Maisto magijos ir „čiopiškos“ dvasios pavilioti

„Čiop Čiop“ veikla prasidėjo nuo „Vakarienių be dramos“, – prisimena dabartinė prekės ženklo „Čiop Čiop“ vadovė Urtė Mikelevičiūtė. – Tuomet klientams buvo siūloma į namus užsisakyti receptą su visais gaminimui reikiamais produktais. Tokiu būdu žmonės galėjo išbandyti įdomesnius, egzotiškesnius patiekalus, užuot patys po visą miestą ieškoję retesnių tokiems patiekalams reikalingų ingredientų. 2011 metais šios idėjos autoriai – keturių draugų grupelė – netgi laimėjo Vilniaus savivaldybės remtą konkursą „INVESTUOK“. Deja, kaip pasirodė, idėja to meto Lietuvai buvo gal kiek per ankstyva. Tad ją pakeitė lofto su atvira virtuve, atvėrusio duris T. Ševčenkos gatvėje, idėja.“

„Tačiau gyvenimas taip susiklostė, kad minėta ketveriukė nelabai plėtojo šio verslo. Tuomet už UAB „Kinkanas“, valdančio prekės ženklą „Čiop Čiop“, vairo stojo nauja komanda, – pasakoja Urtė. – Ronaldas Nagrockis, jau anksčiau dirbęs „Čiop Čiop“ šefu, nusipirko akcijas iš buvusių savininkų, o aš užsiėmiau renginių organizavimu ir kitais dalykais. Mes, dievaži, nesisaviname šios idėjos sukūrimo laurų, tačiau „Čiop Čiop“ išplėtojimas ir išpopuliarinimas – mūsų nuopelnas. Juk prieš penkerius metus lietuviai net negalėjo numanyti, kad per savo vestuves, gimtadienį ar kitą renginį gamins patys, vadovaujami žinomų virtuvės profesionalų, ir tai jiems teiks didelį malonumą.“

Lūžio taškas

„Regis, su Ronaldu apčiuopėme tą tikrąją „čiopišką“ dvasią. Mums labai patiko tai, ką darome, tad projektas ėmė įgauti pagreitį. Daugiausiai pokyčių įvyko 2014-aisiais. Pirmąją maisto studiją Vilniuje perkėlėme į patogesnes patalpas Žvejų gatvėje, prie upės. Tais pačiais metais startavo maisto studija Kaune, o įkandin jos – studija Klaipėdoje. Dabartiniu metu Lietuvoje veikia jau keturios „Čiop Čiop“ maisto studijos, kuriose vidutiniškai vos ne kasdien įvyksta bent po vieną renginį, įskaitant ir išvažiuojamuosius.

Ir kauniečiai, ir klaipėdiečiai su mumis dirba įsigiję franšizę, – sako „Čiop Čiop“ prekės ženklo vadovė. – Tiesą sakant, aktyviai jos nesiūlėme. Buvome tik pasidalinę mintimis dėl plėtros į kitus miestus su savo draugais ir pažįstamais. Tačiau ilgai netruko atsirasti norinčių dirbti pagal mūsų pavyzdį. Dokumentus dėl franšizės sutvarkėme irgi operatyviai. Taip, gal tuomet ir neturėjome storo „brandbook‘o“, kur būtų paminėti visi, kad ir patys smulkiausi verslo niuansai, galimos problemos ir jų sprendimo būdai, tačiau mūsų teisininkai paruošė ir franšizės sutartį, ir visų reikiamų dokumentų rinkinį. Be to, patys vykome tikrinti, ar geros planuojamos patalpos, ar tinka personalas, prižiūrėjome visą procesą. Žinoma, daug kas išsikristalizavo bedirbant. Problemas sprendėme kartu. Ir dabar taip sprendžiame. Be to, kas ketvirtį organizuojame bendrus visų miestų „Čiop Čiop“ susitikimus, koordinuojame savo veiksmus viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose. Gal dėl to savo kolegas Kaune ir Klaipėdoje laikome pilnateisiais partneriais ir jais pasitikime. Juk jie visiškai perprato, ką reiškia ir koks yra „čiopiškas“ stilius.“

Pirmiausia – „čiopiškumas“

„Ir dabar, jei rinktumėmės naują – jau trečios – franšizės pirkėją, tikriausiai didžiausią dėmesį skirtume jo „čiopiškumo“ įvertinimui. Turėjome ne vieną pasiūlymą parduoti franšizę, pavyzdžiui, net įrengti mini „Čiop Čiop“ studiją kaimo sodyboje. Tačiau daugeliu atveju pasigedome būtent to „čiopiškumo“, kuris ir „veža“ šį projektą.

Bet kas gi tas „čiopiškumas“? – perklausia U. Mikelevičiūtė. – Tai ir tam tikro stiliaus supratimas, ir tai, kaip bendraujame su klientu, kokias jis patiria emocijas, ir net kaip mes rengiamės. „Čiopiškas“ žmogus – tai visų pirma, asmenybė, labai mylinti maistą ir kulinarinę kultūrą, nes be tos meilės dirbti tokį darbą, manau, sunkiai įmanoma. „Čiop Čiop“ studijose savirealizacija svarbiau nei finansiniai dalykai. „Čiopiška“ asmenybė – tai aistra ieškoti ir atrasti naujus skonius, potyrius, noras žvelgti į viską truputį kitu kampu nei žvelgia dauguma žmonių. Žvelgti šiuolaikiškai. Bet dar galbūt su dalele klasikos.“

„Oi, ir dar vienas svarbus dalykas, – nusišypso Urtė. – Kiekvienas pas mus dirbantis turi mažiausiai po dvi profesijas. Įmonė maža, o renginių įmonei visuomet pakanka įvairių darbų, kuriuos kažkas turi nudirbti. Panašiai ir pas mūsų franšizės gavėjus.“

„Būčiau neteisi, jei teigčiau, kad finansai šiame versle nėra svarbūs, bet tai tikrai ne kosminės sumos, – paklausta apie pinigus teigia „Čiop Čiop“ atstovė. – Už franšizę numatyti dvejopi mokesčiai: vienkartinis – perkant franšizę, ir periodinis – mokamas kas mėnesį.

Svarbus dalykas ir patalpos. Jos vienas iš pagrindinių franšizės sudedamųjų dalių. „Čiop Čiop“ skiria daug dėmesio patalpų vietai, jų unikalumui, nes orientuojasi į urbanistinį, skandinaviškąjį stilių, nepamirštant jaukių, teikiančių šilumos, detalių.“

Prioritetas – Baltijos šalys

Tiesa, kaip teigia U. Mikelevičiūtė, galimybių įsigyti franšizę Lietuvoje jau kaip ir nebeliko. Dabartiniu metu Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos maisto studijos faktiškai „dengia“ visą Lietuvą. „Esame iš anksto susitarę, kad kiekviena studija aptarnaus klientus atitinkamame Lietuvos regione, – verslo subtilybes aiškina „Čiop Čiop“ vadovė. – Na, gal dar būtų erdvės įkurti studiją Šiauliuose, tik ketinančiam čia vystyti verslą reikėtų labai gerai išsitirti rinką.“

Maisto studijų tinklo kūrėjai kur kas viltingiau dairosi į užsienį, visų pirma, į Latviją ir Estiją. Šiose rinkose jau kurį laiką aktyviau šniukštinėjama: vertinami nekilnojamojo turto pasiūlymai, renkama informacija. „Kada ten atsidarysime – daugiau laiko klausimas, – teigia U. Mikelevičiūtė. – Viskas kaip visuomet atsiremia į „čiopiškų“ darbuotojų ir laiko trūkumą. Juk įdomių naujų projektų turime ir čia pat – Lietuvoje. Žinoma, jei atsirastų norinčių atidaryti „Čiop Čiop“ kur nors Čekijoje ar, sakykim, Ispanijoje – kodėl gi ne?

Be abejo, trečios ir kitų franšizių pardavimams šiuo metu esame pasiruošę žymiai rimčiau bei profesionaliau. Ypač, kai kalbame apie užsienio rinkas, kurias kontroliuoti ir prižiūrėti gali būti sunkiau nei esančias vos už vienos ar kelių valandų kelio nuo Vilniaus.“

Kas toliau?

„Čiop Čiop“ kūrėjų galvose ir toliau knibžda masė idėjų. Jau atidarytas vištienos patiekalų restoranas šeimai „Peri Peri restas“, kurį, kaip teigia Urtė, taip pat ketinama „padauginti“, parduodant franšizes. Tiesa, Vilniuje plėstis ketinama savo jėgomis (antroji vieta jau irgi sutarta), o verslo modelį pardavinėti likusioje Lietuvoje.

Šį mėnesį startavo ir „Tortinė“. „Iki šiol pas mus vykstančioms vestuvėms ir kitiems renginiams įvairius saldumynus užsakydavome iš kitų tiekėjų, – pasakoja Urtė, – bet susėdome ir sugalvojome, kad verta būtų užimti nišą, kuri, mūsų manymu, egzistuoja tarp aukščiausio lygio konditerijos profesionalų, tokių kaip „Ali šokoladinė“, „Sugamour“, ir paprastų saldumynų gamintojų. Visko gali būti, kad jei projektas sėkmingai „suksis“, kils noras ir jį pasiūlyti franšizės pirkėjams.“

Ketinantiems parduoti franšizę

„Čiop čiop“ kūrėjai turi ir ką patarti ketinantiems pasiūlyti savo franšizę. „Visų pirma, įsivertinkite, ar galėsite skirti pakankamai laiko franšizių pirkėjams. Išnarstykite savo verslo modelį, procesus, pasiruoškite būti truputėlį ir psichologais, ir motyvatoriais. Supraskite, jog tiek jūs, tiek asmenys, įsigiję franšizę, atstovaus jūsų prekės ženklą. Įvertinkite visas rizikas. Svarbiausia, raskite tinkamiausią žmogų. Čia svarbu ne tik pinigai, ne kas daugiau sumokės, bet ir tai, ar asmuo, nupirkęs jūsų franšizę, tikės jūsų idėja, ja gyvens. Jūsų misija – tą tikėjimą skatinti ir palaikyti.

Esame labai dėkingi franšizių pirkėjams, nes daugeliu aspektų ir mes peržiūrėjome savo procesus, greičiau judėjome į priekį, nes norėjome rodyti geriausią pavyzdį, – teigia U. Mikelevičiūtė. – Iš franšizių pirkėjų gaudavome daug klausimų, kaip spręsti iškilusias problemas, pavyzdžiui: „Nėra renginių, ką daryti?“, „Klientai nenori mokėti, ar mūsų mieste jie dar nepribrendo tokiai pramogai?“. Turėjome juos palaikyti, papasakoti apie savo patirtį. O dabar jiems sekasi puikiai, nors, be abejo, kyla ir kitų klausimų, kuriuos kartu sprendžiame.“

FranchiseINFO.lt