Franšizės davėjo verslo vizija ir misija

Tam, kad franšizės davėjo verslas galėtų sistemingai ir sklandžiai plėstis, yra būtina užtikrinti, kad verslo viziją ir misiją žinotų ne tik verslo savininkas ir vadovas, bet ir visi jo darbuotojai, kurie savo kasdieniais veiksmais lemia, ar organizacija artėja prie savo vizijos, ar nuo jos tolsta.

Tai jau antrasis franšizės davėjo verslo sukūrimo algoritmo žingsnis. Prieš tai buvęs – verslo franšizabilumo įvertinimas, kurio metu nustatytas verslo, kurio pagrindu norima kurti franšizę, tinkamumo ir pasiruošimo tiražavimui laipsnis.

Vizijos ir misijos perteikimas organizacijos viduje yra įmanomas tik jas teisingai, tiksliai ir aiškiai suformulavus. Organizacijos misija turėtų nedviprasmiškai atsakyti į klausimą, kodėl ir kam egzistuoja organizacija. Klaidinga manyti, kad pagrindinė verslo misija yra pelno uždirbimas. Pelnas yra tik pasekmė arba rezultatas, kuris yra pasiekiamas (arba nepasiekiamas), jei verslo organizacija įgyvendina savo misijos nuostatas (arba neįgyvendina). Taigi verslo misija turėtų nusakyti, kur, kokią ir kieno problemas jį spręs arba kur, kam ir kokią vertę kurs.

Pagrindiniai geros verslo misijos požymiai yra šie:

• nurodo, kokią vertę (produktą, paslaugą ar sprendimą) vartotojams teikia verslas, kokius jų poreikius tenkina;
• nurodo, kokiomis išskirtinėmis savybėmis pasižymi verslo vertės pasiūlymas;
• nurodo, kokiems klientų segmentams yra teikiamas produktas, paslauga ar sprendimas.

Organizacijos misija yra glaudžiai susijusi su vizija. Verslo vizija, kitaip negu misija, yra formuojama nors ir ilgam periodui (10–15 metų), bet ne visam organizacijos gyvavimo laikotarpiui. Verslo vizija turi nusakyti ateities kryptį ir ilgalaikius verslo siekius. Vizijos formuluotė turėtų apibrėžti, kur organizacija planuoja veikti (geografinės rinkos, klientų segmentai ir t. t.), kokie yra jos ilgalaikiai tikslai (vieta tarp konkurentų, pardavimų ar kito rodiklio reikšmė, augimo dinamika ir t. t.) ir kaip (bendrais bruožais) ji planuoja nugalėti konkurencinėje kovoje (konkurenciniai pranašumai, pozicionavimas, išskirtinė vartotojams teikiama vertė ir t. t.). Tinkama vizijos formuluotė pasižymi tokiais penkiais požymiais:

• Ambicinga. Vizija turi būti pakankamai ambicinga, kad sužadintų organizacijos energiją ir norą įrodyti pasauliui, kad jie sugeba pasiekti net iš pirmo žvilgsnio nepasiekiamus tikslus.

• Pasiekiama. Viziją neturi būti nereali. Nors ji turi būti labai ambicinga, bet žmonės turi tikėti, kad ją įmanoma pasiekti.

• Įkvepianti. Vizija turi nusakyti tokią kryptį ir siekiamybę, kuri įkvėptų žmones nepaisyti savo trumpalaikių interesų vardan didingos bendros vizijos pasiekimo.

• Pamatuojama. Vizijos formuluotė turi nusakyti parametrus, pagal kuriuos organizacija galės nustatyti, ar vizija jau yra pasiekta.

• Apibrėžta laike. Vizija taip pat turi apibrėžti laiko tarpą, per kurį organizacija pasieks savo vizijos.

Gerai suformuluota vizija turėtų aiškiai nupiešti verslo ateities paveikslą, kuris įkvėptų ir aiškiai nurodytų judėjimo kryptį. James Collins ir Jerry Porras, kalbėdami apie ilgalaikius organizacijos siekius, pasiūlė savotišką vizijos sudarymo priemonę, kurią pavadino DGST - dideliu, gauruotu ir skambiu tikslu (angl. BHAG – Big Hairy Audacious Goal). Jų nuomone, taikydamos DGST principus vizijai formuluoti organizacijos turi pasiekti, kad jų vizija:

• sukurtų rimtą iššūkį organizacijai;
• nukreiptų organizacijos pastangas viena kryptimi;
• turėtų aiškią finišo liniją – strateginę siekiamybę;
• įtrauktų organizacijos narius į jos realizavimą;
• nereikalautų per daug paaiškinimų ir būtų savaime suprantama;
• būtų pakankamai ilgalaikė (priklausomai nuo sektoriaus nuo 10 iki 30 metų);
• sukurtų apčiuopiamą jausmą, kad vizijos pasiekimas nėra garantuotas, o jo tikimybė sudaro tik apie 50–70 procentų.

Franšizės davėjo verslo misija ir vizija dažniausiai yra siejama su franšizuojamo verslo, kurio pagrindu gimsta franšizė, ilgalaikiais siekiais ir tikslais. Turint omenyje, kad franšizavimas yra plačiai įvardijamas kaip verslo plėtros būdas ir priemonė, gali kilti abejonių, ar tikrai reikia formuluoti atskirą viziją ir misiją franšizės davėjo verslui. Tačiau, jei prisiminsime, kad franšizės davėjo versle yra du vartotojų segmentai – franšizės gavėjai ir galutiniai vartotojai – tampa aišku, kad franšizės davėjo verslas turi turėti savo misiją ir viziją, kurios, apimdamos ir franšizuojamo verslo misijos ir vizijos elementus, apibrėžtų ilgalaikius verslo siekius platesniame kontekste.

Ypatingai svarbu yra užtikrinti, kad franšizės davėjo verslo misija ir vizija atsirastų šio verslo vadovų pastangomis ir būtų jų formaliai patvirtintos. Taip pat yra svarbu, kad šios strateginės nuostatos būtų intensyviai ir viešai komunikuojamos vadovų lūpomis, kad sukurtų organizacijos pasitikėjimą ir įsitraukimą į jų įgyvendinimą.

Kitas franšizės davėjo verslo sukūrimo algoritmo etapas – aplinkos analizė. Aplinkos analizės metu bus vertinami tiek vidiniai franšizės davėjo verslo, tiek išoriniai sektoriaus ir rinkos veiksniai, turintys įtakos verslo veiklai.

Nuorodos:

1. Malkin, I., Malkina, V. 2014. Franšizės davėjo verslas: pradžia.
2. Malkin, I., Michailovska, V., Žilinskis, S. 2011. Franšizės įsigyjimas: greitkelis į verslo sėkmę.