Franšizavimo pliusai

Žinoma, franšizavimas tėra galimybė tarp galimybių verslo plėtros tikslui pasiekti, nes egzistuoja įvairūs verslo plėtros būdai – nuo pardavimo agentų samdymo iki dukterinių įmonių steigimo. Dėl to verslininkui, sprendžiant dėl vieno ar kito būdo tinkamumo, vertėtų atsižvelgti į tam tikrus charakterizuojančius verslo formos bruožus.

Pirmiausia – verslo kontrolės ir rizikos kriterijus. Kontrolės laipsnis apibūdina verslo savininko galią tiesiogiai kontroliuoti naujai atidaromus padalinius, operatyviai ir veiksmingai daryti įtaką juose priimamiems sprendimams (verslininko siekiamybė – aukštas kontrolės laipsnis), o rizikos laipsnis apibūdina verslo savininko praradimus naujai atidaromų padalinių nesėkmės atveju (verslininko siekiamybė – žemas rizikos laipsnis).

Lyginant su kitais plėtros būdais, franšizavimas pasižymi optimaliu verslo kontrolės ir rizikos laipsnių santykiu. Kadangi į naujų padalinių atidarymą ir jų veiklos vykdymą didžiąją dalį būtinųjų lėšų investuoja franšizės gavėjai, tai leidžia sumažinti franšizės davėjo finansinę riziką. Verslo kontrolės laipsnis, savo ruožtu, išlieka aukštas dėl konkrečiai franšizės sutartyje apibrėžtų įsipareigojimų, kurių turi laikytis kiekvienas franšizės gavėjas, net ir būdamas tam tikro padalinio savininku. Kaip bebūtų, šis savininkiškumas neabejotinai koreliuoja su didele motyvacija ir atsidavimu: nors franšizės gavėjai veikia franšizės sutarties sąlygų ribose, visgi jo verslo sėkmė labiausiai priklauso nuo jo paties kompetencijų ir sugebėjimų.

Franšizavimą iš kitų verslo plėtros būdų bene labiausiai išskiria jo sparta. Kadangi franšizės tinklas plečiamas, parduodant sėkmingo ir konkurencingo verslo pagrindu sukurtą franšizę, tai galima padaryti labai greitai. Pasaulinėje praktikoje yra nemažai pavyzdinių franšizės tinklų, kurie dešimtį metų iš eilės vidutiniškai plėsdavosi 2–3 padalinių per dieną greičiu. Kai kurie franšizės tinklai per 10–20 metų nuo aktyvios plėtros pradžios sugebėjo išsiplėsti iki daugiau nei 10 000 padalinių, esančių daugiau nei 60-yje pasaulio šalių. Vadinasi, franšizės davėjas, sukūręs patrauklią franšizę, gali savo franšizės tinklą išplėsti nuo kelių dešimčių iki dešimčių tūkstančių franšizės gavėjų valdomų padalinių. Sutikite – ne kiekvienas plėtros būdas sukuria tokios sparčios plėtros galimybes.

Su dideliu franšizės tinklu susiję ir keli kiti teigiami bruožai, išskiriantys franšizavimą iš verslo plėtros būdų konteksto – masto ekonomija, auganti tinklo vertė ir, žinoma, finansinis stabilumas. Apibūdinant pirmąjį bruožą, pasakytina, kad kuo didesnis franšizės gavėjų skaičius, tuo didesnį masto ekonomijos efektą galima pasiekti tiekimo, rinkodaros, inovacijų ir kitų svarbių verslo procesų srityse, o tai, savo ruožtu, didina verslo konkurencingumą. Antra, konkurencingo tinklo augimas užtikrina greitą didelės rinkos dalies užėmimą ir vartotojų pripratinimą prie savo siūlomo produkto ar paslaugos, o tai neabejotinai didina viso tinklo vertę. Kalbant apie trečiąjį bruožą, būtina atkreipti dėmesį, kad franšizės gavėjų mokamų mokesčių struktūroje svarbų vaidmenį turi ne tik būtinosios pradinės investicijos, bet ir periodiniai mokėjimai franšizės davėjui. Esant dideliam franšizės gavėjų skaičiui, šie jų periodiniai mokesčiai suformuoja prognozuojamus ir stabilius pinigų srautus, kurie yra vienas iš esminių verslo sėkmės faktorių.

Taigi, franšizavimo sėkmės nepaprastai paprastas (o gal paprastai nepaprastas?) receptas – būtent gebėjimas identifikuoti aktualiausius franšizavimo bruožus, priklausomai nuo kiekvieno individualaus atvejo, ir išnaudoti jų teikiamas plėtros, kontrolės didinimo ir rizikos mažinimo galimybes. Žinoma, tai nelengva užduotis, bet būtina, kuriant perspektyvų franšizės tinklą.

Nuorodos:

1. Malkin, I., Malkina, V. 2014. Franšizės davėjo verslas: pradžia.
2. Malkin, I., Michailovska, V., Žilinskis, S. 2011. Franšizės įsigyjimas: greitkelis į verslo sėkmę.