiu tapo ir darbuotojų išlaikymas. Franšizės davėjo nurodymu, gavėjai dažnai turėjo samdyti daugiau darbuotojų, negu jų iš tiesų reikėjo.
Franšizės gavėjai davėjui nuolat teikė skundus. Tinklo naujokai uždarydavo savo restoranus praėjus vos keliems veikloms mėnesiams. Daug franšizės gavėjų paskelbė savo bankrotą. „Burgerim“ tinklas, primenantis kortų namelį, ėmė griūti.
Kai kurie franšizės gavėjai tvirtino, kad O. Loni su dideliais sunkumais susiduriančius franšizės gavėjus parėmė finansiškai. Franšizės davėjo pinigai seko. Atlyginimai darbuotojams vėlavo. Naujiems franšizės gavėjams nusprendus nutraukti veiklą, „Burgerim“ nustojo grąžinti pradinius franšizės mokesčius. Galiausiai, kompanija uždarė visus komunikacijos kanalus – tapo nepasiekiama ir suirutėje paliko visus savo franšizės gavėjus bei darbuotojus.
„Burgerim“ įkūrėjas ir vadovas O. Loni pabėgo iš JAV.
Tačiau kurį laiką tvyrojusias bankroto nuotaikas pamažu pradeda keisti idėjos dėl tinklo perorganizavimo. Neseniai kompanija paskyrė naują tinklo vadovą, kuris, kaip skelbiama, ieškos būdų, kaip pataisyti situaciją.
Tvirtinama ir tai, kad „Burgerim“ franšizės šiuo metu neparduodamos.
visi straipsniai
Suskubkite pasiimti bilietą į franšizių parodą, vyksiančią spalio 17–19 d. Varšuvoje, nemokamai!
Socialinės franšizės gimsta iš poreikio spręsti socialines problemas, kurios šiandien sprendžiamos neefektyviai, tuo metu tradiciniam verslui jų spręsti neapsimoka.
Penkioliktus metus iš eilės organizuojama didžiausia Vidurio ir Rytų Europoje franšizių paroda „Targi Franczyza 2018“ pateikė ir staigmenų.
Atidarykite ne vieną tos pačios franšizės padalinį. Arba – papildykite savo portfelį naujomis franšizėmis.
Per pastaruosius dešimtmečius Jungtinių Valstijų franšizavimo rinkoje pastebimai auga mažumų vaidmuo. Tokia tendencija, regis, aktuali tampa ir Europai.
skaitomiausi
Tarp užsienietiškas franšizes įsigijusių Lietuvos įmonių – ir verslo milžinai, ir nykštukai.
Franšizavimas pasižymi įvairiomis taikymo praktikomis, nuo kurių išmanymo ir gebėjimo adaptuoti priklauso kiekvieno franšizuojamo verslo sėkmė.
Nauju vardu perkrikštytas kavinių tinklas „Caffeine Roasters“ (buvęs „Coffee Inn“) ketina pradėti naują etapą – intensyvins plėtrą, užsienyje parduodamas franšizes.
Dažniausiai franšizavimas apibūdinamas „verslo tiražavimo“ ar „verslo klonavimo“ alegorijomis, o kokios asociacijos kyla Jums?
Franšizės sėkmė daugiausia priklauso nuo glaudaus franšizės davėjo ir gavėjo bendradarbiavimo, kuris pradedamas franšizės pirkimu–pardavimu.