Baldų mažmenininkė „BoConcept“ – išaugusiems iš „Ikea“ marškinėlių
Skandinaviško dizaino „BoConcept“ baldus ir aksesuarus lietuviai įsigyti gali nuo 2016 m. gruodžio mėnesio Vilniuje, verslo centre „135”, esančiame salone. Tiesa, Lietuvos pažintis su „BoConcept“ užsimezgė dar anksčiau. Pašnekovė pasakoja, kad visi kietieji „BoConcept“ baldai šiuo metu yra gaminami fabrike Danijoje, o štai, minkštieji baldai – ne kur kitur, o Lietuvoje. Bent jau kol kas, nes tai yra kontraktinis susitarimas. Tačiau, kaip sako pati verslininkė, gamyba ir prekės ženklo salonas nieko bendro neturi. O pastarojo Lietuvai teko luktelėti ilgiau nei daugeliui kitų šalių.
Pastebėjo trūkumą
„Vieną priežastį, kodėl „BoConcept“ į mūsų šalies rinką atėjo tik prieš pusmetį, sunku išskirti. Manau, yra keletas jų. Pirma, tai paties „BoConcept“ reikalavimai, kurie yra pakankamai griežti ir tik su minimaliomis išlygomis, susijusiomis su, pavadinkime, inžineriniais klausimais, tad reikėjo itin nuodugniai įvertinti save ir savo pajėgumus. Antra, ir pati rinka turėjo subręsti. Dabar lietuviai jau yra apsipratę su skandinaviško interjero filosofija. Tai nebėra visiška naujiena. Trečia, svarbus ir paties „BoConcept“ požiūris ir proaktyvumas. Vienaip yra didelės rinkos, į kurias baldų prekybininkai vis dėlto žengia patys ir atidaro savo ekspozicines parduotuves, visai kitaip yra mažos rinkos, kartu ir Lietuva, dėl kurių potencialo sunku atsiginti dvejonių.
„Lietuva buvo viena iš nedaugelio „BoConcept“ verslo žemėlapyje dar nepažymėtų šalių.“
Nebuvo taip, kad atsivertėme katalogą ir galvojome, kurią gi franšizę mums dabar pasirinkus, – pasakoja pašnekovė. – Idėja kilo labiau iš trūkumo. „BoConcept“ buvo beveik visose šalyse – Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, netgi tokioje šalyje kaip Ukraina ir dar daug kur. Lietuva buvo viena iš nedaugelio „BoConcept“ verslo žemėlapyje dar nepažymėtų šalių. Mums pasirodė liūdna, kad esame vieni paskutiniųjų.
Beje, nebuvome naujokai baldų prekybos versle. Turėjome prekės ženklą „Hastens“. Sekėsi neblogai, todėl nutarėme, kad norėtume kolekciją papildyti dar vienu prekės ženklu. O kombinacija šių dviejų prekės ženklų – „Hastens“ ir „BoConcept“ – mums pasirodė tinkama.
Tokia tad ir buvo ta „BoConcept“ atėjimo į Lietuvą istorija.“
Orientuojasi į antros kartos „Ikea“ pirkėją
Franšizių baldų prekybos sektoriuje Lietuvoje kol kas nėra daug, tą pripažįsta ir pati verslininkė. Visgi yra rinkos banginis „Ikea“, propaguojantis tą pačią kaip ir „BoConcept“ skandinavišką stilistiką. Kaip bebūtų, L. Budrevičiūtė-Bakštys įsitikinusi, kad „Ikea“ jiems Lietuvoje labiau pasitarnavo nei tapo kliūtimi.
„Ne tik aš, bet ir pats „BoConcept“ sako, kad „Ikea“ buvimas toje pačioje rinkoje yra puiku. Klientas labai daug išmoksta iš „Ikea“. Dažniausiai tai jaunų žmonių, kurie įsirenginėja pirmus namus, edukacija. Mūsų klientas įprastai jau būna vyresnis, pasiekęs kitą ekonominės gerovės lygį, besikuriantis jau antruose ar trečiuose namuose. Taip, tai tikrai yra buvęs „Ikea“ klientas, tačiau jau išaugęs iš „Ikea“ marškinėlių, – šypteli pašnekovė. – Mes ir „Ikea“ nesame vienos kategorijos žaidėjai. Jų kainodara yra vienokia, mūsų – visiškai kitokia. Tad, rodos, ir telpame toje pačioje rinkoje.
„Mes ir „Ikea“ nesame vienos kategorijos žaidėjai. Jų kainodara yra vienokia, mūsų – visiškai kitokia. Tad, rodos, ir telpame toje pačioje rinkoje.“
Pridurčiau ir tai, jog turėti didelę baldų ekspoziciją Lietuvoje dar nėra taisyklė, labiau kaip išimtis, tačiau mūsų šalies baldų prekybininkai vis labiau krypsta šia linkme. Manau, čia išties pasitarnavo „Ikea“. Dabar klientui labai svarbu atsisėsti ant tos sofos, kurią ketina įsigyti, neužtenka tik pasižiūrėti internete kaip ji atrodo. Svarbu ne tik pati sofa, bet ir aplinka, dermė, interjero pojūtis. Tuo vadovaujasi ir „BoConcept“ – siūlo visą miegamąjį, svetainę, valgomąjį.
„BoConcept“ turi didelę nomenklatūrą gaminių – nuo pat baldų iki aksesuarų, kuriuos rasite ne pavieniui, bet, vadinamosiose, studijose. Manau, kad tai yra brandžios rinkos baldų prekybos formatas. Vakarų pasaulyje beveik visur taip yra. Beveik kiekvienas prekės ženklas turi atskirą savo baldų ekspoziciją. Tuomet tai tampa ne tik pardavimu, bet kartu ir interjero dizaino paslauga.“
Neišradinėja dviračio iš naujo
Pašnekovė džiaugiasi ir paties verslo modelio pasirinkimu ir tikina, kad, dirbant pagal franšizę, viskas yra paprasta ir aišku. Pasak jos, svarbiausia yra tai, kad gauni priėjimą prie tokio verslo modelio, kuris yra atidirbtas ir iš tikrųjų patikrintas. „Žinoma, galima ir pačiam bandyti ir žiūrėti, ar tavo stalas ir mėlynos spalvos kėdės pasiteisins. Betgi kam iš naujo išrasti dviratį, kai galima tiesiog nusipirkti tą dviratį ir atsivežti čia.
Kartu ir eksperimentų bei kuriozinių situacijų išvengi. Dirbant su franšize jų išties yra labai minimaliai. „BoConcept“, skaičiuojantis 65 veiklos metus, jau yra praėjęs ilgą eksperimentais nuklotą kelią, ir klaidų jie yra pridarę begalę. „BoConcept“ gimė tiesiog rūsy, bet – žiūrėkite – į kokią įmonę išaugo“, – sako verslininkė. O šiandien gamybą vis labiau antrame plane paliekanti „BoConcept“ labiausiai koncentruojasi į prekės ženklo kūrimą, kliento ir franšizės gavėjo aptarnavimą.
„Franšizė – tai nėra tiktai „imk katalogą ir prekiauk“. Jie turi visą statistiką, jie žino, kuriuos baldus reikėtų parinkti ekspozicijai, kol dar rinka neturi savo patirties, kas yra „einamiausia“, žino, kur kokią sofą pastatyti, kokiomis spalvomis sienas nudažyti, netgi kokias grindis dėti, kaip organizuoti prekių tiekimą, kokią rinkodarą taikyti ir kt.
„Kam iš naujo išrasti dviratį, kai galima tiesiog nusipirkti tą dviratį ir atsivežti čia.“
Įdomu tai, kad kaip ir gamintojai, taip ir dizaineriai yra samdomi. Didelė dalis jų – danai, pasižymintys savita daniška koncepcija ir filosofija. Bet yra ir tokių kūrėjų, kurie, kaip aš sakau, yra pasaulio žmonės. Jie kuria „BoConcept“, bet ne ekskliuzyviai „BoConcept“, kuria ir kitiems prekės ženklams“, – teigia salono vadovė.
Gauta daug verslo pamokų
Verslininkė pasakoja, kad kartu su įsigyta „BoConcept“ franšize gauta išties daug verslo pamokų. „Buvome patys nuvykę į pagrindinį ofisą Danijoje, pažiūrėjome, kaip jie dirba, kaip klientus aptarnauja. Teko ir fabrike kelis kartus lankytis. Gamybą irgi yra įdomu pasižiūrėti, bet tai buvo daugiau pažintinis procesas. Kita mokymų dalis buvo čia pat, mūsų salone, atidarymo metu. Tuomet jau patys danai buvo atvykę ir su klientais bendravo. Sausieji mokymai – visa tai, iš ko susideda medžiagos, kokios jų savybės ir t. t. – vyksta per e-learning sistemą internete, prie kurios bet kada galime prisijungti. Kiekvienais metais yra organizuojami ir visų „BoConcept“ franšizių turėtojų kelių dienų trukmės susirinkimai, kuriuose organizuojami ir mokymai, ir produktų pristatymai, ir patirčių pasidalinimai.
Tad nėra taip, kad mes čia, Lietuvoje, esame užmiršti ir palikti likimo valiai. Komunikacija su franšizės savininkais pastoviai vyksta. Jiems ta mūsų franšizė ne pirma ir ne penkiasdešimta. Tai teikia daug pasitikėjimo“, – dalinasi pašnekovė.
Dar per anksti spręsti
Lietuvos skirtumų su kitomis rinkomis pašnekovė kol kas nemano galinti pagrįstai komentuoti – esą tam yra gerokai per ankstus metas. Savaime suprantama, mados skiriasi – vienur yra vieni labiau perkami dalykai, kitur – kiti. Bet L. Budrevičiūtės-Bakštys manymu, bent jau vienas sezonas turi apsisukti, jog galima būtų piršti išvadas apie rinkos specifiškumą.
„Jiems ta mūsų franšizė ne pirma ir ne penkiasdešimta. Tai teikia daug pasitikėjimo.“
„Galime kalbėti nebent apie kainodaros skirtumus. Tiesa, jie nėra drastiški, bet nustatant kainodarą, yra šiek tiek atsižvelgta į ekonominę šalies situaciją. Pavyzdžiui, lyginant Baltijos šalyse veikiančius „BoConcept“ salonus, kainodaros skirtumai vos pastebimi. Daugiau skirtumų būtų, lyginant su tokiomis šalimis kaip Anglija, Vokietija, kuriose rastumėte didesnes kainas nei mūsų salone“, – teigia ji.
Viena iš „BoConcept“ salono darbuotojų užsimena ir apie tai, kad iš esmės kiekvienas klientas pats gali susimodeliuoti kainodarą. „Į saloną atėjusiam klientui svarbiausia pasirinkti dizainą ir apsibrėžti biudžeto ribas, į kurias nori tilpti. Pagal tai mes parenkame sudedamąsias baldo dalis. Sofa gali būti skirtingų faktūrų, minkštesnė arba kietesnė. Komoda gali turėti medines kojeles arba metalines. Sofos atramos gali būti tiesios arba lenktos. Nuo visų šių kombinacijų pasirinkimo priklauso ir galutinė baldo kaina“, – pasakoja ji.
Paklausta apie ateities planus L. Budrevičiūtė-Bakštys kol kas tik gūžčioja pečiais ir sako jokių konkrečių projekcijų į ateitį dar nebrėžianti. Atidaryti daugiau „BoConcept“ salonų – tai tikrai viliojanti galimybė, juolab, kad UAB „Vividum“ turi franšizės teises visai šaliai. „Vis dėlto šitas vaikas (pirmasis „BoConcept“ salonas Lietuvoje – FranchiseINFO), pirmiausia, dar turi išmokti labai gerai vaikščioti ir bėgioti. O tai užima laiko“, – apibendrina verslininkė.
---
Šiuo metu „BoConcept“ turi per 250 parduotuvių 60-yje pasaulio šalių. Apie 20 parduotuvių (daugiausia Japonijoje ir Kinijoje) yra valdomos franšizės davėjų, likusios – franšizės gavėjų.
visi straipsniai
„Baldų rinkos okupantė“, – apie IKEA sako vieni. „Baldų rinkos revoliucionierė“, – atliepia kiti. Kaip bepavadinsi, šiandien tai – imperija.
Bus atidaryta dar viena IKEA Baltijos šalyse – šįkart netoli Rygos.
skaitomiausi
Tarp užsienietiškas franšizes įsigijusių Lietuvos įmonių – ir verslo milžinai, ir nykštukai.
Franšizavimas pasižymi įvairiomis taikymo praktikomis, nuo kurių išmanymo ir gebėjimo adaptuoti priklauso kiekvieno franšizuojamo verslo sėkmė.
Nauju vardu perkrikštytas kavinių tinklas „Caffeine Roasters“ (buvęs „Coffee Inn“) ketina pradėti naują etapą – intensyvins plėtrą, užsienyje parduodamas franšizes.
Dažniausiai franšizavimas apibūdinamas „verslo tiražavimo“ ar „verslo klonavimo“ alegorijomis, o kokios asociacijos kyla Jums?
Franšizės sėkmė daugiausia priklauso nuo glaudaus franšizės davėjo ir gavėjo bendradarbiavimo, kuris pradedamas franšizės pirkimu–pardavimu.