Kurčios sistemos įkaitais tapę „Subway“ franšizės gavėjai
Manoj Tripathi, Šiaurės Kalifornijoje (JAV) veiklą plėtojęs „Subway“ franšizės gavėjas, kurį laiką negalėjo atsikratyti jausmo, kad pateko į keršto spąstus. Beveik du dešimtmečius sėkmingai valdęs „Subway“ restoraną, jis stengėsi visomis išgalėmis jį ir toliau išsaugoti. Tačiau vietiniai „Subway“ „sargai“ M. Tripathi restoranui, rodos, turėjo kitokį planą.
Tai buvo 2017-ųjų vidurys. Tuo metu kontrolės inspektorių, vertinančių, ar franšizės gavėjo veikla atitinka „Subway“ standartus, vizitai M. Tripathi restorane, palyginti su tuo, kaip buvo anksčiau, gerokai padažnėjo. Kas mėnesį jie fiksuodavo vis naujus p. Tripathi veiklos pažeidimus: ant stiklinių restorano durų užsilikusius pirštų antspaudus, restorano tualete rastą netinkamo prekės ženklo muilą, pernelyg plonai pjaustytus agurkų griežinėlius, perdegusią šviestuvo lemputę ir t. t. Atrodytų, pažeidimai – smulkūs, lengvai pataisomi ir greitai išsprendžiami. Vis dėlto, užfiksavus tam tikrą tokių pažeidimų kiekį, pagal vidines tinklo nuostatas restoranui gali grėsti priverstinis uždarymas. Daugėjant pažeidimų eilučių, negeros nuojautos vis labiau neramino franšizės gavėją. Galiausiai jos išsirutuliojo į blogiausią scenarijų, kokį tik galėjo įsivaizduoti M. Tripathi, – jis prarado savo beveik du dešimtmečius valdytą restoraną.
M. Tripathi siekį nutraukti jo restorano veiklą vadina susidorojimu. Ir panašu, kad kaltinimas ne iš piršto laužtas. Inspektorė Rebecca Husler, vertinusi p. Tripathi restoraną, vėliau prisipažino, kad vykdė specifinį nurodymą „iš aukščiau“ trūks plyš ieškoti franšizės gavėjo pažeidimų, viską fiksuoti ir tokiu būdu kurti nepagrįstą spaudimą.
Sumuštinių restoranų tinklas „Subway“ yra didžiausias viešojo maitinimo tinklas pasaulyje, vienijantis per 42 tūkst. padalinių (vien JAV – 24 tūkst.) daugiau negu 100 pasaulio šalių. Analitikai pastebi, kad tokias apimtis „Subway“ pasiekė daugiausia dėl to, kad sėkmingai vykdė verslių imigrantų pritraukimo politiką. Kitaip nei „McDonald‘s“ ar „Burger King“, į kurių franšizes daugeliu atvejų investavo juridiniai asmenys, daugiausia „Subway“ franšizės gavėjų yra fiziniai asmenys, šeimos. Tai lėmė „Subway“ įkūrėjo Fred DeLuca palengvintos restorano atidarymo sąlygos; dauguma naujų „Subway“ franšizės gavėjų moka 15 tūkst. JAV dolerių siekiantį pradinį franšizės mokestį, kuris yra labai mažas, palyginti su, pavyzdžiui, „McDonald‘s“, kur pradinis franšizės mokestis siekia 45 tūkst. JAV dolerių. Tačiau „Subway“ franšizės gavėjai moka gerokai daugiau negu bet kurio kito maitinimo tinklo gavėjai periodinių mokesčių – štai mokestis nuo pajamų siekia net 8 proc.
Pusę šimtmečio „Subway“ vykdė agresyvią plėtrą. F. DeLuca turėjo svajonę iki 2017 m. atidaryti 50 tūkst. „Subway“ padalinių. Ilgą laiką franšizės sistema veikė abipusiškai – tiek gavėjams, tiek davėjui – naudingai. Bendra tinklo vertė pasiekė 12,3 mlrd. JAV dolerių. Tačiau po įkūrėjo F. DeLuca mirties, kompanija neišvengia sunkumų. Dar pats F. DeLuca neretai buvo kritikuojamas dėl taikytų prievartinių taktikų, kurios daugelį franšizės gavėjų privertė pamiršti apie bet kokią galimą investicijų grąžą. 2016 m. pirmą kartą kompanijos istorijoje „Subway“ uždarė daugiau restoranų, negu atidarė. Daug restoranų užvėrė duris šiems veikus nepelningai. Visgi net ir pelningai besivertusių restoranų valdytojai pasijautė esą tarsi po padidinamuoju stiklu.
Įdomu tai, kad, palyginti su kitais tarptautiniais tinklais, „Subway“ franšizės gavėjai yra kur kas mažiau informuoti apie finansinę tinklo padėtį. Naujausią „Subway“ franšizės sutarties versiją sudaro 600 puslapių. Franšizės davėjas, kaip teigiama, pasilieka sau teisę pakeisti susitarimus su franšizės gavėju „bet kada, kol franšizės sutartis yra galiojanti, bet kokiomis aplinkybėmis ir bet kokia apimtimi“.
„Subway“ tinklas yra suskirstytas į 100 teritorinių vienetų, už kuriuos atsako plėtros vadovai, dėdami pastangas ne tik į naujų potencialių gavėjų pritraukimą, bet ir į jau esamų tame regione priežiūrą. Tiesa, daugelis šių regionų plėtros vadovų kartu yra ir franšizės gavėjai. Vadinasi, jie konkuruoja su kitais regiono franšizės gavėjais bei jie patys samdo kontrolės inspektorius, vykdančius patikrą jų pačių restoranuose, ir tai – akivaizdus interesų konfliktas. Tačiau Konektikute įsikūrusi franšizės davėjo centrinė būstinė retai kada kišasi į regioninio lygmens konfliktus.
O skundų dėl „Subway“ franšizės gavėjų teisinių pažeidimų puodynė nepaliaujamai pildėsi.
M. Tripathi istoriją primena ir Dkvani Vyas, „Subway“ franšizės gavėjo Vakarų Virdžinijoje (JAV), pasakojimas. D. Vyas valdė tris „Subway“ restoranus, iš kurių du – demonstravo geriausius rezultatus regione. Tačiau ilgai taip netruko: 2017 m. p. Vyas savo regiono plėtros vadovą ir kontrolės inspektorių padavė į teismą dėl tarpusavyje sutartos jam taikomos „nepagrįstai griežtos kontrolės“, siekiant priversti parduoti restoranus. Bylą D. Vyas pralaimėjo, o buvę kaltinamieji šiandien yra bent dviejų iš p. Vyas restoranų bendrasavininkai.
Franšizės davėjo organizacijos atstovas Don Fertman bet kokius skundus atmeta. „Regionų plėtros vadovai yra puikiai vertinami mūsų bendruomenės nariai, – pabrėžia jis. – Išgirdęs įtarimus dėl jų neva piktnaudžiavimo padėtimi, galiu pasakyti tik tiek, kad jie yra nepagrįsti.“
„Subway“ franšizės sutartis draudžia franšizės gavėjams vienašališkai uždaryti restoranus vien dėl kritusių pardavimų. Tokiu atveju jie arba yra priversti daugiau investuoti į savo restoranus, arba gali prarasti teisę juos valdyti, ilgainiui neatitikus bendrų „Subway“ restoranams keliamų reikalavimų.
Būtent taip nutiko „Subway“ franšizės gavėjui, veikusiam Sakramento mieste (JAV), Nikku Aulakh. Užfiksavęs daug p. Aulakh pažeidimų, jo regiono plėtros vadovas Chirayu Patel galiausiai franšizės gavėjui nepaliko kitos išeities, tik parduoti savo keturis restoranus. „Versle dar norėjau likti 10–15 metų, – kalbėjo jis, – norėjau daugiau užsidirbti, bet neturėjau kito pasirinkimo, tik pasitraukti.“
Tame pačiame Sakramento mieste Minal Khatri, kartu su vyru valdžiusi kitą „Subway“ restoraną, taipogi nukentėjo nuo Ch. Patel veiksmų. Ji ir jos vyras daug sykių bandė kreiptis į franšizės davėjo centrinę būstinę, prašydama paaiškinimo ir patarimo, kaip elgtis, norint išsaugoti restoraną, bet atsakymo taip ir nesulaukė. Galiausiai jai taip pat buvo pasakyta arba susirasti restorano pirkėją, arba grės priverstinis restorano uždarymas. Ch. Patel atmetė visus jos siūlytus kandidatus, norinčius perpirkti verslą. Jos ir jos vyro restoraną šiandien valdo pats p. Patel.
Vietinis „Suwbay“ „sargas“ Ch. Patel buvo tiek regiono plėtros vadovas, tiek franšizės gavėjas. Pasak Effie Lennox, kontrolės inspektorės, kuri dirbo kartu su p. Patel Šiaurės Kalifornijoje 2007–2010 m., paties Ch. Patel restoranų vertinimui galiojo kiti standartai. Ji pasakojo, kad Ch. Patel prašė jos nepranešti apie pažeidimus jo paties valdomuose „Subway“ restoranuose.
„Tai, kad jis buvo ir franšizės gavėjas, ir plėtros vadovas, ir buvo pagrindinė problema, – teigė ji, – nes jis visų pirma siekė naudos sau, o ne kitiems tinklo dalyviams.“
„Subway“ franšizės gavėjai netrukus bandė burtis ir kalbėti apie problemas vienu balsu. „Franšizės gavėjų bendruomenėje – kebli padėtis“, – 2016 m. rašė jie kreipimesi į Suzanne Greco, F. DeLuca seserį, kuri po brolio mirties perėmė „Subway“ tinklą į savo rankas. Nesulaukę atsako, jie pakartotinai kreipėsi į S. Greco, prašydami nešališkai įvertinti situaciją. Bet S. Greco vėlgi neatsakė.
Žinoma, ne visi, kurie anksčiau valdė „Subway“ restoranus, valdė juos nepriekaištingai – daugelis jų išties pelnytai priverstinai sudėjo ginklus, pažeidę higienos reikalavimus. Tačiau vien per 2018 m. „Subway“ inicijuotų teisminių ginčų 1000 gavėjų skaičiuota 29. Atitinkamam kiekiui „McDonald‘s“, „Dunkin‘ Donuts“, „Pizza Hut“, „Burger King“ ir „Wendy‘s“ gavėjų kartu sudėjus – vos 1,4 teisminiai ginčai. Nuo 2015 m. „Subway“ restoranų skaičius sumažėjo daugiau negu 2 tūkst.
Tad, atrodytų, viskas taip supainiota, kad sunku atrasti galus. Aišku viena – žaisti žaidimą „sumaniai apkaltink nekaltą“ tokio kalibro tinklui lyg ir nederėtų. Juk ant kortos pastatytos neretai visą gyvenimą kauptos žmonių investicijos.
visi straipsniai
Beveik devynerius veiklos metus skaičiuojančio tinklo „Thierry“ net trys ketvirtadaliai kepyklų-kavinių šiandien veikia pagal franšizę. Ir pusė jų – Baltarusijoje.
Greito maisto restoranų tinklas „Kentucky Fried Chicken“ (KFC) ketina įrengti užkandinę, kuri klientams siūlys tik „drive through“ paslaugą – aptarnavimą neišlipant iš automobilio.
Maltos bendrovė „Premier Capital“, valdanti greito maisto restoranų tinklą „McDonald‘s“ Lietuvoje ir dar penkiose Europos šalyse, toliau gerina veiklos rodiklius.
Daugiau negu 5 tūkst. picerijų vienijantis amerikiečių tinklas „Little Ceasars“ gyvas klientų eiles keičia nauja užsakymų atsiėmimo sistema.
Išmanūs sprendimai – vienas esminių šiuolaikiniame pasauliniame picerijų versle sėkmę lemiančių faktorių. Tai savo technologiniais ieškojimais patvirtina ir „Domino‘s Pizza“.
skaitomiausi
Tarp užsienietiškas franšizes įsigijusių Lietuvos įmonių – ir verslo milžinai, ir nykštukai.
Franšizavimas pasižymi įvairiomis taikymo praktikomis, nuo kurių išmanymo ir gebėjimo adaptuoti priklauso kiekvieno franšizuojamo verslo sėkmė.
Nauju vardu perkrikštytas kavinių tinklas „Caffeine Roasters“ (buvęs „Coffee Inn“) ketina pradėti naują etapą – intensyvins plėtrą, užsienyje parduodamas franšizes.
Dažniausiai franšizavimas apibūdinamas „verslo tiražavimo“ ar „verslo klonavimo“ alegorijomis, o kokios asociacijos kyla Jums?
Franšizės sėkmė daugiausia priklauso nuo glaudaus franšizės davėjo ir gavėjo bendradarbiavimo, kuris pradedamas franšizės pirkimu–pardavimu.