Franšizavimo apimtys Europos viešbučių rinkoje auga

Ataskaitoje nurodoma, kad prieš 10 m. franšizės tinklams priklausė apie trečdalis Europos viešbučių. Šiandien šis skaičius yra išaugęs iki 40 proc. Tuo metu Jungtinėse Valstijose šis skaičius siekia 70 proc. ir yra stabilus pastaruosius 5 m.

„Nors kai kurie savininkai nenori perduoti nuosavu prekės ženklu žymėtų viešbučių valdymo kitiems operatoriams, ypač sėkmingiausiose vietovėse, vis dažniau, organizuojant plėtrą, pirmenybė teikiama franšizei, – teigia vienas iš ataskaitos autorių Stephen Collins. – Tačiau franšizės verslo modelis, žinoma, atneša ir iššūkių. Net ir esant dideliam prekės ženklo atpažįstamumui, tai, kas sėkmingai veikia vienose Europos rinkose, nebūtinai reiškia, kad veiks ir kitose. Pastebėtina ir tai, kad skirtingos teisinio reguliavimo sistemos Europos šalyse, kitaip negu JAV, gali sąlygoti ir skirtingus franšizės susitarimus.“

Privalumai ir trūkumai

Ataskaitoje nurodomos kelios lėto, bet nuoseklaus franšizavimo apimčių Europos viešbučių rinkoje augimo priežastys. Franšizės verslo modelis visų pirma leidžia viešbučių prekės ženklų valdytojams išlaikyti santykinai didelį kontrolės laipsnį, mainais pasinaudojant vietinių verslininkų rinkos išmanymu ir ryšiais, taip pat renkant mokesčius.

Tinkliniai viešbučiai taip pat dažnai turi palakesnes prisitaikymo prie rinkos poreikių sąlygas negu pavieniai nepriklausomi viešbučiai, ypač kalbant apie naujausių technologinių tendencijų atliepimą. Didžiosios kompanijos turi ekspertų, kurie apmoko naujus operatorius susidoroti su kylančiais iššūkiais, pradedant rinkodara, informacinių technologijų diegimu ir baigiant finansinėmis bei kitomis verslo valdymo operacijomis.

Ataskaitoje išskiriamos ir priežastys, dėl kurių franšizavimo apimtys viešbučių segmente nedidėja sparčiau. JAV turi Federalinę prekybos komisiją, kuri reguliuoja franšizės santykius visose valstijose. Tuo metu Europoje skirtingos šalys turi skirtingas teisinio reguliavimo taisykles. Kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Belgija, Prancūzija, Italija, vadovaujasi aiškiais franšizės santykius nustatančiais įstatymais, kurie diktuoja, kas turi būti nurodoma franšizės sutartyse. Kitos Europos šalys aiškaus franšizės santykių reguliavimo neturi – franšizės sutartys sudaromos ir vykdomos, remiantis Civiliniu kodeksu bei gerosiomis praktikomis.

Tinklinis augimas

„Ilgainiui vykstantys viešbučių konsolidacijos, verslo modelio pirkimo ir pardavimo procesai atvedė prie to, ką turime šiandien: franšizės pagrindu valdomų viešbučių dalis tampa vis reikšmingesnė. Ši tendencija ypač ryški, analizuojant didžiųjų viešbučių tinklų portfelius. Šiems esant didesniems negu bet kada anksčiau, tikėtina, panašiai bus elgiamasi ir toliau – norėdami užimti kuo didesnę rinkos dalį ir išlikti konkurentų priešakyje, didieji tinklai tęs plėtrą franšizavimo būdu“, – mano ataskaitos bendraautorė Sophie Perret.

Skaičiuojama, kad per pastaruosius 5 m. viešbučių grupės „Accor“ franšizavimo apimtys padidėjo nuo 37 proc. iki 48 proc., „Hilton“ – nuo 32 proc. iki 51 proc., „IHG“ – iki 56 proc. Įdomu, kad tokios kompanijos, kaip „Hyatt“, kurios ilgą laiką deklaravo, jog franšizės Europoje nesiūlo, dabar jau taip pat yra pardavusios keletą franšizių ir yra pasirengusios aktyviau taikyti šį modelį plėtrai.

Kaip pažymi „Lodging Econometrics“, beveik pusė (47 proc.) visų pagal franšizę valdomų viešbučių priklauso keturiems didiesiems franšizės tinklams. Pagal „Accor“ franšizę valdomų viešbučių dalis rekordinė – net 256 viešbučiai, kuriuose įrengti 35 073 kambariai. Pagal „Marriott International“ franšizę veikia 208 viešbučiai, kuriuose – 33 395 kambariai. „Hilton“ franšizės pagrindu įkurti 172 viešbučiai su 26 466 kambariais. „IHG“ – 147 viešbučiai su 24 483 kambariais.