Franšizių efektyvumas – legendos?

Tie, kas matė ne taip seniai Lietuvoje rodytą filmą „Įkūrėjas“ (angl. „The Founder“) apie greitojo maisto restoranų tinklo „McDonald’s“ istoriją, tikriausiai puikiai prisimena, kaip skrupulingai restorano pradininkai broliai Richardas ir Maurice’as McDonaldai kūrė savo maitinimo įstaigos koncepciją, kad kiekvienas veiksmas būtų maksimaliai optimizuotas, o jį atliekantis darbuotojas netrukdytų kitas funkcijas atliekantiems kolegoms. „McDonald’s“ tarptautine franšizės imperija pavertęs Ray Krocas verslo modelį ištobulino bene iki idealo. Tad dabar didžiausias pasaulyje greitojo maisto restoranų tinklas dažnai pristatomas kaip itin efektyvus verslas.

Ar taip yra iš tikrųjų? Ir kaip „McDonald’s“ bei kitos tarptautinės franšizės pagal efektyvumą atrodo Lietuvoje? Ar išsiskiria iš kitų panašią veiklą vykdančių įmonių?

Siekdami tai išsiaiškinti, paėmėme tokių franšizių 2016 metų apyvartą ir padalinome iš vidutinio darbuotojų, samdytų tais pat metais, skaičiaus. Duomenis mums pateikė UAB „Creditreform Lietuva“. Gauta apyvarta vienam darbuotojui pakankamai vaizdžiai atspindi franšizės gebėjimą tinkamai panaudoti žmogiškuosius ir kitus turimus išteklius.

Beje, skirtingose ūkio šakose labai skiriasi ir darbo rankų poreikis. Štai energetikoje žmogaus darbo reikia santykinai mažai, o paslaugų sektoriuje ar juo labiau sveikatos apsaugoje be žmogaus išvis neapsieisi, todėl franšizes lyginome su sektoriaus, kuriame jos veikia, vidurkiu.

Efektyvieji maitintojai

Paaiškėjo, kad iš Lietuvos maitinimo įstaigų savo efektyvumu išsiskyrė „McDonald’s“. Jei analizuosime maitinimo sektorių, vienam jame veikiančių įmonių darbuotojui 2016 metais teko 18,7 tūkst. eurų apyvartos. O UAB „Premier Restaurants“, kuri ir valdo „McDonald’s“ restoranus Lietuvoje, vienam darbuotojui sugeneravo 30,8 tūkst. eurų pajamų. Tačiau tai dar ne pats geriausias rodiklis tarp maitinimo paslaugas teikiančių franšizių. UAB „Juta Jazz kava“, valdanti nuosavą prekės ženklą „Juta Jazz Cafe“ ir franšizę „Coffee Republic“, vienam darbuotojui uždirbo 37 tūkst. eurų apyvartos. Beje, Jungtinėse Amerikos Valstijose „McDonald’s“ korporacijos pajamos vienam darbuotojui siekia 53,1 tūkst. JAV dolerių (45,4 tūkst. eurų). Ir tai yra trečias rezultatas JAV restoranų versle.

Viešbučių operatoriai

Apgyvendinimo paslaugų sektoriuje taip pat sutinkame nemažai tarptautinių franšizių, kurios gerokai lenkia visos šakos vidurkį, 2016 metais šiek tiek viršijusį 30 tūkst. eurų. Beveik trigubai jį pralenkė UAB „Kreta“ (83 tūkst. eurų), valdanti „ibis Styles“ franšizę. Antroje vietoje atsidūrė „Radisson Blu“ prekės ženklo Lietuvoje šeimininkė „Viešbutis Lietuva“ (54,9 tūkst. eurų), trečia liko „Kempinski Hotel“ viešbučio Vilniuje operatorė UAB „Cathedral Square Hotel“ (54,3 tūkst. eurų). „Holiday Inn“ viešbučio operatorė „Valmeda“ (39,1 tūkst. eurų) efektyviausių pagal franšizę Lietuvoje veikiančių viešbučių sąraše liko ketvirta. „Crowne Plaza“ viešbučio franšizę valdanti bendrovė „Imperiva“ (buvusi UAB „Draugystės viešbutis“) užėmė 6 vietą (30,5 tūkst. eurų).

Turtingieji prekybininkai

Daugiausia tarptautinių franšizių koncentruojasi mažmeninės prekybos srityje, tiesa, jos prekiauja labai įvairiomis prekėmis: pradedant nuo naftos produktų ir baigiant papuošalais ar žurnalais. Statistiniais duomenimis, mažmeninėje prekyboje vienam darbuotojui vidutiniškai tenka 71,9 tūkst. eurų pajamų. Tačiau atskiros bendrovės, tarp kurių – ir franšizės, demonstruoja kur kas įspūdingesnius rezultatus. Tarp franšizių absoliuti rekordininkė yra bendrovė „Circle K Lietuva“ (596,3 tūkst. eurų), liudijanti, kad prekiauti degalais labai pelninga. Tiesa, reikėtų pridurti, kad tokia prekyba apmokestinama nemažu akcizu, kuris įskaičiuojamas į apyvartą, tačiau įmonėje iš tikrųjų nepasilieka.

Kitos prekybinės franšizės nuo „Circle K“ gerokai atsilieka, nors vienam darbuotojui irgi sugeba uždirbti kur kas daugiau, negu yra sektoriaus vidurkis. Antroje vietoje likusi UAB „Akreta“, valdanti „Suit Supply“ franšizę, vienam darbuotojui 2016 metais sugeneravo 160,5 tūkst. eurų, o trečią vietą su 148,8 tūkst. eurų užima „Ikea“ parduotuvės valdytoja UAB „Felit“. Jos konkurentė UAB „Jysk“ vienam darbuotojui yra uždirbusi 141 tūkst. eurų pajamų.

Vaistinių franšizę valdanti UAB „Benu vaistinė“ vienam darbuotojui 2016 metais uždirbo 103,3 tūkst. eurų. Bet ją lenkia vietines „Camelia“ vaistinių franšizes pardavinėjusi UAB „Nemuno vaistinė“ (131,5 tūkst. eurų). Kiek žinoma, dabar šios franšizės nebeparduodamos.

Jau minėjome, kad drabužiais prekiaujanti UAB „Akreta“ užėmė antrą vietą, o štai didžiausios šalyje drabužių mažmenininkės APB „Apranga“ apyvarta vienam darbuotojui siekė tik 81,4 tūkst. eurų. Ją dar aplenkė „Golden Point“ franšizės turėtoja UAB „Solmita“ (148,1 tūkst. eurų) ir „Danbalt International“, „Vero Moda“ franšizės Lietuvoje savininkė, su 103,5 tūkst. eurų. Prekių vaikams franšizes „Mother Care“, „OVS Kids“ valdanti UAB „Kotryna“ vienam darbuotojui deklaravo 87,4 tūkst. eurų apyvartą.

Avalynės prekyboje besispecializuojančių bendrovių „CCC Baltija“ ir „Armitana“ apyvarta vienam personalo atstovui siekė atitinkamai 72,7 ir 64,1 tūkst. eurų. Beje, „Armitana“ pagal šį skaičių yra jau šiek tiek žemiau šakos vidurkio. Kaip ir „United Colors of Benetton“ franšizę turinti bendrovė „Ruberikas“, vienam darbuotojui skaičiuojanti 53,6 tūkst. eurų pajamų.

Laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių prekyba užsiimančios UAB „Trollbeads Baltics“ rodiklis siekė 35,1 tūkst. eurų. Kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmenos sektoriaus atstovė UAB „LLVI Invest“ („Micabella Cosmetics“ ir kt.) vienam darbuotojui uždirbo 34,7 tūkst. eurų. Optikos prekes siūlanti „Fielmann“ franšizės atstovė UAB „Baltoptik“ vienam darbuotojui turėjo 41,6 tūkst. eurų. pajamų.

Smulki prekyba reikalauja daug personalo. Šią tiesą patvirtina „Narvesen“ spaudos kioskų tinklą su daugiau kaip 200 prekybos vietų valdanti „Reitan Convenience Lithuania“, kurios apyvarta vienam darbuotojui sudaro 52,5 tūkst. eurų. Pastaruoju metu gausėjantis asortimentas ir didėjantis kioskų plotas liudija, kad įmonė rimtai nusiteikusi efektyvinti savo veiklą.

Paslaugų teikėjai – irgi ne vargšai

Franšizės tradiciškai užima nemažą dalį automobilių nuomos sektoriaus. Čia įmonės vienam savo darbuotojui vidutiniškai uždirba 57,2 tūkst. eurų apyvartą. Tačiau pagal franšizę veikianti UAB „Transporent“ („Sixt“ franšizė) gali pasigirti net 216,9 tūkst. eurų pajamomis, kurios tenka vienam iš 18 darbuotojų. UAB „Litideal“ („Avis“ franšizė) seka iš paskos su 185,5 tūkst. eurų, o UAB „Mobility Lietuva“ („Europcar“ franšizė) su 107,6 tūkst. eurų. UAB „Baltical“ („Hertz“ franšizė) rodiklis siekia 77,4 eurų.

Pašto kurjerių sektoriuje veikianti franšizė UPS, valdoma UAB „Skubios siuntos“, taipogi viršija šakos vidurkį, kuris siekia 18,4 tūkst. eurų. Bendrovė „Skubios siuntos“ vienam darbuotojui generuoja 58,6 tūkst. eurų.

FRANCHISEinfo.lt