Kaip „Maple Bear“ mokykla atrakina kalbinius įgūdžius

Kaip teigiama Babelio bokšto mite, taip ir „Maple Bear“ puoselėja mintį, kad tobulame pasaulyje visi kalbėsime viena kalba ir vieni kitus geriau suprasime.

Ir siekiant tai įgyvendinti, „Maple Bear“ lydi sėkmė: atradęs daug bendraminčių, tapusių franšizės gavėjais, ilgainiui „Maple Bear“ išaugo iki vieno didžiausių švietimo srityje franšizės tinklų pasaulyje. Šiandien kanadietiškos kilmės „Maple Bear“ franšizės gavėjų dairosi ir Centrinės ir Rytų Europos regiono šalyse. Franšizės sutartys jau pasirašytos Rumunijoje ir Bulgarijoje. Susidomėjimo tikimasi sulaukti ir iš Baltijos šalių.

Plačiau apie specializuotas, kanadiečių švietimo ekspertų parengtas dvikalbio mokymo programas pasakoja „Maple Bear“ plėtros Centrinės ir Rytų Europos regione vadovas Yann Bidan.

– Kanadietiškas „Maple Bear“ siekia steigti mokyklas Centrinės ir Rytų Europos regione. Kokį pokytį į šio regiono šalis atneša „Maple Bear“? Kuo „Maple Bear“ franšizės sistema išskirtinė?

– Istoriškai taip susiklostė, kad daugelio industrinių šalių, tarp kurių – ir šio regiono šalys, švietimo sistemos ilgą laiką buvo orientuotos į tiesioginį faktų ir metodų mokymą. Tačiau naujos technologijos, įgalindamos visiškai naują prieigą prie žinių ir informacijos, iš esmės keičia mokymo modelį. Atsižvelgiant į tai, keičiasi švietimo įstaigų funkcija: anksčiau jų paskirtis buvo skleisti žinias, tuo metu šiandien iš jų tikimasi pagalbos, ugdant bendrąsias kompetencijas, lemtingas beruošiant jaunimą ateities iššūkiams.

XXI amžiaus iššūkiai kelia naujus reikalavimus visuomenei, taigi ir švietimo sistemoms, kurių užduotis dabar – ugdyti jaunuolius, nuolat susiduriančius su itin greitais socialiniais, aplinkos, ekonominiais ir technologiniais pokyčiais. Kanada yra pirmoji šalis, kuri savo šveitimo sistemą pritaikė prie XXI amžiuje reikalingų įgūdžių poreikio. Nuo 1994 m. Kanada taiko metodiką, labiausiai orientuotą į bendrųjų įgūdžių ugdymą.

Tokiu būdu siekiama ugdyti socialiai aktyvius žmones, tvarios visuomenės lyderius, galinčius efektyviai prisitaikyti prie greitų pokyčių. Švietimo fokusas perkeliamas nuo faktų, kurie gali greitai pasenti, pateikimo prie modelio, orientuoto į „minkštųjų“ įgūdžių ugdymą.

Šią Kanados švietimo sistemos metodiką taiko ir „Maple bear“. Metodika yra grindžiama paieškos procesu, eksperimentavimu ir problemų sprendimu. Tradiciniai mokymo metodai pakeičiami ugdymu, kuris mokinius skatina tyrinėti juos supančią aplinką, rasti atsakymus į klausimus, kurie jiems yra svarbūs. Kai žinias ir gebėjimus gali pritaikyti savo kasdienybėje, iš tiesų pradedi mėgti tai, ką darai.

„Maple Bear“ taip pat kuria aplinką, kuri skatina mokytis iš klaidų. Nebijojimas klysti bei žinojimas, kad klaidos yra mokymosi proceso dalis, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi.

Šių kompetencijų ugdymą siejant su tarptautiniu kontekstu „Maple Bear“ siekia aiškiai apibrėžto tikslo – paruošti savo mokinius taip, kad jie galėtų dalyvauti, tobulinant besikeičiantį pasaulį. Siekiame, kad mūsų mokiniai gebėtų įsisavinti naujausias technologijas, būti aktyviais savo bendruomenių nariais ir lyderiais bei sėkmingai veikti pasaulyje, turinčiame vis mažiau sienų ir susiduriančiame su tokiomis problemomis, kaip migracija, globalinis atšilimas, naujos profesijos ir naujos žinių sritys.

– Kitaip nei įprasta daugeliui tarptautinių mokyklų, „Maple Bear“ neatskiria savo mokymo programos nuo šalyje reglamentuojamo mokymo. Ką tai reiškia? Kokia kalba mokote?

– Visų pirma „Maple Bear“ mokyklos yra ne tarptautinės, o vietinės. Kitaip tariant, jos atitinka šalies įstatymų numatytus reikalavimus, siūlo tokį mokymą, kuris yra privalomas šalyje, tik papildomai dar integruoja kanadiečių mokymo programą ir metodus.  

Žengdami į naują šalį mes parengiame kombinuotą mokymo turinį, kuriame – ir tai, ko reikalauja šalies Švietimo ministerija, ir „Maple Bear“ mokymo programos. Užtikriname, kad mokykloje bus mokoma to, kas yra reglamentuota, tačiau iš kitų švietimo įstaigų išsiskiriame mokymo būdu. „Maple Bear“ mokyklose mes ugdome vaikus, turinčius pasaulio piliečio mąstyseną!

Kalbant apie kalbą, kuria mokoma, kiekvienoje šalyje galioja tam tikros nuostatos, kurių privalome laikytis. Daugelyje šalių ikimokyklinis ugdymas dėstomas anglų kalba. Dėstyti vietine kalba pradedama ikimokyklinio ugdymo pabaigoje. Bendrajame ugdyme jau taikoma dvikalbė mokymo sistema.

– Dvikalbę mokymo programą jau išbandėte įvairiose pasaulio šalyse. Besiremiant patirtimi, kokius dvikalbio mokymo pranašumus galėtumėte išskirti?

– Taip susiklostė, kad Kanada yra dvikalbė šalis. Dvikalbystė yra mūsų DNR. Turėdami dvi „vietines“ kalbas, turime ir išmanymo, kaip veikia dvikalbis mokymas. Taikydama specializuotą metodiką, dvikalbio švietimo srityje Kanada yra pasaulio lyderė.

Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikai susiduria su antrąja kalba, tuo geresnį karjeros startą jie galimai turės. Dvikalbystė yra privalumas, kuris reiškia ne tik laisvą bendravimą dviem kalbomis. Dvikalbystė kartu pagerina įvairias mentalines funkcijas, lavina socialinius įgūdžius. Remiantis naujausiais tyrimais, dvikalbiai vaikai geba geriau susikaupti, lengviau užsiimti keliomis veiklomis vienu metu, bendrauti, prisitaikyti prie pokyčių ir spręsti problemas. Dvikalbis mokymas netgi iki 5 metų gali atitolinti tokias ligas, kaip Alzhaimeris.

– „Maple Bear“ siūlo visą spektrą – nuo pat ikimokyklinio iki bendrojo ugdymo – paslaugų. Ar visas šias paslaugas ketinate plėtoti ir šiame regione?

– „Maple Bear“ yra sukūrusi ugdymo programą, skirtą vaikams nuo 6 savaičių amžiaus iki vidurinės mokyklos abiturientų. Įprastai mūsų mokyklose, net ir tose, kurias valdo partneriai, mokyti pradedama nuo ikimokyklinio ugdymo, paskui tęsiama bendrajame ugdyme. Kurios paslaugos bus plėtojamos šalyje, tai – partnerio sprendimas. Tačiau visuomet rekomenduojame pradėti nuo ikimokyklinio ugdymo, vėliau tęsti bendrajame ugdyme.

– Kalbant apie bendradarbiavimą, kas yra potencialiausi jūsų franšizės gavėjai? Šalyje jau veikiančios mokymo įstaigos? Kokie reikalavimai jiems yra keliami?

– Mūsų partneriais tapti gali bet kas, kas domisi švietimu ir vadovaujasi mūsų vertybėmis. Specifinio išsilavinimo nereikalaujame, tačiau verslo valdymo ir vadybos patirtį vertiname kaip didelį privalumą. Dažniausiai į mus kreipiasi trijų tipų kandidatai: 1) rinkoje jau veikiančių privačių vaikų darželių steigėjai, 2) anglų kalbos mokyklų steigėjai; 3) verslininkai, kurie ieško galimybių įžengti į edukacijos sektorių.

– Ką franšizės gavėjai įgyja kartu su franšize? Kodėl, užuot investavus į mokymo programų licenciją ar nuosavą mokyklą, jiems vertėtų investuoti į „Maple Bear“ franšizę?

– Vos tik pasirašoma sutartis su „Maple Bear“, franšizės gavėjas įgyja nuolatinę paramą iš švietimo srities ekspertų, dirbančių 19-oje šalių, turinčių daugiau negu 400 mokyklų tinklą. Kiekvienam franšizės gavėjui paskiriamas virtualus konsultantas, kuris dirba su vietine komanda ir stebi mokytojų darbą bei mokymo programų taikymą.  

Kitas žingsnis – mokytojų mokymas. Kokybiškas mokytojų darbas – kanadiečių šveitimo stiprybė. O kokybės užtikrinimas prasideda mokytojų mokymo programose. Turime daugiau kaip 200 žmonių, kurie apmoko mokytojus. Pastariesiems yra vedami intensyvūs kelių savaičių mokymai veiklos pradžioje, vėliau – ir tęstiniai mokymai, organizuojami bent kelis sykius per metus.

Be to, kiekvienais metais franšizės gavėjus lanko kanadietis ekspertas, kuris įvertina mokyklą. Tiesa, tai reikėtų suvokti ne kaip kontrolės priemonę, bet kaip priemonę, kuri leidžia nuolat tobulinti mokyklos veiklas.

Galiausiai suteikiama visapusiška pagalba, kalbant apie verslo valdymo operacijas. Konsultuojame dėl verslo plano parengimo, ypač daug dėmesio skiriame mokyklos atidarymo periodu, padedame personalo ir mokinių pritraukimo, komunikacijos ir viešųjų ryšių organizavimo klausimais.

Daugiau apie „Maple Bear“ franšizę rasite FranchiseINFO.lt kataloge.