Žemės ūkio revoliucionierė „Agricon“ – ir Pabaltijyje

Tai viena didžiausių skaitmeninės augalininkystės sprendimų tiekėjų Vidurio ir Rytų Europoje. Sprendimus pasaulio ūkininkams bendrovė siūlo jau nuo 1997 metų.

Apie visa tai ir dar daugiau kalbame su latviu Gačiu Berzins (Gatis Bērziņš), „Agricon“ franšizę visoms Baltijos šalims įsigijusios įmonės „Precision Farming“ vadovu.

Veikla pagal franšizę – įvairių sutapimų pasekmė

Ne vienas yra įsitikinęs, kad skaitmeninės technologijos augalininkystėje leidžia matyti ir girdėti daugiau, tuo pačiu ir suprasti kur kas daugiau. Kaip teigia pašnekovas, visa ši skaitmenizacija – tai yra dar sekantis žingsnis, tobulinant vadinamojo tikslaus ūkininkavimo sistemas; tai yra instrumentai, kurie leidžia neįtikėtinai tiksliai realiuoju laiku nustatyti įvairius veiksnius, darančius įtaką derliui.

„Tai yra ir mažesnės darbo laiko sąnaudos, mažesnės valdymo sąnaudos, efektyviau išnaudojamos mašinos, mažesnės išlaidos, didesnis derlius“, – sako G. Berzins. Veiklą pagal „Agricon“ franšizę 2011 metais pradėjusi bendrovė „Precision Farming“ buvo viena pirmųjų šios franšizės gavėjų (pirmoji franšizė parduota Lenkijoje).

„Mano tėvas – ūkininkas, todėl nuo pat vaikystės man buvo įprasta tokia aplinka. Ūgtelėjęs puikiai supratau, kad viename ūkyje dviem šeimininkams vietos nepakaks. Netrukus viename ūkyje pradėjau dirbti samdomą darbą, tačiau manęs vis neapleido mintis, kad toje vietoje nerealizuoju savo ambicijų. Ir štai, tiesiog įvairiausių sutapimų dėka vieną dieną Vokietijoje teko susidurti su „Agricon“ vadovu. Šis kaip tik tuo metu buvo pradedantysis franšizės davėjas, tad mūsų siekiai puikiai tiko vienas kitam – nutarėme pradėti bendradarbiauti“, – prisimena G. Berzins.

Šiuo metu Vokietijos bendrovė pagal franšizę jau veikia Ukrainoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Moldovoje, Vengrijoje, Serbijoje ir Pabaltijyje. Franšizės gavėjas Latvijoje turi išskirtines teises į verslo plėtrą visose trijose Baltijos šalyse. Tiesa, bendrovė „Precision Farming“ iš pradžių teises turėjo tik Latvijos teritorijai. Tačiau už latvių įmonės vairo stojus Gačiui, buvo išsiderėta dėl didesnės geografinės aprėpties – startavo ir Lietuvoje, ir Estijoje. Bendrovės „Precision Farming“ komandą šiuo metu sudaro 18 žmonių, tarp kurių keturi – lietuviai, du – estai, likę dvylika – latviai.

„Daugelis rodiklių rodo, kad veikla pagal franšizę Baltijos šalių regione, palyginti su veikla kitose šalyse, yra pažangiausia. Tapti pavyzdžiu kitiems franšizės gavėjams, ko gero, leido didelis mūsų komandos ryžtas ir motyvacija. Kiekvienas franšizės gavėjas, mano galva, privalo turėti intenciją investuoti visiškai visą savo energiją ir išteklius į savo, kaip franšizės gavėjo, verslą. Tik tokiu atveju jis – klestės“, – svarsto pašnekovas.

Išsikristalizuoji priežastis ir tik tada sprendi

Pasak G. Berzins, augalininkystės konsultantai – tarsi „gydytojai“. Jo vadovaujamos bendrovės specialistai planuoja dirvožemio tręšimą, sudaro elektroninius tręšimo žemėlapius, analizuoja duomenis, subalansuoja maistines medžiagas, dokumentuoja trąšų normas ir pan. Naujoji sistema yra labai lanksti, bet tokios paslaugos dar yra naujos, todėl daugelis Pabaltijo ūkininkų dar gan nepatikliai žvelgia į tikslios žemdirbystės instrumentus, tad nelengvu uždaviniu bendrovei tampa jų naudojimą paversti ūkininkų kasdienybe.

„Kaip ir kiekvienam gydytojui, svarbiausia man – išsikristalizuoti tikslias priežastis, tik tuomet rasi tinkamiausius problemos sprendimus, – mano G. Berzins. – Iki šiol tai buvo labai uždaras ratas, apsiribojęs tik ūkininkais ir pesticidų bei trąšų pardavėjais, dabar ir konsultantai užima vis svarbesnį vaidmenį. Galbūt tai lemia didėjanti konsultacijų kokybė. Skaitmenizacija teikia kur kas objektyvesnę nei iki šiol informaciją, o tai daro ūkį, sakykime, skaidresnį.

Atsižvelgiant į potencialius klientus ir tuos, kuriems žemės ūkio veikla jau yra pagrindinė, mes esame arti to lygio, kurį vokiečiai pasiekė per pastaruosius 20 metų. Mūsų atveju, koją dažnai kiša tai, kad didelė dalis mūsų regiono ūkininkų dar negali naudotis mūsų paslaugomis dėl pasenusių technologijų. Nepaisant to, pažanga visose Baltijos šalyse tikrai pastebima. Ūkininkai yra linkę mąstyti progresyviai. Tad potencialas yra labai didelis, nors yra dar daug, ką nuveikti.“

Investicijos greitai atsipirko

Pradinė investicija, pasak pašnekovo, siekė 27 tūkst. eurų – už specializuotus tikslios žemdirbystės instrumentus. G. Berzins tikina, kad investicijos atsipirko jau per pirmuosius metus.

„Pirmais veiklos metais turėjome vieną specializuotą „Agricon“ mašiną, antrais metais galėjome įsigyti dar dvi. Taip pat pradėjome nuomotis biuro patalpas. Viskas taip ir sukosi – kuo aktyviau dirbome, tuo daugiau pajamų sukaupėme, – pastebi G. Berzins. – Turėjome mokėti periodinius franšizės mokesčius. Kitaip nei pradinis franšizės mokestis, šie buvo labai konkrečiai apibrėžti – be kasmėnesinio mokesčio nuo apyvartos, sutartyje buvo numatyta, kad mažiausiai 6 proc. nuo tos pačios apyvartos turėtų būti išleisti ir rinkodarai. Veikiant visose trijose Baltijos šalyse, šios išlaidos iš tikrųjų siekė dar daugiau – net 10 proc. Toks mėnesinių franšizės mokesčių dydis tapo tikra kliūtimi sėkmingai verslo plėtrai, tad visų išlaidų analizių pagrindu bendru sutarimu su davėju mėnesinis franšizės mokestis buvo sumažintas 2 proc. Pagaliau tai leido generuoti stabilias pajamas.“

Sąlyginai didelės mėnesinės išlaidos yra susijusios ne tik su franšizės mokesčiais, bet ir su technikos nusidėvėjimu. Negana to, nuolat turi būti skiriamos papildomos investicijos laboratoriniams dirvožemio mėginių tyrimams, žinoma, ir pačių technologijų atnaujinimui. Jau buvo atėjęs metas, anot pašnekovo, kai didelės sąnaudos privertė padidinti teikiamų paslaugų kainas.

G. Berzins atkreipia dėmesį ir į lengvą priėjimą prie franšizės davėjo intelektinio kapitalo. Tai nuolat pristatomos naujos technologijos, padedančios dar labiau atitikti klientų poreikius. Kiekvienais metais yra rengiami ir bendri visų gavėjų mokymai. Praėjusiais metais tokie mokymai buvo rengiami Latvijoje ir visi mokymų dalyviai turėjo galimybę aplankyti sėkmingiausius vietinius ūkius.

„Jeigu pageidauji, franšizės davėjas gali tau suorganizuoti ir individualius mokymus, visada gali klausti patarimų, kreiptis, norėdamas pasikonsultuoti. Reikšminga buvo ir tai, kad iš davėjo gavome kainodaros ir darbo užmokesčio nustatymo sistemą. Šią lengvai sau adaptavome ir judame tolyn“, – džiaugiasi G. Berzins.

O kaip po 50 metų?

Apie tai, kaip mes ūkininkausime po 50 metų, paklaustas pats franšizės davėjo verslo kūrėjas Peer Leithold tikina, kad žymiai ekologiškiau ir našiau nei šiandien. Pasak jo, tendencija ryškėja jau dabar: ūkiai didėja, darbuotojų skaičius mažėja. Derliai auga dėl žymiai efektyviau naudojamų išteklių.

„Palyginkime automobilių gamybos procesus 1965-aisiais ir 2017-aisiais. Prieš daugiau nei 50 metų begalės žmonių dirbo prie surinkimo linijų. Šiandien vos keli. Daugelį pakeitė automatika ir pažangūs darbo organizavimo metodai. Lygiai taip pat bus ir žemės ūkyje“, – įsitikinęs P. Leithold.