Brangi klaida „Narvesen“ neprivertė sudėti ginklų

Naujas verslo modelis Lietuvoje negali veikti

„Reitan Convenience Lietuva“ vadovas Vigintas Bartaševičius įvairiais būdais ieško kelių, kaip įtikinti politikus, kad įmonės valdomos „Narvesen“ parduotuvės ir „Lietuvos spauda“ kioskai galėtų veikti pagal kitose šalyse įsitvirtinusį, bet Lietuvoje vis dar neįprastą franšizės verslo organizavimo modelį, vadinamą prekybos vietos valdymu.

Šio Lietuvoje dar naujo verslo organizavimo modelio esmė – bendrovei priklausančias prekybos vietas pagal sutartį su bendrove pradeda valdyti mažąsias bendrijas įsteigę buvę tų prekybos vietų darbuotojai.

Užkliuvo pardavinėjamas tabakas

Prekybos vietos valdymo modelį Norvegijos kapitalo kompanija „Reitan Convenience AS“, kuriai priklauso „Reitan Convenience Lithuania“ įmonė, įgyvendina visose šalyse, kuriose yra įsteigusi savo tinklus.

Pagal prekybos vietos valdymo modelį jau kurį laiką sėkmingai veikia bendrovės tinklai Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje ir Latvijoje. Šis verslo modelis neseniai įdiegtas ir Suomijoje bei Estijoje. Tačiau bandymas prieš pusantrų metų jį įgyvendinti ir Lietuvoje dabar vadinamas didele klaida.

Nors pirmųjų prekybos vietų, valdomų pagal šį modelį, rezultatai bendrovę džiugino – augo pelnas, didėjo klientų skaičius ir darbuotojų motyvacija – jo teko atsisakyti.

Lietuvoje tuo metu dar visiškai naujas verslo modelis užkliuvo Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentui. Jų nuomone pagal šį modelį dirbanti bendrovė perleidžia teisę verstis jų turimose licencijose nurodyta veikla tretiesiems asmenims, o tai daryti Lietuvos įstatymuose draudžiama.

Norėdami pardavinėti tabako gaminius prekybos vietos valdytojai patys turi gauti licencijas, pirkti prekes, įsigyti kasos aparatą ir įvykdyti daugiau reikalavimų. Dėl išaugusių kaštų ir komplikuoto prekybos vietų valdymo taikyti naująjį modelį nebelieka jokios prasmės.

Būtina įstatymo pataisa

Metus trukę teismai dėl verslo organizavimo modelio neatitikimo Lietuvos Respublikos įstatymams buvo pralaimėti, o naujam „Reitan Convenience Lithuania“ vadovui V. Bartaševičiui teko nemalonus darbas – perorganizuoti daugiau nei šimtą pagal neįprastą franšizės modelį veikusių prekybos vietų ir dalį jų uždaryti.

V. Bartaševičius neslepia – klaida įgyvendinti verslo organizavimo modelį, neatsižvelgus į Lietuvos teisės normas, buvo labai brangi. Įmonė turėjo iš naujo pertvarkyti parduotuvių ir kioskų veiklos modelį. Tai kainavo daug laiko, finansinių sąnaudų ir kai kurių prekybos vietos valdytojų pasitikėjimą. Jie turėjo suspenduoti arba visiškai uždaryti vien dėl galimybės tapti prekybos vietų valdytojais įkurtas mažąsias bendrijas.

Tiesa, didžioji dalis valdytojų buvo priimti į bendrovę kaip darbuotojai ir iki šiol tose pačiose vietose, kuriose dirbo kaip valdytojai, pardavinėja prekes.

„Iš esmės viskas liko taip pat – parduodame tas pačias prekes, dirba tie patys žmonės. Tik jų motyvacija stengtis dirbti geriau ir efektyviau sumažėjo“ – sakė V. Bartaševičius.

Šiuo metu Lietuvoje pagal prekybos vietos valdymo modelį veikia tik dvi „Narvesen“ prekybos vietos – Šiaulių ir Kėdainių ligoninėse. Dirbti pagal šį verslo organizavimo modelį jos gali dėl to, kad nepardavinėja tabako.

„Jo atsisakyti visose kitose prekybos vietose negalime, nes jis sudaro didelę dalį mūsų pardavimų“, – sakė bendrovės vadovas.

Pasak „Reitan Convenience Lithuania“ vadovo, tam, kad įmonės pasirinktas verslo organizavimo modelis galėtų veikti Lietuvoje, mūsų šalies įstatymuose trūksta tik vienos – trečiųjų asmenų įtraukimo į verslą – sąvokos. Tuomet atsiverstų daugiau galimybių plėtoti prekybą įvairesnėmis formomis ir taip stiprinti smulkųjį verslą.

„Politikai labai jautriai reaguoja į žodį „tabakas“ ir jokių pakeitimų įstatymuose nenori daryti. Nors mūsų pasirinktas verslo organizavimo modelis neskatina daugiau rūkyti, nepalengvina tabako prieinamumo, nesukuria daugiau tabako prekybos vietų ir nesumažina mūsų, kaip licencijos gavėjų, atsakomybės“, – kalbėjo V. Bartaševičius.

Pamoka kitiems

Kodėl buvo pasirinktas toks neįprastas franšizės modelis apskritai? Priežasčių ne viena. Viena pagrindinių – jis jau sėkmingai veikė kaimyninėje Latvijoje. Tuometis „Reitan Convenience Lithuania“ vadovas latvis Remas Razumas vylėsi, kad ir Lietuvoje nebus keblumų plėsti veiklą pagal naująjį verslo organizavimo modelį.

Dabartinis įmonės vadovas V. Bartaševičius pripažįsta, kad jo pirmtako klaida – gera pamoka visiems verslininkams. Pasak pašnekovo, kuriant verslą, taikant neįprastus verslo modelius, būtina įsigilinti į konkrečią rinką, šalies teisinį reguliavimą.

„Manyti, kad jei veikia kitur, veiks ir čia, tikrai nederėtų. Kaip ir tikėtis, kad ne visai protingi įstatymai bus greitai pakeisti. Prieš imantis veiksmų, būtina gerai apžiūrėti visus povandeninius akmenis, apgalvoti, kas gali būti negerai“, – patarė V. Bartaševičius.

Nepaisant to, kad prekybos vietos valdymo modelis kol kas nėra tinkamas įgyvendinti Lietuvos rinkoje, „Reitan Convenience Lithuania“ atstovas neabejoja, kad pats verslo organizavimo modelis yra perspektyvus. Jis patogesnis, pigesnis ir nereikalaujantis didelių investicijų.

Pigus būdas tapti verslo partneriu

Prekybos vietos valdytoju gali tapti kone kiekvienas, nes tam nereikia daug investuoti, mokėti franšizės pirkimo mokesčio. Pagal šį modelį įmonei priklausančios prekybos vietos pagal sutartį su franšizės davėju buvo valdomos mažąsias bendrijas įsteigusių pardavėjų.

Įgyvendinus šį verslo organizavimo modelį, pardavėjai tapo ne tik smulkios įmonės vadovais ir darbdaviais, bet ir toliau patys dirbo prekybos vietose, aptarnavo klientus, rūpinosi prekių išdėstymu, prekybos vietos tvarka, rinkosi darbuotojus.

Tačiau jiems nereikėjo rūpintis licencijomis, įranga ir prekėmis. Už visa tai buvo atsakinga įmonė. Skirtingai nei dirbant pagal įprastą franšizės modelį, ji ir toliau liko prekybos patalpų savininke, todėl prekybos vietos valdytojui nereikia pačiam ieškoti patalpų, jų įrengti ar mokėti už vardo naudojimą.

Prekybos vietos valdytojo užduotis buvo kelti pardavimus ir protingai panaudoti kaštus, kad būtų gaunamas kuo didesnis pelnas. Jį prekybos vietos valdytojas su įmone dalijosi pagal sutartyje numatytas sąlygas – prekybos vietos valdytojui teko tam tikra pelno dalis.

Būtent tai, anot „Reitan Convenience Lithuania“ vadovo V. Bartaševičiaus, didžiausias šio verslo organizavimo modelio privalumų, nes visi prekybos vietos valdytojai buvo suinteresuoti dirbti efektyviau ir sumaniau.

„Perdegusią lemputę parduotuvėje galima įsukti pačiam arba išsikviesti meistrus. Be abejo, pastarasis variantas kainuos brangiau. Kai parduotuvę valdo valdytojas, jis dirba kaip sau. Tada žmogus neturi noro vogti, sukčiauti, rėkti ant pirkėjų.

Parduotuvės valdytojas yra labiau suinteresuotas taupyti, nes jo atlygis tiesiogiai priklauso nuo pelno – kuo daugiau parduodi ir sutaupau, tuo daugiau ir uždirbi daugiau“, – verslo modelio privalumus dėstė V. Bartaševičius.

Dirbti pagal klasikinį franšizės modelį neketina

Nors Lietuvoje tęsti veiklos pagal prekybos vietos valdymo verslo modelį „Reitan Convenience Lithuania“ kol kas negali, pertvarkyti verslo pagal klasikinį franšizės verslo modelį neketina. Pasak įmonės vadovo, tai prieštarauja kompanijos nuostatoms. Be to, tai apsukintų verslo plėtrą ir sumažintų įmonės pelną.

„Norint veikti pagal tradicinį, Lietuvoje galimą franšizės modelį, kiekvienas, norintis tapti mūsų partneriu, turėtų įsteigti savo naują įmonę, pirkti iš mūsų prekes, tvarkytis su krūva sąskaitų-faktūrų. Vien buhalterinės apskaitos tvarkymas vienam prekybos taškui papildomai kainuotų apie tris šimtus eurų.

Mes vadovaujamės požiūriu, kad geriau pinigus pasidalinti tarp dviejų – prekybos vietos valdytojo ir kompanijos – negu dalį pelno atiduoti tokioms trečiosioms šalims, kaip buhalterinės apskaitos įmonėms“, – argumentus dėstė V. Bartaševičius.

Yra ir daugiau priežasčių, kodėl „Reitan Convenience Lithuania“ nenori atsisakyti idėjos dirbti pagal prekybos vietos valdymo modelį. Viena jų – įmonė iš valstybinių institucijų patalpas parduotuvėms ir kioskams nuomoja laimėję konkursus, todėl jų negali perleisti nuomoti tretiesiems asmenims, kuriais ir būtų laikomi franšizės gavėjai.

Įgyvendinant klasikinį franšizės verslo modelį, rūpesčių keltų ir įmokų už įvairias paslaugas priėmimas prekybos vietose. Tokiu atveju, kiekvienas franšizės gavėjas turėtų asmeniškai iš šalies bankų gauti leidimus priimti gyventojų įmokas.

„Nors parduotuvės koncepcija nesikeistų, joje dirbtų tie patys žmonės, atsirastų daug teisinių niuansų, kurie apsunkintų gyvenimą ir franšizės gavėjams, ir mums – franšizės davėjui. Esame apskaičiavę, kad dirbant pagal tradicinį franšizės modelį, dauguma prekybos taškų nebūtų pelningi“, – kalbėjo V. Bartaševičius.

Nepraranda optimizmo

Kaip istorija klostysis toliau, V. Bartaševičius nedrįsta prognozuoti. Tačiau viena aišku, „Reitan Convenience Lithuania“, pasiduoti neketina. Optimistu save vadinantis V. Bartaševičius bendrauja su įvairiomis verslo organizacijomis, politikais ir bando juos įtikinti, kad įstatyme palikta spraga trukdo Lietuvoje plėtoti smulkųjį verslą.

„Tęsime diskusijas ir ieškosime sprendimų, nes šis verslo modelis tikrai mums yra labai svarbus, jis mūsų veiklos pagrindas. Tikime, kad galėdami dirbti pagal prekybos vietos valdymo verslo modelį galėsime pasiekti kur kas geresnių rezultatų – ir darbuotojai, ir įmonė uždirbs daugiau, bus paprastesnis ir patogesnis prekybos taškų valdymas“, – neabejoja V. Bartaševičius.

--------

Šiuo metu Lietuvoje bendrovei priklauso 210 prekybos vietų. Iš jų 43 yra greitojo aptarnavimo parduotuvės „Narvesen”, likusios – „Lietuvos spauda“ kioskai. Visuose prekybos taškuose dirba apie 700 darbuotojų.

Norvegijos kapitalo kompanijai „Reitan Convenience AS“, kuri Europoje yra antra didžiausia greito ir patogaus apsipirkimo parduotuvių (angl. Convenience) bei spaudos platinimo įmonė, priklauso „Narvesen“, „7eleven“, „R kiosk“, „Lietuvos spauda“, „Pressbyran“ prekės ženklai.