Įgyjamos pareigos

Franšizės mokesčiai – tai franšizės gavėjo mokama kaina už naudojimąsi franšizės davėjo „know-how“, teikiamomis paslaugomis ir verslo identiteto elementais. Paklausite – kokie tai mokesčiai?

Pradinis franšizės mokestis

Pradinis franšizės mokestis (angl. initial fee), kuris paprastai yra mokamas iškart po franšizės sutarties pasirašymo. Šis mokestis suteikia franšizės gavėjui teisę prisijungti prie franšizės tinklo, pradėti verslą franšizės pagrindu, gauti iš franšizės davėjo visą verslo valdymui būtiną „know-how“ ir naudoti franšizės davėjo verslo identiteto elementus. Pradinio mokesčio dydžiai svyruoja nuo kelių iki kelių šimtų tūkstančių eurų, priklausomai nuo franšizės veiklos sektoriaus, franšizės prekės ženklo žinomumo, franšizės davėjo perduodamos „know-how“ unikalumo ir pan. Pradinis franšizės mokestis yra sumokamas vieną kartą, pakartotinai jis mokamas tik tuomet, kai franšizės gavėjas atidaro naują padalinį arba pratęsia besibaigiančios franšizės sutarties galiojamą naujam periodui. Dažniausiai franšizės davėjai į pradinį mokestį įskaičiuoja pagalbos, teikiamos franšizės gavėjo padalinio atidarymo procese, ir pradinių franšizės gavėjo bei jo darbuotojų apmokymų sąnaudas. Nors neretai franšizavimo pasaulyje yra kalbama, kad „geras“ franšizės davėjas neturėtų uždirbti pelno iš pradinių franšizės mokesčių, tačiau realybėje jis gali tai daryti, jei gavėjai sutinka mokėti pakankamo dydžio sumą.

Periodinis franšizės mokestis

​Periodinis franšizės mokestis (angl. royalty), kuris paprastai yra mokamas už franšizės davėjo verslo modelio, „know-how“ ir verslo identiteto elementų tęstinį naudojimą bei suteikiamas franšizės davėjo paslaugas. Dažniausiai periodinis franšizės mokestis padengia ir tam tikros apimties franšizės davėjo pagalbos suteikimo gavėjui sąnaudas. Periodinis franšizės mokestis mokamas periodiškai (kas mėnesį, ketvirtį arba kartą per metus) ir išreiškiamas kaip procentas nuo franšizės gavėjo gautų pajamų, pelno arba parduotų produktų / suteiktų paslaugų apimties. Šis mokestis gali būti ir fiksuotas, kai nustatyto dydžio mokestis yra mokamas, nepriklausomai nuo franšizės gavėjo veiklos rezultatų. Pasitaiko ir šių metodų kombinacijos, kai franšizės gavėjas yra įpareigojamas apskaičiuoti periodinį mokestį, kaip procentą nuo, pavyzdžiui, pajamų, tačiau jis turi būti ne mažesnis nei iš anksto nustatyta suma. Periodinio mokesčio, mokamo kaip procentas nuo pajamų, dydis labai priklauso nuo verslo srities. Didelių investicijų Franšizės davėjo verslo planavimas 75 reikalaujančiose ir sąlyginai nedideles pelno maržas turinčiuose versluose, kaip, pavyzdžiui, restoranų ar mažmeninės prekybos veiklos, toks mokestis gali svyruoti nuo 2 iki 8 procentų. Didelių investicijų nereikalaujančiose ir pakankamai dideles pelno maržas turinčiuose versluose, kaip, pavyzdžiui, vadybos konsultavimo ar mokymų veiklos, toks mokestis gali siekti ir 15 ar 20 procentų. Nustatydamas periodinio mokesčio dydį franšizės davėjas taip turėtų įvertini ir savo įsitraukimo į franšizės gavėjo verslo valdymą laipsnį. Kuo didesnį palaikymą gavėjui planuoja teikti davėjas ir kuo daugiau įsipareigojimų prieš gavėją jis planuoja prisiimti, tuo periodinis mokestis turėtų būti didesnis. Kartais, dažniausiai prekybos srityje, periodinis mokestis gali būti ir neimamas. Tokiais atvejais šis mokestis būna integruotas į gavėjui tiekiamo produkto kainą.

Mokesčiai už papildomai teikiamas franšizės davėjo paslaugas ir palaikymą

Jau minėjome, kad dažniausiai franšizės davėjas į pradinį ir periodinius mokesčius įskaičiuoja tam tikros apimties pagalbos suteikimo gavėjui sąnaudas. Jei franšizės gavėjas pageidauja gauti daugiau paslaugų ir pagalbos iš franšizės davėjo arba franšizės davėjas dėl gavėjo kaltės yra priverstas skirti jam ženkliai daugiau dėmesio, negu numatyta, davėjas turėtų šią papildomą pagalbą, palaikymą ir paslaugas apmokestinti.

Kiti mokesčiai

Papildomai prie pradinio ir periodinio mokesčių gali būti renkami ir kiti mokesčiai, pavyzdžiui, reklamos mokestis. Reklamos mokestis yra skirtas suformuoti bendram franšizės tinklo rinkodaros biudžetui, iš kurio finansuojami bendri ir visam franšizės tinklui naudingi rinkodaros veiksmai, t. y. akcijos ir rinkodaros priemonės, kurios yra nukreiptos į bendrą franšizės prekės ženklo žinomumo didinimą. Šios lėšos gali būti naudojamos centralizuotai arba paskirstomos naudoti gavėjams įgyvendinant rinkodaros kampanijas jų aptarnaujamose rinkose. Kiti franšizės mokesčiai atskirų franšizių atvejais gali apimti ir taip vadinamąjį profesinių paslaugų mokestį (angl. professional fee). Profesinių paslaugų mokestis dažniausiai yra skirtas tokių trečiųjų šalių kaip teisininkai, auditoriai, dizaineriai ir kitų ekspertų paslaugoms, kurias privalomai turi įsigyti franšizės gavėjas, apmokėti.

Nuorodos:

1. Malkin, I., Malkina, V. 2014. Franšizės davėjo verslas: pradžia.
2. Malkin, I., Michailovska, V., Žilinskis, S. 2011. Franšizės įsigyjimas: greitkelis į verslo sėkmę.