Penki mitai apie franšizavimą

Mitas nr. 1 – franšizės gavėjas yra prekės ženklo savininkas

Kalbant apie franšizavimą, šis mitas, ko gero, yra vienas labiausiai paplitusių. Tikriausiai nesuklysime manydami, kad randasi jis paprasčiausiai iš nepakankamo žinojimo, koks verslo modelis yra franšizė.

Pastebėtina, kad franšizės sutartyje, pasirašytoje tarp franšizės davėjo ir gavėjo, numatomos franšizės pardavimo-įsigijimo sąlygos. Tiesa, šios sąlygos kiekvienu individualiu atveju gali skirtis – vieni davėjai leidžia gavėjams veikti lanksčiau, negu kiti. Tačiau įsigijęs franšizę gavėjas netampa prekės ženklo savininku.

Sulig franšizės įsigijimu franšizės gavėjas įgyja tik teisę naudotis prekės ženklu, verslo modeliu ir verslo identiteto elementais. Teisė į tai taip pat būna apibrėžta geografiškai – franšizės gavėjas šia teise gali naudotis veikdamas tik su franšizės davėju sutartoje teritorijoje ir pagal iš anksto sutartas sąlygas.

Mitas nr. 2 – franšizės davėjas valdo gavėjo verslą

Nors, kaip jau minėta, franšizės gavėjas nėra prekės ženklo savininkas, jis yra savo, franšizės gavėjo, verslo savininkas. Vadinasi, už savo verslo sėkmę atsako jis pats, o ne franšizės davėjas. Franšizės davėjas atlieka tik tam tikrą verslo kontrolės funkciją – jog būtų laikomasi sutartų franšizės sutarties sąlygų. Tačiau kasdieniame franšizės gavėjo verslo valdyme jis nedalyvauja.

Franšizės davėjas, savo ruožtu, atsako už gavėjo apmokymus ir, idealiu atveju, tolimesnėse veiklose palaiko franšizės gavėją, konsultuoja, teikia paramą. Tačiau tai labiau pagalbinės veiklos; tai nereiškia, kad franšizės davėjas valdo gavėjo verslą. Pagal franšizę įkurto verslo sėkmė priklauso nuo paties franšizės gavėjo pastangų.

Mitas nr. 3 – labiau verta įsigyti garsaus vardo franšizę

Užsiminus apie franšizavimą, daugeliui pirmiausia į galvą šauna tokie vardai, kaip „McDonald‘s“, „7-Eleven“ ar „Subway“. Kadangi franšizavimas dažniausiai yra siejamas su didelėmis pasaulinėmis kompanijomis, egzistuoja įsivaizdavimas, kad ieškant franšizės, svarbu rinktis populiarią, daugelio atpažįstamą verslo modelį. 

Žinoma, žinomas vardas ir su juo potencialiai susijęs didelis klientų srautas – reikšmingi pranašumai, renkantis franšizę. Tačiau atmintina, kad tai nebūtinai reiškia sėkmę. Pasaulinio garso prekės ženklo įvedimo į naują rinką išlaidos neretai būna labai didelės. Taip pat įprastai tokios franšizės nėra lanksčios, taigi franšizės gavėjas neturi daug galimybių inicijuoti verslo modelio pakeitimų, galbūt reikalingų jo pelnui padidinti.

Galiausiai, visi sėkmingi prekės ženklai veiklos pradžioje taip pat buvo mažai kam žinomi. Taigi vien dėl to, kad prekės ženklas nėra plačiai atpažįstamas, dar nereiškia, jog negali būti sėkmingas. Kaip bebūtų, franšizė turėtų būti jau patikrintas verslo modelis, ir franšizės davėjas turėtų potencialiam gavėjui pateikti bent dviejų pastarųjų metų finansinius verslo rodiklius.

Mitas nr. 4 – įsigyti franšizę labai brangu

Mitas, kad visos franšizės yra labai brangios, yra kilęs iš klaidingo manymo, jog norintis veikti pagal franšizę turėtų investuoti į pasaulinio garso prekės ženklą. Iš tiesų franšizių kainų intervalas yra labai platus; tikriausiai kiekvienas pagal savo turimą investicinį kapitalą rastų sau tinkamą franšizę.

Tik labai svarbu įsivertinti ne tik pačios franšizės mokestį ir padalinio, veiksiančio pagal franšizę, atidarymo kaštus, bet ir žaliavų pirkimo bei darbuotojų darbo užmokesčio išlaidas (apyvartines lėšas).

Mitas nr. 5 – norint tapti franšizės gavėju, reikia turėti daug patirties

Potencialus franšizės gavėjas, ieškantis informacijos apie franšizes, tikriausiai susidurs su mitu, jog norėdamas pasinaudoti tokiu verslo modeliu, turi turėti verslo valdymo patirties. Tačiau franšizės, kaip verslo modelio, didysis pranašumas iš tiesų ir slypi tame, kad jis tinkamas net ir pradedančiajam verslininkui. Franšizės davėjo suteikiami mokymai ir palaikymas įgalina net ir pradedantįjį verslininką kurti franšizės gavėjo verslą.

Iš franšizės gavėjo neretai tikimasi, jog šis bus susipažinęs su veiklos sektoriumi. Žinoma, yra franšizių, kurios iš potencialių franšizės gavėjų reikalauja ir specifinės patirties. Tačiau šis reikalavimas įprastai franšizės aprašymuose yra labai aiškiai išskiriamas ir yra gana retas. Dažniausiai didelė motyvacija, noras dirbti su konkrečiu prekės ženklu ir finansinis pajėgumas yra svarbiausi atrankos kriterijai.