Franšizė padidintos rizikos srityje
Šio centro franšizės savininkė – ketvirtus metus skaičiuojanti australų įmonė „Blockchain Global“. Sėkmingai jos plėtojamas pirmasis „blockchain“ technologijų centras Melburne ilgai netruko būti franšizuotas. Pirmoji franšizė buvo parduota Šanchajuje, vėliau sekė tinkamos jurisdikcijos Europoje paieška, iki kol buvo pasirinktas Vilnius.
Detaliau apie tai kalbamės su „blockchain“ centro Vilniuje vadove Egle Nemeikštyte.
Nematė alternatyvių franšizių
Pašnekovė pasakoja, kad idėja kurti „blockchain“ centrą Vilniuje gimė ganėtinai organiškai.
„Į „blockchain“ industriją įeidinėjau tris–keturis metus. Kartu su vienu iš verslo steigėjų Antanu Guoga aktyviai domėjomės, kaip veikia visa ši sistema, susitikome su įvairiomis interesų grupėmis. Pagaliau, buvus labai dideliam pakilimui kripto valiutų sektoriuje, suorganizavome renginį #SWITCH!. Į jį mums pavyko pritraukti tris dideles „blockchain“ technologijas taikančias įmones: „Dash“, „NEM“ ir „IOTA“.
Kuo labiau pažinome industriją, tuo labiau pastebėjome, kad daugelis „blockchain“ technologijų bendrovių susiduria su tomis pačiomis problemomis ir panašiais iššūkiais, tad dalytis patirtimis, perimti gerąsias praktikas joms visoms yra labai aktualu. Supratome, kad šios srities bendradarbystės erdvė yra puiki niša verslui.
Tačiau nerimą kurstė tai, kiek klaidų mums tokio centro kūrimas gali kainuoti, jei reikėtų nuo nulio mokytis, kaipgi organizuoti visą veiklą, kaip dirbti su tokio profilio įmonėmis. Juolab, įvertinus dar ir tai, kad dažniausiai su šiomis technologijomis dirbančios įmonės susiduria ne su lokaliais, bet su globaliais iššūkiais.
Pradėjome ieškoti gerojo pavyzdžio, dalyvavome daugelyje tarptautinių renginių. Keliai suvedė su „blockchain“ technologijų centro Melburne įkūrėjais, – apie pradžią pasakoja E. Nemeikštytė. – Pasidomėję išsiaiškinome, kad neblogai jiems sekasi – jau yra užmezgę puikius ryšius, įdėję stiprų indėlį į visos industrijos Australijoje raidą. O visų svarbiausia – jie jau buvo išbandę savo verslo modelio pardavimą ir kaip tik tuo metu ieškojo priėjimo prie Europos rinkos.
Alternatyvų šiai franšizei nelabai matėme. „Blockchain“ centrų yra įsisteigusių ne vienas ir ne du, tačiau dažniausiai jie yra labai lokalūs, apsiribojantys veikla vienoje valstybėje. Yra jau ir centrų tinklų. Tačiau vėlgi problema yra jų lokalumas.“
Derybos dėl franšizės
E. Nemeikštytė pasakoja, kad procesas nuo pirmojo kontakto su franšizės davėjais iki franšizės sutarties pasirašymo ilgai neužtruko – šiek tiek daugiau nei du mėnesius. Davėjų organizacija vertino, pasak jos, pirmiausia lietuvių turimą kompetenciją „blockchain“ industrijoje. Kartu ir tai, kokie kontaktai jau yra užmegzti su „blockchain“ bendrovėmis.
„Jiems labai rūpėjo įsisteigti Europoje. Jurisdikcijos pasirinkimą lėmė daug dalykų: tie patys įsteigimo kaštai, talentai, valstybės pozicija, aplinkos draugiškumas, realių „blockchain“ projektų, gimusių šalyje, skaičius. Labiausiai konkuravome su Šveicarija, tačiau galiausiai kriterijus labiau atitikome mes.
Buvome trokštamas partneris, tad ir derybinės galios, manau, buvo lygiavertės. Sutarėme dėl vienkartinio franšizės mokesčio, dėl neribojamų konsultacijų ir bendradarbiavimo. Artimas mums buvo ir pats santykis su franšizės davėju. Vienos franšizės, ko gero, būna labai griežtos – tu negali keisti nei verslo plano, nei verslo modelio. Mūsų franšizė – mažiau griežta. Nesame mes apsibrėžę visų kasdienių procesų. Gauname gaires, bet patys galime inicijuoti naujus produktus.
Kontaktai ir priėjimas prie tinklo, mano galva, kuria mums netgi didesnę naudą negu pats vardas. Mat tokia mūsų specifika – dalintis informacija, netgi klientais“, – sako E. Nemeikštytė.
Tačiau ar ilgai „blockchain“ centras Vilniuje bus vienintelis franšizės davėjo partneris Europoje? Pašnekovė atvirauja, kad nekonkuravimas užtikrintas tik šalyje. „Nesame užtikrinti, kad kaimyninėse šalyse neatsidarys tokio pat centro analogas. Estijoje ateityje tikrai gali atsidaryti, – pastebi ji. – Kita vertus, didesnis centrų skaičius mums yra iš dalies ir naudingas, nes mums yra labai svarbu klientams pasiūlyti galimybę steigtis įvairiose jurisdikcijose, nepriklausomai nuo to, kokiame centre jis įsikūręs fiziškai.“
Derybinį procesą po franšizės sutarties pasirašymo pakeitė pasiruošimas centro atidarymui. „Vykome į Australiją. Ten vyko intensyvūs vienos savaitės mokymai. Buvome supažindinti su visomis centro veiklos sritimis, klientams siūlomais paslaugų paketais, organizuojamais renginiais. Suteikė jie mums ir rinkodarinę medžiagą, adaptavome tinklalapį“, – pasakoja E. Nemeikštytė.
Visa tai, pašnekovės teigimu, truko dar apie tris mėnesius.
Vidinė virtuvė
Esminis kriterijus, kurį „blockchain“ centras taiko savo klientams, besinaudosiantiems bendradarbystės paslaugomis, yra toks, kad įmonė-pretendentė turi dirbti su „blockchain“ technologija. Startuolių potencialą atrankos metu vertina centro mentoriai. Veiklos sektoriai, anot E. Nemeikštytės, nėra apriboti. Tarp jau esamų šešių „blockchain“ centro Vilniuje klientų yra įmonės, veikiančios finansų, sveikatos, netgi žiniasklaidos sektoriuose. Žmonių skaičius šiose įmonėse svyruoja nuo vieno iki aštuonių, tačiau visos jos planuoja augti.
Be fizinės infrastruktūros (darbo vietos, įrangos ir t. t.), „blockchain“ centras klientams siūlo ir „minkštąsias“ paslaugas. Daugiausia tai yra konsultacinės paslaugos. „Jeigu klientas nori kurti ICO, konsultuojame jį, kaip tai padaryti. Jeigu klientas nori plėsti savo verslą, galime jam padėti surasti reikalingus kontaktus, pasirinkti jo verslui tinkamą jurisdikciją, supažindinti su tos konkrečios rinkos tendencijomis. Jeigu kliento verslui reikia investicijų, galime padėti paruošti pardaviminę medžiagą (angl. sales pitch), galime supažindinti jį su į panašius projektus investuoti ketinančiais žmonėmis, – teigia „blockchain“ centro Vilniuje vadovė. – Užsienio kompanijoms, kurios nori įsisteigti Lietuvoje, taipogi suteikiame teisines, mokestines konsultacijas.“
„Blockchain“ centras organizuoja dar ir mokymus bei renginius – nuo pat skirtų pradedantiesiems (apie tai, kas yra tas „blockchain“ ir su kuo valgomas) iki specializuotų (apie tai, kokie gali būti „blockchain“ panaudojimo būdai konkrečiame sektoriuje).
„Esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį su KTU, nes siekiame padėti ruošti naujus specialistus, taip pat ir perkvalifikuoti esamus IT programuotojus. Siekiame, kad bent dvi–trys bendrovės, esančios mūsų centre, dvejų metų perspektyvoje jau pademonstruotų „blockchain“ technologijos vertę praktiškai, realiai pritaikytų ją kažkurioje srityje. Kol kas jos yra pritraukusios daug lėšų, tačiau reikia realių pavyzdžių,“ – „blockchain“ centro tikslais dalinasi E. Nemeikštytė.
Galbūt visgi ir Lietuvoje pavyks užauginti startuolį vienaragį?
visi straipsniai
Pasirinkus tinkamą strategiją ir partnerius, net ir nuo didžiųjų miestų stipriai nutolusiose vietovėse gali klestėti franšizės pagrindu įkurtas verslas.
Prekės ženklų pertekusioje Lietuvos grožio industrijoje klientų laukia iššūkis nepasiklysti ir išsirinkti, tuo metu verslo naujokų – iššūkis sudominti ir įsitvirtinti. Tačiau „Inglot“ atsiradimo Lietuvoje istorija byloja, kad sumaniam rinkos žaidėjui vietos visada pakanka.
Vos vasario mėnesį veiklą Lietuvoje pradėjusi siuntų paslaugų bendrovė „Mail Boxes Etc.“ sulaukė nemažo susidomėjimo – vystyti šią veiklą jau panoro 6 potencialūs franšizės gavėjai.
Nekilnojamojo turto tarpininkavimo agentūrų tinklas „Capital“ ir toliau konsoliduojamas – du brokerių biurai Vilniuje jungiami į vieną.
Franšizės verslo modelis kovos menuose – pasaulyje įprasta praktika. Vis dėlto Lietuvoje tai – sunkiai prigyja.
skaitomiausi
Nauju vardu perkrikštytas kavinių tinklas „Caffeine Roasters“ (buvęs „Coffee Inn“) ketina pradėti naują etapą – intensyvins plėtrą, užsienyje parduodamas franšizes.
Žinomas politikas, buvęs Vilniaus meras, sėkmingas verslininkas. Tokiam Artūro Zuoko pristatymui trūksta dar vienos detalės. Mat jis dar ir franšizės gavėjas.
Tarp užsienietiškas franšizes įsigijusių Lietuvos įmonių – ir verslo milžinai, ir nykštukai.
Franšizės sėkmė daugiausia priklauso nuo glaudaus franšizės davėjo ir gavėjo bendradarbiavimo, kuris pradedamas franšizės pirkimu–pardavimu.
„Baldų rinkos okupantė“, – apie IKEA sako vieni. „Baldų rinkos revoliucionierė“, – atliepia kiti. Kaip bepavadinsi, šiandien tai – imperija.