Socialinės franšizės – naujas būdas spręsti socialines problemas?

Skurdas, badas, ŽIV, AIDS, sparti urbanizacija, švietimo stoka – tai tik keletas šiandienos socialinių iššūkių, paliečiančių milijardus pasaulio gyventojų. Tačiau iššūkiuose slypi ir didelės galimybės.

Įvairios nevyriausybinės organizacijos, privatūs labdaros fondai ir tarptautinės organizacijos jau ilgą laiką deda pastangas, siekiant sumažinti socialines pasaulio problemas. Jų dėka jau pasiekta daug laimėjimų, ypač mažinant skurdą ir gerinant gyvenimo sąlygų kokybę įvairiuose pasaulio kraštuose. Tačiau problemų mastas išlieka didelis: teigiama, kad vis dar daugiau negu du milijardai žmonių gyvena su vos 2 JAV doleriais per dieną.

Be to, daugelis minėtų organizacijų ir fondų pastangų problemas eliminuoja tik trumpam laikotarpiui. Jų veikla išlieka nuolat remtina ir priklausoma nuo gautų finansinių injekcijų, todėl nesiūlo ilgalaikių sprendimų.

Ieškant sistemos tvarumo, suaktualėjo socialinių antreprenerių ir socialinių franšizių davėjų bei gavėjų veikla.

Tradicinio verslo savininkai, besiorientuodami į pelno maksimizavimą, sprendimų, kaip mažinti opias socialines problemas, nepateikė. Naują požiūrį įvedė socialinis verslas, pritaikęs verslo principus socialinėms problemoms spręsti. Užtikrindamas finansinę grąžą socialinis verslas tapo daug žadančia alternatyva nuostolingoms nevyriausybinėms organizacijoms.

Socialiniai verslai ilgai netrukus atrado savo vietą verslo arenoje ir jau veikia daugelyje pasaulio vietovių. Jie atliepia pamatinius žmonių poreikius: sveikatos apsaugos („Naya Jeevan“ Pakistane, „Aravind“ Indijoje, „Projecto Cies“ Brazilijoje ir t. t.), edukacijos („PlanetRead“ Indijoje; „Lumni“ Peru ir t. t.), užimtumo („Friends International“ Kambodžoje, „Education for Employment“ Viduriniuosiuose Rytuose ir t. t.) ar urbanistinės plėtros („Cinepop/Hormiga“ Meksikoje, „Waste Concern“ Bangladeše ir t. t.).

Verta paminėti žmogų, kuris ypač išpopuliarino socialinę antreprenerystę. Tai – Muhammad Yunus. Jis įkūrė „Grameen Bank“ banką, kuris išplėtojo mikrokreditų sistemą Bangladeše bei kitose Azijos valstybėse. M. Yunus inicijuota finansavimo revoliucija leido milijonams skurstančių gyventojų gauti mažas paskolas. M. Yunus 2006 metais buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.

Socialiniam verslui įgyjant pagreitį, tapo aktualu užtikrinti jo tvarią plėtrą. Štai čia svarbų vaidmenį socialinės ekonomikos kontekste pradėjo vaidinti franšizavimas. Franšizavimo principų pritaikymas, plečiant socialinį verslą, įprastai yra vadinamas socialiniu franšizavimu. Socialiniu franšizavimu siekiama užtikrinti tvarų ir ilgalaikį socialinio verslo poveikį visame pasaulyje.

Pasaulyje jau egzistuoja daugybė socialinių franšizių. Pavyzdžiui, 1997 m. Minesotoje įkurtas „HealthStore Foundation“. Jo misija yra užtikrinti besivystančių šalių gyventojams galimybę gauti reikalingiausius vaistus bei pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas. 2000-aisiais „HealthStore Foundation“ įkūrė „The Child and Family Wellness“ franšizės tinklą, vienijantį nedideles vaistines Kenijoje. Jomis siekiama aptarnauti milijoną Kenijos gyventojų per metus.

Kitas sėkmingas socialinės franšizės pavyzdys – „Hapinoy“ Filipinuose. „Hapinoy“ savo misiją pradėjo 2007 m. Jie siekia gerinti skurstančių filipiniečių mamų gyvenimo sąlygas, padėti joms užsitikrinti stabilias pajamas, suteikiant joms galimybę verslauti. „Hapinoy“ padeda joms franšizės pagrindu atsidaryti „Sari Sari“ parduotuves, kuriose siūlomi skurstančiai bendruomenei aprūpinti reikalingi produktai ir paslaugos – nuo pat mobiliųjų technologijų, finansinių paslaugų iki medikamentų. Iki 2015 m. „Sari Sari“ parduotuves atsidarė daugiau nei 3 tūkst. filipiniečių mamų.

Visgi milijardai žmonių visame pasaulyje tebesusiduria su dideliais socialiniais iššūkiais. Todėl panašu, kad socialinis franšizavimas savo misiją – padaryti pasaulį geresne vieta kiekvienam jo gyventojui – dar tik pradeda.