©Choco Kebab
Šeštadienis
2018-06-23
Verslą franšizės „Choco Kebab“ pagrindu įkūręs buvęs kariškis Ernestas Mickus įsitikinęs, kad, jei pasiūlysi tai, kas įprasta rinkoje, tačiau kitaip, gali pasiekti didelių rezultatų.
 

Itališkos kilmės prekės ženklas „Choco Kebab“ Lietuvoje skaičiuoja tik pirmus veiklos metus, tačiau rezultatais kebabinės įkūrėjas E. Mickus džiaugiasi jau dabar ir kitąmet žada vykdyti dar intensyvesnę verslo plėtrą. Šiuo metu šalyje veikia dvi jo valdomos „Choco Kebab“ užkandinės – Palangoje ir Vilniuje.

Tik paragavęs patikėjo produktu

Su šokoladinių kebabų idėja E. Mickų supažindino jo draugas. Pašnekovas atvirauja, kad šią verslo idėją visų pirma jis vertino labai skeptiškai, mat yra labiau mėsaėdis negu smaližius. Tačiau smalsumas šiuo atveju nugalėjo. „Visuomet norėjosi nesekti standartais. Esu linkęs į inovacijas ir avantiūras. Todėl su draugu nusprendėme visgi nuvykti į Italiją ir pasikalbėti su gamintojais. Tik paragavęs patikėjau produktu. Supratau, kad tai visiškai unikalus skonis ir neturi nieko panašaus su tuo, ką skubi įsivaizduoti, vos tik išgirdęs žodį „kebabas“. Tad su draugu ir sakom, viskas, vežam šiuos šokoladinius kebabus čia. Juolab, kad cepelinai juk jau nebėra mūsų tradicinis valstybinis patiekalas. Juo seniai tapo kebabai“, – šypteli tradicines kebabo konotacijas pasiryžęs pakeisti lietuvis verslininkas.

Sėkmingos derybos

Įkūrėjas pasakoja, kad nuo vizito į centrinę „Choco Kebab“ užkandinių tinklo būstinę Italijoje iki atidarymo pirmosios savo kebabinės Palangoje užtruko keturis mėnesius. Šiek tiek laiko, pasak jo, pareikalavo derybos. Italų pasiūlyta savikaina netenkino lietuvio verslininko, buvo per brangi, todėl užtruko, kol juos įtikino pakeisti sąlygas. „Italijoje ir kitose „Choco Kebab“ prekės ženklo plėtros rinkose šokoladiniai kebabai kainuoja nuo 4 iki 6 eurų. Mes netikėjome, kad šį produktą Lietuvoje pirktų už 6 eurus. Reikėjo įtikinti ir italus“, – teigia E. Mickus.

Derybos, pašnekovo teigimu, baigėsi palankiai – įsipareigoję pirkti tam tikrus produkcijos kiekius lietuvis susiderėjo, kad juos iš gamintojo perka importuotojo kainomis. Dar daugiau – sutarė, kad bus vienintelis „Choco Kebab“ partneris Lietuvoje ir galės produkciją perparduoti, padėti kitiems atsidaryti savo kebabinę, juos konsultuoti.

Ir svarbiausia – lietuvis pasižadėjo užtikrinti teisingą, tarptautinius standartus atitinkantį „Choco Kebab“ produkto pateikimą. „Iš specialių miltų gaminama blynų tešla ir šokoladas, kurį mes tarkuojame, yra atvežta iš Italijos. Blynų tešlos recepto mes patys nežinome. Mums reikia ją sumaišyti, kokybiškai tinkamai pateikti, o visa kita yra mūsų receptūra. Tad mes, galima sakyti, nesame tipinė franšizė, pagal kurią veikdami verslininkai yra įsprausti į rėmus. Mes nesame „KFC“ ar „McDonald’s“. Mums franšizės savininkai duoda tik žaliavą ir tik nuo mūsų priklauso, kokią receptūrą darysime – kiek dėsime vaisių, kiek dėsime šokolado, kiek dėsime grietinėlės. Tačiau su mąstymu „gausiu šokolado pigiau iš kitur“, „tešlą pasidarysiu pats“ verslo daryti negalėsi“, – pabrėžia E. Mickus bei priduria, kad kitų produktų, pavyzdžiui, ledų, kavos ar gaiviųjų gėrimų, tiekėjus jie gali rinktis patys. Toks laisvių ir įsipareigojimų santykis, jo manymu, labai puikiai pasvertas.

Startavo studentiškai

Lietuvių „Choco Kebab“ variklis nuolat kūrenamas drąsa ir ryžtu. Net ir būdamas rinkos naujoku ir turėdamas mažą biudžetą, E. Mickus ryžosi kurti verslą. „Neturėjau praktiškai nieko – nei patirties, nei santaupų. Turėjau tik idėją ir galbūt gerą reputaciją, kuri leido draugams pasitikėti manimi ir prisidėti finansiškai. Realiai verslą darėme iš paskutinių pinigų. Tėvai, draugai, giminės, kas galėjo, kas patikėjo, tas paskolino verslo pradžiai“, – prisimena pašnekovas.

Choco Kebab

O toliau verslą lietuvis plėtojo iš apyvartinių lėšų. Pradžioje sulaukęs didelio srauto norinčiųjų paragauti šokoladinių kebabų, verslininkas, žinoma, džiaugėsi, tačiau to iš anksto neapskaičiavęs neišvengė problemų. „Buvo didžiulė nuostaba, kai atėjęs į darbą, radau eilėje besirikiuojančius klientus. Per savaitę pardavėme tiek, kiek planavome parduoti per mėnesį. O sandėlyje tuo metu neturėjome didelio produkcijos kiekio. Kai jau pinigų turėjome ir galėjome daryti naują užsakymą, jo tiesiog fiziškai nebuvo įmanoma greitai pristatyti. Produktai iš Italijos keliauja ganėtinai ilgai – tris savaites. Likome be šokolado lygiai dešimčiai dienų. Pamoką išmokome ir šiandien sandėliuojame kur kas daugiau produkcijos“, – virtuvės užkulisius atskleidžia įkūrėjas.

Nesusidūrė su biurokratinėmis kliūtimis

Pašnekovas pastebi, kad vienas sudėtingiausių uždavinių buvo pasiskaičiuoti, kiek prireiks investicinio kapitalo. Jis pasakoja, kad pirkti visą franšizės verslo įrangą buvo brangu, nemažai atsieina ir atsisiųsti produkciją iš Italijos, tačiau neabejoja, kad „Choco Kebab“ virtuvė kainuoja bent keturis sykius mažiau už tradicinio restorano virtuvę.

Interjero klausimais lietuvis verslininkas nebuvo įsipareigoję, viskas priklausė nuo jo paties norų. „Mano vizija – gražūs šviečiantys meniu, – šypteli pašnekovas. – Tai ir kainuoja. Tačiau, manau, tokį verslą gali pradėti bet kuris, net ir neturintis didžiulio kapitalo.“

E. Mickus džiaugiasi ir pasikeitusiu valstybės požiūriu į smulkiuosius verslininkus. „Sulaukėme labai daug nuoširdžios institucijų pagalbos. Mes atėjome, mus visi maloniai priėmė, paaiškino. Labai noriu pasidžiaugti Palangos miesto Maisto ir veterinarijos tarnyba. Mes buvome naujokai, neturėjome rimtesnės verslo patirties, ypač su maisto ruošimu. Ėjome į veterinarijos tarnybą, mums viską papasakojo, nesivargino pakartoti, jeigu kažko nesupratome. Mokesčių inspekcijoje mus lygiai taip pat jaukiai priėmė, maloniai bendravo. Iš tikrųjų, labai sklandžiai viskas praėjo. Tikėjomės, kad kažką praleisime, kažko nežinosime. Bet visur, kur ėjome, informaciją gavome. Tad net jei neturi žinių, tau viską papasakos“, – patirtimis dalijasi pašnekovas.

Turi jau ir konkurentų

E. Mickus prasitaria, kad rinkoje pastebi jau ir mėginimų konkuruoti. Jo žiniomis, Lietuvoje atsirado kitų tos pačios franšizės pirkėjų, kurie įsigijo iš gamintojo tokius pat įrenginius, susitarė dėl tiekimo. Tačiau jie kol kas nėra pajėgūs pasiūlyti konkurencingų šokoladinių kebabų kainų, mat, ko gero, jų derybinės pozicijos buvo silpnesnės.

„Šiuo metu mums reikia susitelkti nebe tik į produkto tobulinimą, bet ir į įvaizdžio kūrimą, marketingo strategiją. Nenorime susidvejinimo. Mūsų manymu, „Choco Kebab“ yra labiau produkto pavadinimas (su kuriuo gali veikti ir kiti franšizės pirkėjai), ne kavinės. Kavinės pavadinimą mes galime keisti savo nuožiūra. Tai ir ketiname padaryti. Planuojame netrukus pasivadinti „Choco Lab“, – teigia pašnekovas.

Planuoja plėtrą

Verslininko nuolatinės pastangos, darbas iš širdies, panašu, kad leidžia net ir svajones paversti realybe. Kitąmet „Choco Kebab“ partneris Lietuvoje dar ryžtingiau nusiteikę intensyvinti plėtrą. Šiuo metu jis yra pasirašęs sutartį su nuotykių parkais „UNO Park“. Pagal šią partnerystę „Choco Kebab“ startavo Vilniaus nuotykių parke. Jeigu viskas susiklostys palankiai ir partnerystė atitiks abiejų sandorio pusių lūkesčius, kitais metais „Choco Kebab“ įsikurs ir kituose nuotykių parkuose „UNO Park“ Kaune, Druskininkuose ir Šiauliuose. Dar šiais metais numatoma išeiti į saulės šviesą, rankose laikant ir dar vieną naują produktą, kurio Lietuvoje dar nėra.

Žinoma, yra ir kita medalio pusė – plėtra reiškia naujas investicijas. „Pirmi metai visada sunkūs ir retai kada pasitaiko stebuklų. Pasiekti lūžio trašką ir pradėti tikėtis pelno, manau, galėtume jau po šio sezono. Jeigu nesiplėstume, – pastebi pašnekovas. – Bet kadangi kitąmet planuojame atidaryti tris naujas kavines, dar tikrai neuždirbsime.“

Lietuva atvira verslams

E. Mickus puikiai iliustruoja, kad ir Lietuvoje įmanoma daryti verslą, jeigu turi drąsos. „Svarstantiems pradėti verslininko karjerą, palinkėčiau neklausyti sovietinio mąstymo žmonių, kurie tikrai puls komentuoti ir aiškinti, kaip turi būti daromas verslas, nors patys nėra jo padarę. Taip pat nesitikėkite pelno per pirmus veiklos metus. Tai yra ilgas ir nuoširdus darbas, kuris susideda iš daugybės sudedamųjų – tai ir kokybės kontrolė, ir darbuotojų kontrolė, ir rinkodara ir t. t. O kai esi smulkusis verslininkas, vienas pats turi daryti viską. Tačiau tiktai nuo to, ką padarysi šiandien, priklausys, kiek kitais metais užsidirbsi. Su tokiu požiūriu galima daryti verslą“, – apibendrina pašnekovas.


Franšizavimo konsultantė

populiariausi forume