Kovos menų franšizės paklausą stipriai lemia kilmė

„Nors kiekvienos franšizės atveju turinys – ką tu gauni kartu su franšize – skiriasi, tokiu pat principu šiandien dirba daugelis kovos menų atstovų.“
Šeštadienis
2019-03-30
Franšizės verslo modelis kovos menuose – pasaulyje įprasta praktika. Vis dėlto Lietuvoje tai – sunkiai prigyja.
 

Apie tai, kaip kovos menų veiklą pradėjo nuo franšizės, tačiau tęsti nusprendė meistrų susivienijimo principu, pasakoja Kovos menų centro vadovas Artūras Kalininas.

Pompastiškas pateikimas, bet „klibantis“ turinys

Susidomėjimas Jiu Jitsu kovos menu, A. Kalinino teigimu, kaip ir dažniausiai nutinka, pirmiausia kilo iš asmeninių interesų ir tik vėliau ši veikla išsivystė į verslą, arba, kaip jis pats linkęs tai apibrėžti, – gyvenimo būdą.

„Pažintis su Lenkijos Jiu Jitsu prasidėjo 2008 m. nuo franšizės, pagal kurią kaimynystėje jau veikė reikšmingas Jiu Jitsu klubų ir mokyklų skaičius. Su lenkiškos kilmės franšize mes gavome Jiu Jitsu kovos meno metodiką, visą „know how“. Sumokėjome pradinę įmoką, vėliau – tęstines. Nors kiekvienos franšizės atveju turinys – ką tu gauni kartu su franšize – skiriasi, tokiu pat principu šiandien dirba daugelis kovos menų atstovų“, – patirtimis dalinasi A. Kalininas.

Iš pašnekovo pasakojimo franšizė kovos menuose, atrodytų, ganėtinai tradicinė: gauni visą veiklos metodiką, esi apmokomas ją taikyti bei esi nuolat palaikomas. Visgi, pasak A. Kalinino, franšizės kovos menuose sėkmė yra labai priklausoma nuo rinkos, kurioje planuojama plėtoti veiklą, mentaliteto, tradicijų, požiūrio į kovos menus. O Lietuvoje tai – nedidelė niša ir tie, kurie užsiima kovos menais, tikisi labai daug. Čia žiūrima kitaip negu Lenkijoje, kur vietinės iniciatyvos yra labai palaikomos.

Be kovos menų tradicijų Lietuvoje, anot centro vadovo, sėkmingai veiklai pagal franšizę elementariai stigo ir kokybiško turinio. A. Kalininas atvirauja: „Plėtojant veiklą, įsigyta franšizė nepateisino pradinių lūkesčių. Laikui bėgant, pradėjo ryškėti nemažai metodikos minusų, kurie trukdė. Franšizės pateikimas pradžioje buvo ganėtinai pompastiškas, bet paties turinio prasme metodika buvo silpna, „klibanti“. Franšizė buvo sukurta vietinei Lenkijos rinkai, tikriausiai negalvojant, kad ji išeis į tarptautinę rinką. Koją galbūt pakišo ir tai, kad franšizė nebuvo labai originali, galime sakyti, buvo „apdirbta“. Franšizės adaptacija Lietuvoje buvo mūsų pačių atsakomybė. Kaip bebūtų, tai buvo mūsų pačių neapdairumas, renkantis partnerius“.

Nesulaukus pakankamo palaikymo iš lenkų, buvo nuspręsta franšizės atsisakyti. Nuo 2009 m. A. Kalininas įkūrė Kovos menų centrą, vienijantį profesionalius kovos menų instruktorius, dirbančius daugiausia partnerystės susitarimais. Įsisavinęs daug informacijos ir žinių apie kovos menus, sukaupęs nemažai patirties, A. Kalininas sukūrė ir savo treniravimo metodiką, pagal kurią šiandien sportuoja daugelis Kovos menų centro sportininkų.

Franšizės kurti neketina

Paklaustas, ar turi planų kurti savo paties franšizę, pašnekovas atsako neigiamai.

„Jau yra daug puikių franšizių kovos menuose – visos kėdės jau užimtos. Kitas dalykas – kovos menų franšizė, kilusi iš Lietuvos, mano manymu, greičiausiai sudegtų, nes neturėtų populiarumo. Tai vėlgi tos pačios tradicijos klausimas“, – sako centro vadovas. 

Ieškant kovos menų, o kartu ir franšizės kovos menuose, pirmtako, pasak Kovos menų centro vadovo, reiktų gręžtis į Japoniją. Visas kovos menų pagrindas radosi būtent Rytuose, kuris vėliau franšizavimo būdu eksportuotas į Vakarus.

Europos šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje, kovos menai pradėjo vystytis XIX a. pradžioje. Tuo metu Lietuvoje – tik XX a. pabaigoje. Tad įdirbio kovos menuose skirtumas – beveik keli šimtmečiai.

„Tad kodėl kažkas turėtų pasikliauti Jiu Jitsu metodika, sukurta Lietuvoje, kai mūsų tradicijos tiek atsiliko?, – klausia A. Kalininas. – Norintys įsigyti franšizę pirmiausia domėsis brito, kad ir vidutiniškų gabumų, metodika vien dėl jos kilmės. Japonas, kad ir sukūręs prastą metodiką, taip pat turi kur kas didesnius šansus, nes yra iš šalies, kuri eksportavo turbūt didžiausią kiekį kovos menų. Tik vėliau lemiamą vaidmenį, priimant sprendimą, suvaidina turinys.“

Tiesa, pašnekovas pastebi ir teigiamus poslinkius: atsirandant didesnei informacijos sklaidai, žmonės šiandien atsižvelgia nebe tik į vėliavnešio kilmę, bet ir į metodikos turinį. Kaip bebūtų, problema, pasak A. Kalinino, tebėra didelė. Šansai parodyti kažką unikalaus, kai taip skiriasi įdirbis, yra minimalūs.

„Arba turi sukurti genialią metodiką, arba genialią propagandą. Kadangi nemanau, kad turiu unikalių savybių kovos menuose, nesu ir propagandos genijumi, bandyti kurti franšizę nematau daug prasmės“, – mano centro vadovas. 

Žmogus iš šalies neturi daug potencialo

Vis dėlto sprendimo kovos menų veiklą pradėti nuo franšizės A. Kalininas tikina nesigailintis.

„Kovos menų sfera labai specifinė. Mano supratimu, yra tik du būdai: arba tu įsigyji franšizę, arba vyksti mokytis į užsienį. Turi pats paskirti ilgą laiką sportavimui, supratimui, kaip ši industrija veikia. Abejoju, jog žmogus iš šalies, kad ir įsigijęs franšizę, galėtų sėkmingai veikti pats nepropaguodamas kovos menų. Žiūrėjimas į kovos menus kaip į verslą, neturint išankstinių žinių apie visą specifiką – tiesus kelias į niekur, į užsidarymą arba pasilikimą dirbti žemame lygmenyje, kai tave seka viso labo keli žmonės, kurie naiviai tiki, kad kažką supranti“, – dėsto pašnekovas.

A. Kalininas pripažįsta, kad veiklos pradžioje padarė nemažai planavimo klaidų, nepakankamai analizavo. Todėl pradedantiesiems verslininkams labiausiai centro vadovas linki gero planavimo ir labai aiškios vizijos, kas iš viso to turėtų išeiti.


„Atsirandant didesnei informacijos sklaidai, žmonės šiandien atsižvelgia nebe tik į vėliavnešio kilmę, bet ir į metodikos turinį.“
Body Creator
Franšizavimo konsultantė

populiariausi forume