Veikla pagal franšizę leidyboje

Nugalėjo ryžtas

Pradėdama nuo bendradarbiavimo su prieš šimtmetį Prancūzijoje dienos šviesą išvydusiu prekės ženklu „L‘Officiel“ priešistorės, pašnekovė pažymi, kad keletą metų dirbo ir su vietiniu vardu – žurnalu „Express Mada“. Tačiau šiam, būnant rinkos naujoku, J. Garbaravičienės teigimu, visgi nebuvo lengva konkuruoti su kitais, kur kas didesne patirtimi leidybos industrijoje galinčiais pasigirti lietuviškais prekės ženklais.

„Kartu tai buvo laikas – kalbame daugmaž apie laikotarpį prieš devynerius metus, – kai pradėjo stiprėti globalizacijos nuotaikos. Tarptautinė spauda – atvira ir kosmopolitiška – pradėjo įgyti visai kitokį svorį – prisimena ji. – Tiesa, anuomet – kaip ir šiandien – tarptautinės spaudos, leidžiamos lietuvių kalba, palyginti su vietine, buvo gerokai mažiau, todėl ryžtis pirkti „L‘Officiel“ franšizę buvo gal kiek avantiūristiška. Tačiau kito tokio tarptautinio mados leidinio analogo Lietuvoje nebuvo, tad tikėjome, kad poreikis yra. O „L‘Officiel“, atrodė, būtent toks, kokio reikia besidomintiems mada lietuviams – talpinantis tai, kas aktualu lokaliai, bet kartu ir supažindinantis su plačia mados geografija. Žavėjo mus ir tai, kad „L‘Officiel“ yra šeimos verslas, kurį įkūrė įmonės dabartinės prezidentės senelis. Galiausiai, noro ir entuziazmo turėjome daugiau nei baimės, taigi kreipėmės į „Jalou“ grupės, atstovaujančios „L‘Officiel“, leidėjus.“

Užsienio leidėjus suteikti lietuviams „L‘Officiel“ franšizę, anot vyriausiosios redaktorės, motyvavo tai, kad šie nebebuvo naujokai leidybos srityje. Pašnekovė užsimena, kad jų, kaip franšizės gavėjų, potencialas buvo vertinamas remiantis ne vienu ir ne dviem kriterijais. Tarp jų buvo ir ankstesnio leidinio kokybė, redakcijos profesionalumas, kartu ir veiklos strategija, rinkos perspektyvos.

„Pačios derybos dėl franšizės vyko keliais etapais. Pirmiausia, leidėjai atvyko į Lietuvą, paskui mes skridome į Paryžių, kur ir pasirašėme franšizės Lietuvos teritorijai sutartį, – sako J. Garbaravičienė. – Veiklos pradžioje turėjome metinį mokestį, kurį turėdavome sumokėti metų pradžioje. Šiuo metu mokėjimai ir terminai yra derinami abipusiu susitarimu, kaskart individualiai.“

Atrado skaitytoją arba buvo atrasti skaitytojo

Paklausta apie pirmuosius veiklos metus pašnekovė neslepia, kad jie buvo išties sudėtingi. Pirmiausia dėl to, kad tai buvo 2009-ieji, laikotarpis, kai Lietuvą – ir visą Europą – dar gana stipriai talžė ekonominės krizės padariniai. Antra, lietuviams „L‘Officiel“ dar buvo menkai pažįstamas prekės ženklas.

„Nors asociacijų su „L‘Officiel“ jau šiek tiek buvo ir iš anksčiau. Labai įdomu tai, kad originali prancūziška žurnalo versija pasiekdavo lietuvius dar prieškario laikais, daugiausia – kauniečius. Mūsų laikais buvo galima aptikti rusišką „L‘Officiel“ versiją. Vis dėlto supratome, kad lietuviškas „L‘Officiel“ variantas bus, galima sakyti, naujas leidinys, todėl ir jo įvaizdį turėsime kurti praktiškai nuo nulio, – dėsto vyriausioji redaktorė. – Supratome, kad sėkmė priklausys ne tik nuo franšizės davėjų, su kuriais mūsų komunikacija iki šiol labai nuoširdi, asmeniška ir daugeliu atvejų grįsta pasitikėjimu, bet daugiausia nuo mūsų pačių. Juolab kad net pusė viso žurnalo turinio – vietinis, kuriamas mūsų redakcijoje, kita pusė – gautas iš leidėjų Prancūzijoje ir mūsų išverstas į lietuvių kalbą.

Pradžia tikrai buvo kupina iššūkių, tačiau kartu ir atradimų. Nors Lietuvos rinka yra labai maža ir neturtinga, žmonės čia yra smalsūs, ieškantys naujovių ir įdomaus turinio. Turbūt dėl to net ir rinkos ribotumas nesukliudė mums sėkmingai įsitvirtinti ir tapti tokiais, kokiais esame šiandien – skaitomais ir laukiamais.“

Kaip „L‘Officiel“ atrodys rytoj?

Kaip ir bemaž visos gyvenimo sritys, taip ir žiniasklaida šiandien neišvengiamai transformuojasi – peržengia klasikinės spaudos formatus. Žiniasklaida šiandien, atrodo, turi būti itin lanksti ir turi būti visur – ir internetiniuose portaluose, ir socialinėse medijose, ir mobiliosiose aplikacijose.

„Šiandien keičiasi ne pats vartojimas, bet įpročiai, prie kurių klasikinės spaudos leidėjai turi prisitaikyti, – pastebi Jurgita. – Didieji pokyčiai žiniasklaidos rinkoje vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir viso pasaulio mastu: keičiasi redakcijų ir akcininkų struktūros, performuojami bei tobulinami tradicinių bei populiariųjų leidinių žanrai, suklesti internetinė žiniasklaida.

Laiko diktuojamus iššūkius pasitinkame ir mes. Inovacijos yra labai svarbus veiklos pagal franšizę privalumas. Inovacijų kūrimas mūsų tinkle yra centralizuotas – franšizės gavėjai sulaukia galutinių sprendimų. Pavyzdžiui, visai neseniai Paryžiuje „L‘Officiel“ įkūrė analogų neturinčią internetinę platformą, prie kurios jungsis visos šiuos žurnalus leidžiančios redakcijos, tarp jų, žinoma, ir Lietuva. Maža to, „L‘Officiel“ žengė ir į Amerikos rinką, kur ėmėsi ne tik leidybos bei internetinės veiklos, bet ir aktyviai bendradarbiaus su Holivudo kino studijomis.“

Pradedantiesiems linki nebijoti rizikuoti

Bet kuris verslo modelis, Jurgitos įsitikinimu, reikalauja daug pastangų, įdirbio ir investicijų. „Mes išmėginome ir viena, ir kita: veikėme ir nepriklausomai „Express Mada“ vardu, ir franšizės pagrindu „L‘Officiel“ vardu, – sako ji. – Sunku pasakyti ar patarti, kurį verslo modelį – franšizę ar nepriklausomą – verčiau pasirinkti.

Gali atrodyti, kad franšizės verslo modelis patogesnis, greitesnis, turi aiškią kryptį ir strategiją. Tačiau, jei sukursite itin sėkmingą prekės ženklą, galbūt turėsite galimybę su juo iškeliauti į platesnius vandenis ir pasiūlyti savo pačių franšizę. Nors ir galbūt elementaru, bet svarbiausia, mano galva, nebijoti rizikuoti.“