„Fresh Post“ įkūrėja: franšizė iškart pastato ant bėgių
Taip teigia Inga Tribuišienė, salotų ir žaliųjų sulčių baro „Fresh Post“ įkūrėja ir vadovė, sutikusi papasakoti, kokiame franšizavimo etape „Fresh Post“ esantis šiandien ir kokios pamokos, kuriant franšizės davėjo verslą, jau išmoktos.
Išdirbta koncepcija
Pirmasis „Fresh Post“ baras savo veiklą pradėjo prieš daugiau nei dvejus metus. Buvo sumanyta, kad baras galėtų tapti puikiu pardavimų kanalu pagrindiniam šeimos verslui – vandens jonizatorius gaminančiai įmonei „Burbuliukas ir Co“.
Pašnekovė pasakoja, kad jonizuotu šarminiu vandeniu apdorotos daržovės ir kiti maisto produktai įgyja kitokias skonines savybes. Taigi natūraliai kilo idėja šarminio vandens naudą klientams parodyti per papildomą viešojo maitinimo verslą.
Svarbu ne tik sveikai ir kokybiškai gaminti, bet ir skaniai pateikti. Todėl dėka kūrybinės komandos salotos bare pateikiamos itin kūrybingai ir estetiškai – originalioje ekologiškoje pakuotėje, išsiskleidžiančioje žiedu. Negana to, I. Tribuišienė žada pakuotes atnaujinti – sieti su šventėmis, spalvinėmis gamomis.
Maitinimo versle ne ką mažiau svarbi ir aptarnavimo kokybė. „Daug dirbame ties receptų kūrimu. Jie neturi pernelyg apsunkinti virtuvės, turi greitai pasiekti klientus. Juolab, kad mūsų klientas – skubantis miesto gyventojas, ofiso darbuotojas. Net ir mūsų darbo laikas išduoda orientaciją daugiausia į dirbantį žmogų – vakarais ir savaitgaliais nedirbame“, – teigia verslininkė.
Klientams atradus ir palankiai įvertinus „Fresh Post“, natūraliai sekė ir antro baro atidarymas. Jis duris atvėrė praėjusių metų gegužę. Anot pašnekovės, antru baru siekta dar labiau išsikristalizuoti ir optimizuoti verslo procesus bei tuo besiremiant kokybiškai parengti franšizę.
„Pirmajam restoranui bedirbant, susidūrėme su tam tikrais iššūkiais, taisėme klaidas, darėme reikalingus pakeitimus, ieškojome geriausių sprendimų. Atidarant antrą barą ir pritaikę sukauptą patirtį, jau eliminavome daugelį anksčiau iškilusių problemų. Taigi dabar jau ir franšizės gavėjui galime pasiūlyti pilnai išdirbtą ir patikrintą verslo modelį, sutelpantį į 800 puslapių knygą (franšizės žinyną – aut. pastaba)“, – pasakoja I. Tribuišienė.
Atliko namų darbus
Pašnekovė pasakoja, kad neužtenka sukurti franšizę, svarbu ir gebėti ją parduoti. O tai esą jau atskiras verslas.
„Pamoka tapo vien tinklalapis, tai, kaip skelbiame apie savo franšizę. Pirmiausia informaciją apie galimybę įsigyti franšizę patalpinome savo „Fresh Post“ svetainėje, kaip priedą. Tačiau praktika parodė, kad negali visko suplakti į vieną vietą. Franšizė – atskiras verslas. Supratome, kad apie franšizę turi būti komunikuojama atskirai ir kitaip. Rinkodara, kuri taikoma barams populiarinti, nėra lygi franšizės rinkodarai.
Taip pat susidūrėme su kalbiniu iššūkiu. Klydome manydami, kad anglų yra verslo kalba. Franšizavime tai neveikia. Informaciją apie franšizę turi pateikti vietine kalba, bent jau pradiniame etape. Taip pat svarbu megzti ryšius su lokaliomis verslo asociacijomis, amatų rūmais, diplomatinėmis atstovybėmis. Kitaip tariant, turi jau iš anksto išsiskirti tikslines plėtros rinkas ir sistemingai jose veikti“, – patirtimi dalinasi pašnekovė.
Kaip šiuo metu perspektyviausias plėtros kryptis I. Tribuišienė išskiria Latviją, Estiją, Lenkiją ir Olandiją. Šiose, jos teigimu, atlikta daugiausia namų darbų.
„Prieš pradėdami bet kokias derybas su suinteresuotaisiais, įvertiname rinkos potencialą. Pasižiūrime, kas toje rinkoje yra mūsų konkurentai, kokie jie, ką siūlo, kokiu principu dirba, kur jie yra, koks jų apyvartumas. Pažinę rinką, jau galime su vietiniu verslininku kalbėti bendrai suprantama kalba“, – dėsto pašnekovė.
Ypač, anot jos, svarbu suprasti lokalią mitybos kultūrą, tradicijas. Nuo to priklausys meniu pasirinkimai, komunikacijos strategija. „Verslo pradžioje ir Lietuvoje susidūriau su kultūriniu pasipriešinimu – įsitikinimu, kad salotos yra nesotu ir skirta tik vegetarams, veganams. Taigi reikėjo paneigti nesočių salotų mitą. Olandijoje, manau, šio mito paneigti nebereikės – valgymo kultūra ten jau susiformavusi kitaip“, – įžvalgomis dalinasi verslininkė.
Atsakingai pasirinkti partnerius
Užklausų įsigyti „Fresh Post“ franšizę, I. Tribuišienės teigimu, nestinga. Tačiau franšizės paduoti neskubama – viską svarbu atsakingai pasverti.
„Pasirinkti rinkamus partnerius yra vienas atsakingiausių momentų. Parduotų franšizių, ypač pirmųjų, sėkmė yra ypač svarbi. Svarbi visiems tinklo barams. Tegul turėsiu vos 3–5 franšizes, bet veikiančias sėkmingai, jau atrodysiu patikimai ir patraukliai kitiems investuotojams“, – teigia ji.
Pašnekovė džiaugiasi, kad šiuo metu derybos vyksta ne su vienu potencialiu franšizės gavėju. Lietuvoje šiuo metu deramasi su dviem interesantais.
„Derybose su franšizės gavėjais daugiausia dėmesio skiriame baro vietos pasirinkimui. Vertiname siūlomos lokacijos praeinamumą. Pirmenybę teikiame verslo ofisų centrams. Žinoma, galimi ir daliniai nukrypimai. Pavyzdžiui, dėl baro atidarymo senamiestyje irgi svarstytume.
Kitas dalykas – aš nieko prieš mėsainius, bet „Fresh Post“ kalba apie kokteilius ir salotas. Todėl mėsainių „Fresh Post“ tiesiog negali būti. Žinoma, meniu priklausys nuo vietinės mitybos kultūros, sąlygų. Pavyzdžiui, jūrinėse šalyse, natūralu, asortimente bus daugiau jūros gėrybių“, – atkreipia dėmesį ji.
Lietuvoje daugiau nuosavų barų I. Tribuišienė sako atidaryti kol kas neplanuojanti, investicijas verčiau nukreips į barų atidarymą kitose rinkose.
„Atidariusi nuosavus barus naujose rinkose – didžiuosiuose Europos miestuose, turėčiau, ką parodyti kitiems vietiniams investuotojams. Įrodyčiau, kad veslo modelis veikia. Tikiu, kad tai būtų naudingiau, negu pačiai atidaryti daugiau barų Lietuvoje“, – mano verslininkė.
Iškart ant bėgių
Didžiausia verslo naujokų problema, kurią pašnekovė sako pastebinti, yra tai, kad įsivaizdavimą, kaip turi atrodyti baras ar restoranas, turi dažnas iš jų, tačiau, kaip jį „parduoti“ klientui, žino retas. Franšizė tai išsprendžia.
„Prieš daug metų turėjau galimybę veikti pagal parduotuvės „Sarma“ franšizę. Taigi savo kailiu žinau, kaip svarbu būti stiprios komandos dalimi. Būti ten, kur jau daug dalykų už tave nuspręsta. Franšizė tave tarytum iškart pastato ant bėgių, nukreipia teisinga linkme. Eiti su stipriausiais, manau, yra geriau, negu kakta pramušinėti sienas“, – pokalbį užbaigia pašnekovė.
Pašnekovę kalbino Rūta Jadzevičiūtė.
visi straipsniai
Greito maisto restoranų tinklas „Kentucky Fried Chicken“ (KFC) ketina įrengti užkandinę, kuri klientams siūlys tik „drive through“ paslaugą – aptarnavimą neišlipant iš automobilio.
Aukščiausioje franšizavimo lygoje būna visokių manevrų. Kai bandai apžaisti sistemą, vėjais paleidžiant „Subway“ deklaruotą norą palaikyti savo franšizės gavėjus, kartais tenka paaukoti silpniausią grandį.
Maltos bendrovė „Premier Capital“, valdanti greito maisto restoranų tinklą „McDonald‘s“ Lietuvoje ir dar penkiose Europos šalyse, toliau gerina veiklos rodiklius.
Daugiau negu 5 tūkst. picerijų vienijantis amerikiečių tinklas „Little Ceasars“ gyvas klientų eiles keičia nauja užsakymų atsiėmimo sistema.
Išmanūs sprendimai – vienas esminių šiuolaikiniame pasauliniame picerijų versle sėkmę lemiančių faktorių. Tai savo technologiniais ieškojimais patvirtina ir „Domino‘s Pizza“.
skaitomiausi
Tarp užsienietiškas franšizes įsigijusių Lietuvos įmonių – ir verslo milžinai, ir nykštukai.
Franšizavimas pasižymi įvairiomis taikymo praktikomis, nuo kurių išmanymo ir gebėjimo adaptuoti priklauso kiekvieno franšizuojamo verslo sėkmė.
Nauju vardu perkrikštytas kavinių tinklas „Caffeine Roasters“ (buvęs „Coffee Inn“) ketina pradėti naują etapą – intensyvins plėtrą, užsienyje parduodamas franšizes.
Dažniausiai franšizavimas apibūdinamas „verslo tiražavimo“ ar „verslo klonavimo“ alegorijomis, o kokios asociacijos kyla Jums?
Franšizės sėkmė daugiausia priklauso nuo glaudaus franšizės davėjo ir gavėjo bendradarbiavimo, kuris pradedamas franšizės pirkimu–pardavimu.