Nuo autoreikmenų verslo prie maisto namų augintiniams
„2008 m. pavasarį, kai kartu su partneriais įregistravome bendrovę, tikrai negalvojome, kad užsiimsime tuo, kuo užsiimame dabar, – pasakoja UAB „Edalis“ direktorius Saulius Šimkus. – Ekonomika dar buvo ant bangos, atrodė, kad turime gerą galimybę investuoti į autoreikmenų parduotuvę internete. Tuomet atrodė, kad viskas bus paprasta ir sėkmė aplankys. Deja, jau po kelių mėnesių supratome klydę.
Tačiau panašiu metu vienas iš mano verslo partnerių – puikiai tarp kinologų žinomas žmogus, dresuotojas ir veisėjas – savo poreikiams kaip tik ieškojo kokybiško produkto, kuriuo galėtų šerti savo šunis. Po gan ilgų paieškų jam į akis krito pasiūlymas įsigyti švedišką „Husse“ franšizę.“
Rizikos nedaug
„Tam tikrą laiką svarstėme, bandėme įsigilinti, kas gi ta franšizė yra. Mums tai pasirodė perspektyvu ir nelabai brangu ar sudėtinga, – sako S. Šimkus. – Prisipažinsiu, pasielgėme gal net kažkiek avantiūristiškai ir 2008 m. birželį sukirtome rankomis su tuometiniu „Husse“ master franšizės Lietuvai turėtoju. Įsigijome franšizę Šiaulių rajonui, mat patys esame šiauliečiai. Pajuokaudami sakėme, kad, jei nieko nesigaus, tai bent savo šunis pašersim. Beje, ne tik šunis – „Husse“ gamina maistą, jo papildus dar ir katėms bei net arkliams. Produkcija pastariesiems Lietuvoje kol kas neprekiaujame. Šiai dienai tikrai pakanka darbo su šunimis bei katėmis.
Kol produktas buvo nežinomas, franšizę galėjai įsigyti pakankamai nebrangiai. Savo darbu keldami žinomumą auginame ir „Husse“ franšizės vertę. Šiandien „Husse“ franšizė kainuoja nuo 600 iki 6000 eurų, priklausomai nuo regiono dydžio ir gyventojų skaičiaus. Štai franšizės Vilniaus regione kaina per 8 metus pabrango dvigubai: nuo 3000 iki 6000 eurų. Po to kas mėnesį reikia mokėti fiksuotą mokestį. Tad, vienareikšmiškai, kuo didesnę apyvartą darai, tuo šis mokestis mažiau slegia.“
„Domėdamasis franšizėmis, kartą radau aprašymą, kaip žmonės jaučiasi įsigiję franšizę, – pasakoja UAB „Edalis“ vadovas. – Pirmi mėnesiai būna savotiška euforija – viskas aišku, viskas paprasta. Galvoji, jog aš čia tuoj „pavarysiu“. Po to, kai supranti, kad ne taip jau viskas paprasta, – ateina nusivylimas. Ir tik po dar kokių metų viskas stabilizuojasi ir procesai pradeda judėti teisingu ritmu. Tokia eiga plėtojosi ir mūsų verslas. Buvo gal net dvi duobės. Esu pastebėjęs, kad tą patį patyrė ir kiti partneriai, su kuriais dirbame.
Ir iš tikro pradžioje viskas atrodė lengva ir nesudėtinga. Tačiau jau netrukus pajutome daugybę tipinių rūpesčių: reikia didesnių sandėliavimo patalpų, trūksta apyvartinių lėšų, gerai būtų paskleisti daugiau reklamos, nes klientai nežino tokio produkto, didžiulė konkurencija ir t. t. Juolab, kad mūsų produktas priskiriamas aukščiausios klasės ir kokybės segmentui, tad kaina nepakonkuruosi. Turėjo įtakos ir 2008 m. atslinkusi ekonominė krizė, nors ją jausti pradėjome dar gerokai anksčiau. Prasidėjęs sunkmetis suteikė papildomą paskatą investuoti į šią veiklą. Juk visuomet geriau, kai tavo veikla diversifikuota, be to, „Husse“ verslas pasižymėjo geru apyvartumu (klientai moka įsigydami prekę, nereikia vargti su skolomis), o tai per krizę itin didelis privalumas.“
Nuo Šiaulių prie visos Lietuvos ir Latvijos
„2009 m. liepą įsigijome master franšizę visai Lietuvai, – toliau dėsto UAB „Edalis“ vadovas. – Viskas susiklostė pakankamai netikėtai. Sužinojome, kad master franšizės turėtojas, iš kurio įsigijome savąją, nutraukia veiklą. Mums tai buvo pakankamai netikėta ir net šiek tiek baugino, bet kelių dienų bėgyje sulaukėme įdomaus pasiūlymo iš Švedijos. Tuo metu Lietuvoje buvome likusios dvi šios franšizės pagrindu veikiančios bendrovės: Kaune ir Šiauliuose. Mes, matyt, pasirodėme perspektyvesni. Todėl Rygoje po derybų su „Husse“ savininku pasirašėme master franšizės sutartį dėl Lietuvos. Master franšizė – tai ne tik galimybė dirbti visoje Lietuvoje ir parduoti „Husse“ franšizes partneriams regionuose, tai dar ir didesni finansiniai įsipareigojimai, daugiau atsakomybės, tačiau ir didesnės galimybės.“
„Sprendimas pirkti master franšizę nebuvo spontaniškas, – tikina S. Šimkus. – Vertinome, rinkome informaciją, analizavome. Matėme, kad pagal augintinių skaičių vienam ūkiui, vienai šeimai Lietuvos rodikliai yra pakankamai įspūdingi. Mes lenkiame pakankamai daug Europos šalių. Ir netgi įvertinant, kad Lietuvos rinka labai maža, vis tiek tas rodiklis neblogas. Ir dar turėkime mintyje, kad šiai dienai pakankamai daug augintinių vis dar šeriami tuo, kas liko nuo stalo. Bet specialus ėdalas populiarėja vis labiau. Tad mūsų verslo perspektyvas vertinome neblogai. Iš tikrųjų buvo abejonių, svarstymų, bet šiandien galvojame, kad rizika pasiteisino. Galbūt todėl dar tais pačiais 2009 m., gruodį, įsigijome ir master franšizę Latvijai. Susiklostė gana panaši situacija kaip ir Lietuvoje – perėmėme master franšizę iš jos atsisakiusio vietinio. Tiesa, rimtesnių veiksmų šioje rinkoje dar tik planuojame imtis.“
Ne kiekviena franšizė – „McDonald‘s“
„Deja, iki šiol franšizių pardavimų situacija Lietuvoje realiai nebuvo visai tokia, kokios norėtume. Galbūt dėl to, kad žmonės ilgą laiką nelabai suvokė, kas toji franšizė ir kokie jos privalumai. Turėjome keletą franšizės įsigijimo atvejų, bet po kurio laiko žmonės jų atsisakė. Visi šie buvę franšizės pirkėjai bandė dirbti ne pagal „Husse“ reglamentą, tikėjosi, kad bus kaip su „McDonald‘s“ – klientai ateis patys, užtenka nusipirkti franšizę. Džiugina, kad pastaruoju metu Lietuvoje taip manančių mažėja. Žinoma, tu esi „Husse“ atstovas, turi gerą produktą, bet privalai dirbti, reklamuoti, kokybiškai pristatyti, aptarnauti. Be darbo niekas pas tave į eilę nestos. Paprastai bandome prasklaidyti pernelyg didelį naujai susidomėjusių partnerių optimizmą.
Reaguodami i besikeičiančią situaciją, nuo 2016 m. kiek pertvarkėme savo veiklą ir naujomis jėgomis kibome į darbus. Šių metų pirmo ir antro ketvirčio apyvartos buvo didžiausios lyginant su ankstesnių metų atitinkamais ketvirčiais. Strategiškai planuojame ir tikimės didesnio susidomėjimo „Husse“ franšize šių metų pabaigoje, kitų pradžioje. Šiuo metu tarp mūsų klientų jau yra ne viena pasienio apsaugos rinktinė, kitos specialios kinologinės tarnybos.
Tikime savo verslu, juolab, dirbdamas pagal franšizę, jautiesi struktūros dalimi, gauni gaires, informaciją, patarimus, palaikymą, konsultacijas – ir jau žinai, kaip ką daryti. Tai ir yra pagrindinis pliusas, kuriuo dalinamės su „Husse“ franšizės pirkėjais. Beje, tiekimą iš Švedijos organizuojame mes. Šiauliuose turime pagrindinį „Husse“ sandėlį Lietuvai.“
„Aišku, veiklos pradžioje ir patys truputį per daug pasitikėjome savimi, tad buvo mėginimų nukrypti nuo švedų nužymėto kelio, – šypteli pašnekovas, – pavyzdžiui, tiekėme prekes veterinarijos parduotuvėms, bet susidūrėme net su keliomis problemomis – dirbdamas su parduotuvėmis tu papuoli į „mišrainę“ su visais kitais produktais, o tuomet pagrindinį vaidmenį pirkėjo pasirinkime vaidina kaina. „Husse“ produktas nėra iš pigiausių, bet juk už kokybę ir turi būti mokama daugiau. Tada supratome, kad didesnę apyvartą gal ir padarysime, bet susikursime aibę papildomų rūpesčių – mokėjimų administravimo, pinigų „išsimušimo“. Grįžome prie švedų rekomendacijų ir stengiamės nuo jų nenukrypti. „Husse“ koncepcija numato, kad ši veikla yra paslauga – augintinių pašaro pristatymas į namus. Ne pardavimas, o būtent pristatymas. Švedai tai įvardija kaip vieną plačiausiai taikomų paslaugų į namus. Beje, užsakymus klientams, kiek įmanoma, stengiamės pristatyti mes patys. Įsipareigojame atvežti kliento pageidaujamu laiku. Kurjerių tarnybomis naudojamės tik ten, kur neturime savo partnerių. Kurjeriai, žinoma, pigiau, bet mūsų versle daug lemia žmogiškasis faktorius – klientai laimingi, kai su jais bendraujame, konsultuojame, lanksčiai prisitaikome prie jų pageidavimų.“
Kas gali įsigyti?
„Apie franšizės įsigijimą galime kalbėti su visais, – aiškina UAB „Edalis“ direktorius. – Tai gali būti ir įmonė, ir žmogus, dirbantis pagal patentą ar vystantis individualią veiklą. Bet kokiu atveju gaunate mūsų sutarties pavyzdį, įvertinate, ar sąlygos jums tinka ir patinka. Žinoma, yra ir tam tikrų dalykų, dėl kurių galima derėtis. Jei turi šiek tiek laisvų pinigų, kuriuos gali investuoti, patalpas ir, svarbiausia, daug entuziazmo – tai faktiškai ir yra visi reikalavimai.“
visi straipsniai
Pasirinkus tinkamą strategiją ir partnerius, net ir nuo didžiųjų miestų stipriai nutolusiose vietovėse gali klestėti franšizės pagrindu įkurtas verslas.
Prekės ženklų pertekusioje Lietuvos grožio industrijoje klientų laukia iššūkis nepasiklysti ir išsirinkti, tuo metu verslo naujokų – iššūkis sudominti ir įsitvirtinti. Tačiau „Inglot“ atsiradimo Lietuvoje istorija byloja, kad sumaniam rinkos žaidėjui vietos visada pakanka.
Vos vasario mėnesį veiklą Lietuvoje pradėjusi siuntų paslaugų bendrovė „Mail Boxes Etc.“ sulaukė nemažo susidomėjimo – vystyti šią veiklą jau panoro 6 potencialūs franšizės gavėjai.
Nekilnojamojo turto tarpininkavimo agentūrų tinklas „Capital“ ir toliau konsoliduojamas – du brokerių biurai Vilniuje jungiami į vieną.
Franšizės verslo modelis kovos menuose – pasaulyje įprasta praktika. Vis dėlto Lietuvoje tai – sunkiai prigyja.
skaitomiausi
Tarp užsienietiškas franšizes įsigijusių Lietuvos įmonių – ir verslo milžinai, ir nykštukai.
Buvimas pasaulinio mažmeninės prekybos tinklo „BiBA“ dalimi tokio pat vardo butiko Vilniuje savininkei Neringai Dragūnaitei kainavo išties daug.
Dažniausiai franšizavimas apibūdinamas „verslo tiražavimo“ ar „verslo klonavimo“ alegorijomis, o kokios asociacijos kyla Jums?
Franšizavimas pasižymi įvairiomis taikymo praktikomis, nuo kurių išmanymo ir gebėjimo adaptuoti priklauso kiekvieno franšizuojamo verslo sėkmė.
„Baldų rinkos okupantė“, – apie IKEA sako vieni. „Baldų rinkos revoliucionierė“, – atliepia kiti. Kaip bepavadinsi, šiandien tai – imperija.