Žvilgsnis į „Stenders“ verslo užkulisius

Savo veiklą pradėjusi 2001 m. „Stenders“ kompanija šiandien užima lyderiaujančias pozicijas kosmetikos gamybos ir prekybos sektoriuje Šiaurės Europoje. Šiaurietiška dvasia ir išskirtine rinkodara pasižymintis „Stenders“ savo pozicijas stiprina ir kituose regionuose – prekės ženklas jau yra pažįstamas Austrijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje, Kirgizijoje, Armėnijoje, Ukrainoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Japonijoje, Kinijoje, Saudo Arabijoje ir t. t. Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio Vilniuje, „Panoramos“ prekybos centre, franšizės pagrindu atidaryta ir pirmoji šio prekės ženklo parduotuvė Lietuvoje. Veido bei kūno priežiūros priemones siūlančios parduotuvės bendrasavininkė Agnė Dagilė dalinasi savo patirtimi.

Franšizės paieškos užtruko tris metus

Ilgą laiką svajojusi turėti savo verslą moteris pasakoja, jog galimybe įsigyti franšizę susidomėjo dar prieš kelis metus. Šis verslo modelis jai pasirodė patrauklus dėl to, jog gali pasiūlyti rinkoje jau įsitvirtinusį prekės ženklą bei know-how žinių paketą. „Tris metus buvau paieškose: domėjausi ne vienu prekės ženklu, jų atstovų siūlomomis franšizės sutarties sąlygomis“, – teigia A. Dagilė. Ji šį domėjimosi laikotarpį įvardina kaip svarbų žingsnį, kurio metu galima kritiškai įvertinti tiek savo finansines galimybes, tiek palyginti kelių franšizės davėjų siūlomas sąlygas.

Už franšizę – vienkartinis mokestis

A. Dagilė prisimena, jog jos pažintis su „Stenders“ gaminiais prasidėjo visai atsitiktinai, Rygos oro uoste: „Man tekdavo daug skraidyti, keliauti. Rygos oro uoste „Stenders“ turi savo stotelę ir aš ten vis pirkdavau jų produkciją. Produktai man labai patiko, todėl nusprendžiau susisiekti su latviais, franšizės davėjais, ir išsiaiškinti franšizės įsigijimo sąlygas“. A. Dagilė pasakoja, jog ją jau tuomet žavėjo geras produktų kokybės ir kainos santykis, estetiškas produkcijos pateikimas. Moteris priduria, jog jau prieš susisiekdama su franšizės davėjais ji įvertino ir tai, jog natūralios kosmetikos rinka Lietuvoje dar nėra perpildyta.

Susiekusi su franšizės davėjais A. Dagilė išsiaiškino, jog jų siūlomos sąlygos franšizei įsigyti – palankios: „Mane sužavėjo tai, jog franšizės mokestis – vienkartinis, kiekvieną mėnesį mes neturime mokėti tam tikro procento nuo uždirbtų pajamų“. Konkrečios sumos pašnekovė neatskleidžia, vis dėlto, susiekus su „Stenders“ rinkodaros ir pardavimų vadove Latvijoje Baiba Čipa-Ziemele, ši teigė, jog, kuriant parduotuvę naujoje rinkoje, būtinosios pradinės investicijos būna ne mažesnės nei 70 tūkstančių eurų. „Žinoma, lėšų pareikalauja ir rinkodara, kuri įėjimo į naują rinką metu vaidina kur kas reikšmingesnį vaidmenį nei rinkoje, kurioje prekės ženklas jau yra puikiai žinomas“, – pridūrė B. Čipa-Ziemele. Pašnekovė neslėpė, kad franšizės gavėjams vertėtų orientuotis į investicijų grąžą ne trumpuoju, o ilguoju periodu.

„Franšizės davėjas įsipareigojo suteikti visą know-how“, – pasakoja A. Dagilė. „Visgi, mūsų santykiai gana laisvi. Pavyzdžiui, mes neprivalome sekti jų sukurto marketingo plano, tačiau, jei prisijungiame prie tam tikros jų sukurtos marketingo programos, gauname įvairius bonusus, nuolaidas produkcijai ir pan.“. Moteris pasakoja, jog iki sutarties pasirašymo ji intensyviai bendravo su franšizės davėju, buvo susitikusi ne vieną kartą. A. Dagilė domėjosi verslo užkulisiais, bendravo su kitais šios franšizės gavėjais.

Įsikūrė prekybos centro salelėje

A. Dagilė pasakoja, jog atlikus rinkos tyrimus buvo nuspręsta parduotuvę atidaryti prekybos centre. Pasak moters, tam įtakos turėjo ir Lietuvos sezoniškumas, dėl kurio didesnis koncentratas žmonių renkasi apsipirkimą uždaroje erdvėje, o ne parduotuvėse, į kurias reikia įeiti iš lauko. „Vis dėlto, naujam prekės ženklui gauti erdvę prekybos centre labai sudėtinga. Dėl tos priežasties mes gavome salelę. Susidūrėme su problema, nes reikėjo įtikinti franšizės davėją dėl salelės tipo parduotuvės“, – pasakoja moteris.

Ji primena, jog įprastai „Stenders“ parduotuvės turi savas erdves, nėra nei vienos salelės, išskyrus nedideles parduotuves oro uostuose. „Įėjus į tradicines „Stenders“ parduotuves žmogus jaučiasi tarsi patekęs į sodą. Visi produktai skirti ne tik kūnui, bet ir sielai. Didelis dėmesys skiriamas interjerui, parduotuvės atmosferai, produktų įpakavimui. Svarbu, jog žmogus, pabuvojęs parduotuvėje, išsineštų teigiamas emocijas“, – pasakoja ji. „Franšizės davėjas nerimavo dėl to, jog salelėje neįmanoma perteikti tokio jausmo. Negana to, tokioje nedidelėje erdvėje net ir produktus, rodos, sunku sutalpinti. Vis dėlto, mums pavyko juos įtikinti“, – šypteli A. Dagilė.

Franšizės davėjas vykdo kokybės kontrolę

Nors franšizės davėjas sutartyje nurodo, jog suteikia laisvę patiems gavėjams organizuoti marketingą, visgi franšizės pagrindu įkurtų parduotuvių kokybės kontrolė gana griežta. A. Dagilė pasakoja, jog franšizės gavėjas yra įsipareigojęs kiekvieną dieną siųsti pardavimų ataskaitas. „Taip pat kiekvieno mėnesio antrą pirmadienį mes turime siųsti parduotuvės, produktų išdėliojimo, plakatų nuotraukas. Svarbi darbuotojų apranga, netgi sandėlio tvarka“, – atvirauja parduotuvės bendrasavininkė. Pasak jos, franšizės davėjas retkarčiais atlieka parduotuvės auditą, apie kurį įspėja kelios dienos prieš atvykimą.

A. Dagilė pasakoja, jog darbuotojų kvalifikacija tikrinama specialiais testais, kurie įkelti į bendrą „Stenders“ sistemą internete. Pasak jos, šių testų rezultatai ne tik padeda darbuotojams išsiaiškinti, kokių žinių apie produkciją jiems trūksta, tačiau taip pat konkuruoja bendroje visų franšizės gavėjų gretose. Geriausius rezultatus pasiekiančios šalys gauna tam tikrus apdovanojimus, paskatinimus.

Franšizė – teritorinė

„Mes esame vieninteliai „Stenders“ atstovai Lietuvoje“, – kalbėdama apie franšizės davėjo-gavėjo sutartį priduria A. Dagilė. „Franšizė – teritorinė, todėl, jei kas nors Lietuvoje nori atsivežti „Stenders“ produktų, turi kreiptis į mus“, – pasakoja ji. Moteris prisimena, jog pirminiame kontrakte buvo nurodytas ir tam tikras parduotuvių skaičius, kurį per sutartą laikotarpį jie privalantys atidaryti. Vis dėlto, buvo išsiderėta, jog bent jau pirmaisiais metais franšizės davėjas leistų plėtros nevykdyti, o susikoncentruoti į jau įkurtos parduotuvės kokybę.

„Minimaliai per penkis metus norėtume turėti tris parduotuves. Pirmiausia, planuojame atidaryti Kaune, taip pat prekybos centre. Galvojame ir apie franšizės perpardavimą tretiesiems asmenims, nes sutartyje nurodyta, jog franšizes mes galime perleisti“, – pasakoja A. Dagilė.

Lūkesčiai patenkinti, tačiau yra niuansų

Kalbėdama apie franšizės pagrindu įkurto verslo privalumus, moteris akcentuoja: „Mums ir kitiems franšizės gavėjams būna bendri mokymai apie esamus ir būsimus produktus. Suteikiama informacija, ką planuojama išimti iš prekybos, kokios prekės paklausiausios visose šalyse“. A. Dagilė džiaugiasi, jog davėjo organizacija deda dideles pastangas į prekės ženklo įvaizdį – itin profesionalias produktų nuotraukas. Jei verslas įkuriamas ne franšizės pagrindu, o individualiai, visu tuo reikia rūpintis patiems.

Vis dėlto, moteris neslepia, jog, prieš tampant franšizės gavėju, viskas atrodo gerokai paprasčiau. Kalbėdama apie tai, ar patenkinti jos lūkesčiai, ji sako, jog taip, visgi atkreipia dėmesį, jog yra niuansų. Pavyzdžiui, pastebėjus, jog Lietuvoje tam tikra produkcija yra paklausesnė nei kitos prekės, buvo kreiptasi į davėją su papildomu užsakymu. Šis nebuvo pasirengęs tokiam užsakymo kiekiui, todėl produkcijos reikėjo laukti daugiau nei dvi savaites. „Klientai laukė savo užsakymų, o mes nieko negalėjome padaryti, nes esame priklausomi nuo franšizės davėjo“, – pastebi A. Dagilė, apibendrindama, jog, nors franšizės pagrindu įkurtas verslas daugeliu aspektų paprastesnis, tačiau priklausomybė nuo davėjo kartais gali ir trukdyti.